Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo teisėja Albina Rimdeikaitė, sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, Miglei Lukoševičiūtei, dalyvaujant ieškovui T. G. ir jo atstovui bei trečiojo asmens T. S. atstovui advokatui I. D., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Neosta“ atstovams direktoriui A. G., advokatui Jonui Skalskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. G. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Neosta“, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų T. S., bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Rolitex“, atstovaujamai administratoriaus uždarajai akcinei bendrovei „Šilkuva“, dėl nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas

Bylos medžiaga nustatyta, kad pagal 2008 m. spalio 10 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą NEO Nr. 0400695 UAB „Neosta“ pardavė T. G. 340 vienetų aliuminio kompozicinių plokščių 1.22m.X3.70m. 52 338,39 Lt (įskaitant PVM) sumai (t. 1, b. l. 28) ir pagal 2008 m. lapkričio 21 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą NEO Nr. 0400733 – 236 vienetus tų pačių plokščių už 36 328,86 Lt (įskaitant PVM) sumą (t. 1, b. l. 29), už kurias 2008 m. spalio 30 d. mokėjimo nurodymu Nr. 429632 50 000,00 Lt sumokėjo T. G. ir 2008 m. lapkričio 21 d. mokėjimo nurodymu Nr. 484192 38 667,25 Lt sumokėjo T. S. (t. 1, b. l. 30). Į 2012 m. kovo 27 d. T. S. ir T. G. prašymą, kuriuo jie prašė pakeisti brokuotas aliuminio plokštes, kurios buvo parduotos 2008 m. spalio 10 d. ir sumontuotos administracinės paskirties pastate, esančiame (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 29), UAB „Neosta“ 2012 m. balandžio 20 d. raštu atsakė, jog ji neturi jokio įstatyminio pagrindo pakeisti parduotas kokybiškas aliuminio-plastiko kompozicines plokštes ar atlyginti nurodytų plokščių keitimo darbus (t. 1, b. l. 26-27). Pagal 2012 m. kovo 28 d. su UAB „Skafaldo“ sudarytą sutartį Nr. 2012/Į-01 už pastolių nuomą ir jų montavimą 2012 m. liepos 17 d. T. G. sumokėjo 11 438,98 Lt (t. 1, b. l. 31-34). T. G. ir T. S. 2012 m. kovo 27 d. su UAB Rolitex“, atstovaujama direktoriaus J. B. sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 1, pagal kurią sutartyje nustatytomis sąlygomis rangovas savo jėgomis ir rizika įsipareigojo administraciniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), atlikti brokuotų fasado plokščių keitimą naujomis: Silikat nedažytas cemento plokštes dedant ant brokuotų fasado plokščių DO1025, brokuotas plokštes DO1025 pakeičiant DO1015 plokštėmis ir Silikat cemento plokščių dažymą ir perduoti darbų rezultatą užsakovui sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka (Statybos rangