Kauno apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktai Ž. V., jos atstovei advokato padėjėjai A. O.,

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus atstovei D. G.-B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos Ž. V. (toliau – ir pareiškėja) skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) 2024 m. spalio 10 d. nutarimo Nr. AM-AAD-ANR_N-2557-2024 byloje ROIK: 24252439070.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2024 m. spalio 10 d. nutarimu Ž. V. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 316 straipsnio 1 dalyje ir jai paskirta administracinė nuobauda – 140 Eur bauda už tai, kad atlikus planinį UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Įmonė) patikrinimą, nustatyta, kad Įmonės turimi bendrosios civilinės atsakomybės draudimai (liudijimas/polisas Nr. (duomenys neskelbtini), galiojimo laikotarpis nuo 2023 m. balandžio 20 d. iki 2024 m. balandžio 19 d., ir liudijimas/polisas Nr. (duomenys neskelbtini), galiojimo laikotarpis nuo 2024 m. balandžio 20 d. iki 2025 m. balandžio 19 d.) neatitinka Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – Įstatymas) 4² straipsnyje nustatytų reikalavimų. Įmonės direktorė Ž. V. neužtikrino, kad 2023 m. ir 2024 m. vykdant pavojingų atliekų vežimus, Įmonė turėtų civilinės atsakomybės draudimą, atitinkantį Įstatymo 4² straipsnio ir teisės aktuose, reglamentuojančiuose draudimo veiklą ir draudimo santykius, nustatytas sąlygas ir reikalavimus, ir pažeidė Įstatymo 4² straipsnio 1, 2, 10 dalių nuostatas.

Pareiškėjos atstovė teismo posėdyje skundą palaikė, atkreipė dėmesį, kad Įmonėje patikrinimai atliekami kas 3 mėnesius, veikia nuo 2013 m. ir niekada dėl draudimo neatitikimo reikalavimams, aplinkos apsauga jokių pretenzijų nebuvo pareiškusi. 2023 m. lapkričio mėn. aplinkos apsaugos departamento pareigūnams pateikti tokie patys draudimo polisai, nebuvo nustatyta jų neatitikimo teisės aktų reikalavimams. Įstatymo reikalavimai per šį laiką nepasikeitė, Įmonei pretenzijų dėl veiklos, draudimo nebuvo, todėl Įmonė ir laikėsi toliau tokios praktikos, ir pasirinko būtent tokius draudimo polisus, kurie buvo ir anksčiau. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiima įvairių krovinių pervežimu, taip pat turi asenizacines mašinas, pagal poreikį nuvažiuoja, paima atliekas ir pristato į surinkimo punktą. Tai nėra jų vienintelė veikla, bet esant poreikiui perveža. Dėl draudimo sumos 30 000 Eur, direktorė konsultavosi su Aplinkos apsaugos departamentu ir jai buvo pasakyta, kad pats draudikas ir draudėjas gali susitarti. Direktorė lanko įvairius kursus, konsultuojasi, tačiau niekuomet niekas neminėjo, kad suma ne mažiau 50 000 Eur turi būti. Yra prie bylos prijungtas laiškas iš Aplinkos apsaugos departamento, kuriame nurodyta, kad susitarimo reikalas yra draudimo suma. Direktorė pasitiki pareigūnais, specialistais, jeigu gavo atsakymą dėl draudimo sumos, tai pasitikėjo. Jokie pažeidimai nebuvo nustatyti ir 2022 m. Įmonė yra tarpininkai, patys atliekų fiziškai neįsigyja, tik paima ir perveža tvarkytojui. Jeigu būtų buvę pažeidimų, tikrintojai turėjo nustatyti, bet nenustatė.

Institucijos atstovė teismo posėdyje nurodė, kad Įmonės veikla aiškiai susijusi su pavojingomis atliekom. Užsiima tokia veikla ir tai įrodo, galiojanti pavojingų atliekų tvarkymo licencija, kuri nepanaikinta. Todėl tas draudimas, kuris nurodytas Įstatyme, privalomas. Tai, kad nebuvo nustatyti pažeidimai ankstesnio patikrinimo metu, tai nereiškia, kad ir šio tikrinimo metu nebuvo pažeidimo. Patikrinimai atliekami už praėjusius metus, buvo už 2022 m., neaišku, kodėl nenustatytas pažeidimas, gal nepastebėjo, gal pritrūko specialistams žinių, kompetencijos. Tačiau nereiškia, kad nebuvo ir šiuo metu pažeidimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išaiškinta, koks konkrečiai turi būti draudimas, tačiau Įmonė ir toliau laikėsi savo įsitikinimų, kad draudimas tinka. Nuo 2022 m. gegužės mėnesio įsigaliojo Įstatymo nuostata dėl draudimo sumos, todėl visos įmonės sutartis turėjo pasikeisti. Šiuo atveju draudimas neatitinka reikalavimų. Jeigu įmonė būtų suinteresuota laikytis įstatymų, būtų klausiusi nurodymų dėl poliso, susitvarkiusi draudimą ir galimai nebūtų kelta byla. Dėl konsultacijos, tai byloje nėra duomenų, kad konsultavosi su Aplinkos apsaugos departamentu. Patikrinimo metu buvo išaiškinta, koks turi būti draudimas, tačiau nesilaikė. Be to, konsultacija nėra reikalinga, nes yra konkretus teisės aktas, kuriame nurodyta, koks turi būti civilinės atsakomybės draudimas, kokia turi būti suma. Atliekų tvarkymo taisyklėse sumos tikrai nėra, bet ji yra Įstatyme.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjant bylą skundo ribose, be kita ko, vadovaujamasi ANK 642 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, draudžiančia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtį pabloginti daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Pažymėtina, kad ne teismo tvarka išnagrinėjusios bylą institucijos priimtas nutarimas laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta laikantis ANK įtvirtintų bylų nagrinėjimo procesinių normų, bylą išnagrinėjo ir procesinį sprendimą priėmė tokią teisę turintis subjektas, o priimtame nutarime išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes.

Ž. V. patraukta administracinėn atsakomybėn ir nubausta pagal ANK 316 straipsnio 1 dalį, numatančią administracinę atsakomybę už teisės aktuose nustatytų gamtos išteklių naudojimo ar aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimą dėl juridinio asmens vadovo ar kito atsakingo asmens, kuris nesiėmė priemonių pažeidimui išvengti, kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta bendra pareiga, kurios pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę, o jos turinys detalizuotas kituose teisės aktuose. Ž. V. buvo nubausta už tai, kad pažeidė Įstatymo 4² straipsnio 1, 2, 10 dalių reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Įstatymo 4² straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pavojingąsias ir (ar) padangų atliekas surenkančios, vežančios, apdorojančios įmonės (toliau šiame straipsnyje – veiklos vykdytojas) apdraudžia savo civilinę atsakomybę už žalą, kuri vykdant tokią veiklą dėl veiklos vykdytojo neatsargumo ar tyčios gali būti padaryta trečiųjų asmenų gyvybei ar sveikatai, taip pat kuri vykdant tokią veiklą dėl veiklos vykdytojo neatsargumo ar tyčios, kai tyčiniai veiksmai yra socialiai vertingi (būtinoji gintis, pilietinės pareigos atlikimas ir kt.), gali būti padaryta trečiųjų asmenų turtui ir (ar) aplinkai. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veiklos vykdytojas turi turėti civilinės atsakomybės draudimą, atitinkantį šiame straipsnyje ir teisės aktuose, reglamentuojančiuose draudimo veiklą ir draudimo santykius, nustatytas sąlygas ir reikalavimus. Pagal Įstatymo 4² straipsnio 10 dalį, draudimo suma nustatoma draudiko ir veiklos vykdytojo susitarimu ir nurodoma draudimo liudijime (polise). Minimali draudimo suma negali būti mažesnė kaip 50 000 Eur vieno draudžiamojo įvykio atveju, o minimali draudimo suma visam draudimo laikotarpiui negali būti mažesnė kaip 100 000 Eur.

Apeliaciniame skunde, taip pat ir teismo posėdyje pareiškėja tvirtino, kad jokio nusižengimo nepadarė, Įmonė civilinę atsakomybę yra apdraudusi tokiomis pačiomis sąlygomis, kokiomis buvo draudžiama ir seniau, tikrintojai jokių pažeidimų nenustatė ir pastabų dėl civilinės atsakomybės draudimo sutarčių neturėjo, todėl ji, kaip vadovė, buvo nubausta nepagrįstai. Išanalizavus ir dar kartą įvertinus byloje surinktus įrodymus, administracinėn atsakomybėn patrauktos Ž. V. paaiškinimus, konstatuojama, kad administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi ir skundžiamą nutarimą priėmusi institucija byloje esančius duomenis įvertino nepažeisdama ANK 569 straipsnio (įrodymai ir jų vertinimas) reikalavimų ir pagrįstai pareiškėją pripažino kalta dėl ANK 316 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo.

Iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno aplinkos apsaugos skyriaus 2024 m. liepos 12 d. patikrinimo akte Nr. PA-3183 nustatytų aplinkybių matyti, kad buvo atliktas planinis-teminis patikrinimas dėl atliekų tvarkymo, apie kurį Įmonė informuota 2024 m. balandžio 24 d. raštu. Nustatyta, kad Įmonės veikla yra buitinių ir pavojingų skystų atliekų išvežimas, asenizacijos paslaugos, smėlio ir naftos gaudyklių valymas, aptarnavimas, vamzdynų, kanalų, talpyklų valymas hidrodinaminėmis dumblasiurbėmis. Nuo 2013 m. rugsėjo 27 d. Įmonė įregistruota Atliekų tvarkytojų valstybės registre ir nuo 2015 m. balandžio 1 d. turi pavojingų atliekų tvarkymo licenciją. Taip pat nustatyta, kad Įmonė turi sudariusi sutartis su nuotekas ir atliekas tvarkančiomis įmonėmis, 2024 m. teikė atliekų vežimo paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvo vežamas naftos produktų/vandens separatorių dumblas, naftos produktų/vandens separatorių tepaluotas vanduo) ir (duomenys neskelbtini) (buvo vežamas naftos produktų/vandens separatorių dumblas).

Byloje esančiais duomenimis taip pat nustatyta, kad Įmonė yra sudariusi civilinės atsakomybės draudimo sutartis su AAS „(duomenys neskelbtini)“. Draudimo liudijime, galiojančiame nuo 2024 m. balandžio 20 d. iki 2025 m. balandžio 19 d. nurodyta, kad draudimo objektas yra draudėjo civilinė atsakomybė trečiajam asmeniui už žalą, padarytą draudėjui vykdant tik žemiau nurodytą veiklą. Draudimo liudijime nurodyta veikla – pavojingų atliekų surinkimas. Aptartos individualios drausimo sąlygos – civilinė atsakomybė už žalą, padarytą gamtinei palinkai, susijusią su kokių nors kenksmingų medžiagų emisija (72 valandų sąlyga) ir nustatyta draudimo suma – 30 000 Eur. Tokios pačios drausimo sąlygos nustatytos ir draudimo liudijime, galiojusiame nuo 2023 m. balandžio 20 d. iki 2024 m. balandžio 19 d.

Pareiškėja šių aplinkybių teisingumo neginčijo, tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra atliekų tvarkytoja, todėl reikalavimas dėl draudimo sumos Įmonei netaikomas. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Pirmo skirsnio „Bendrosios nuostatos“ 2 straipsnio 18 dalį, atliekų tvarkymu yra laikomas atliekų surinkimas, vežimas, paruošimas naudoti, įskaitant pradinį apdorojimą, naudojimas ir šalinimas, šių veiklų organizavimas ir stebėsena, šalinimo vietų vėlesnė priežiūra, įskaitant, kai minėtus veiksmus atlieka prekiautojas atliekomis ar tarpininkas. Atliekų tvarkytojas yra įmonė, kuri surenka ir (ar) veža, ir (ar) paruošia naudoti, įskaitant pradinį apdorojimą, ir (ar) naudoja, ir (ar) šalina atliekas, atlieka šių veiklų organizavimą ir stebėseną, šalinimo vietų vėlesnę priežiūrą. Prie atliekų tvarkytojų priskiriami prekiautojai atliekomis ar tarpininkai, vykdantys nurodytą veiklą (2 straipsnio 20 dalis).

Taigi, pagal aptartą teisinį reguliavimą, pavojingų atliekų vežimo paslaugą teikianti įmonė yra laikoma atliekų tvarkytoja, todėl tokiai įmonei yra taikomas ir reikalavimas apdrausti savo civilinę atsakomybę tokiu civilinės atsakomybės draudimu, kuris atitinka teisės aktų reikalavimus. Pareiškėja neneigė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, be kitos veiklos, vykdo ir atliekų vežimo veiklą (teikia atliekų vežimo paslaugą), šią aplinkybę patvirtina ir byloje esantys rašytiniai duomenys. Tuo labiau, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra išduota ir galiojanti pavojingų atliekų tvarkymo licencija. Pateikti rašytiniai duomenys patvirtina ir tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vežė atliekas, kurioms priskirtas kodas 15 05 02, o pagal Atliekų tvarkymo taisyklių 1 priedo IV skyrių, šiuo kodu klasifikuojamos atliekos yra priskiriamos pavojingoms atliekoms.

Įvertinus aptartas aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su pareiškėja, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra atliekų tvarkytoja, todėl jai Įstatymo 4² straipsnyje įtvirtinti reikalavimai nėra taikomi. Kaip minėta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra apdraudusi savo civilinę atsakomybę, tačiau bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutarties sąlygos, įvertinus Įmonės galimos vykdyti ir vykdomos veiklos pobūdį, neatitinka Įstatymo 4² straipsnio reikalavimų. Įmonė yra apdraudusi savo civilinę atsakomybę už žalą, padarytą gamtinei aplinkai, susijusią su kokių nors kenksmingų medžiagų emisija, nors pagal Įstatymo 4² straipsnio 1 dalį Įmonei yra taikomas reikalavimas apdrausti savo civilinę atsakomybę už žalą, kuri vykdant tokią veiklą dėl veiklos vykdytojo neatsargumo ar tyčios gali būti padaryta trečiųjų asmenų gyvybei ar sveikatai, taip pat kuri vykdant tokią veiklą dėl veiklos vykdytojo neatsargumo ar tyčios, kai tyčiniai veiksmai yra socialiai vertingi (būtinoji gintis, pilietinės pareigos atlikimas ir kt.), gali būti padaryta trečiųjų asmenų turtui ir (ar) aplinkai. Be to, civilinė atsakomybė apdrausta 30 000 Eur sumai, kai pagal Įstatymo 4² straipsnio 10 dalies nuostatas minimali suma yra 50 000 Eur.

Įvertinus aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, nekyla abejonių dėl to, kad Ž. V., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, neužtikrino, kad Įmonė, turinti teisę teikti atliekų tvarkymo paslaugas ir šias paslaugas faktiškai teikianti, turėtų civilinės atsakomybės draudimą, kuris atitiktų Įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Pareiškėjos ir jos atstovės akcentuotos aplinkybės, kad Ž. V. konsultavosi dėl reikalavimų civilinės atsakomybės draudimo sutarčiai, kad anksčiau vykdytų patikrinimų metu jokie pažeidimai nebuvo nustatyti (tai patvirtina ir 2022 m., 2023 m. patikrinimo aktai), nors Įmonės veiklos pobūdis ir sudaromos civilinės atsakomybės draudimo sutartys nesikeitė, Ž. V. pažeidimo teisiniam vertinimui neturi reikšmės ir jos atsakomybės nešalina. Įstatymo 4² straipsnio nuostatos, įtvirtinančios reikalavimą dėl minimalios draudimo sumos, paskutinį kartą buvo keistos 2022 m. gegužės mėnesį, taigi juridinio asmens vadovė, žinodama, kad jos vadovaujamai įmonei yra išduota pavojingų atliekų tvarkymo licencija, kad Įmonė įregistruota Atliekų tvarkytojų registre ir Įmonei nekeičiant vykdomos veiklos, turėjo užtikrinti, kad po Įstatymo 4² straipsnio pakeitimų įsigaliojimo sudaromos draudimo sutartys atitiktų teisės aktų reikalavimus.

Pažymėtina ir tai, kad net ir po to, kai 2024 m. birželio 18 d., t. y. pradėjus, bet dar nebaigus atlikti planinio patikrinimo, elektroniniu laišku UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo informuota apie civilinės atsakomybės draudimo sutarčiai keliamus reikalavimus, Ž. V. nesiėmė priemonių, kad Įmonės sudaryta civilinės atsakomybės draudimo sutartis tokius reikalavimus atitiktų. Daroma išvada, kad Ž. V. padarytas nusižengimas buvo teisingai kvalifikuotas pagal ANK 316 straipsnio 1 dalį ir dėl šio nusižengimo padarymo ji pagrįstai nubausta. Nuobauda paskirta ANK 316 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose, nepažeidžiant ANK 32, 34 straipsnių nuostatų, todėl išvadai, kad pareiškėja, skyrus jai minimalaus dydžio baudą, buvo nubausta aiškiai per griežtai, pagrindo nėra.

Skunde prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas. Šio prašymo išsprendimui aktualus ANK 666 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, o 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal ANK 565¹ straipsnio 1 punktą (t. y. kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių), šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant BPK nuostatas.

BPK 106 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju Ž. V. skundas dėl Institucijos nutarimo atmetamas, teismui konstatavus, kad ji pagrįstai buvo pripažinta kalta dėl ANK 316 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, jos veiksmuose nustačius ir įrodžius visus šio nusižengimo sudėtį sudarančius požymius. Atsižvelgiant į tai, tenkinti prašymą dėl išlaidų advokato pagalbai priteisimo iš Institucijos nėra pagrindo, todėl šis prašymas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

palikti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2024 m. spalio 10 d. nutarimą Nr. AM-AAD-ANR-N-2557-2024 byloje ROIK: 24252439070 nepakeistą ir Ž. V. skundo netenkinti.

Atmesti prašymą priteisti Ž. V. išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.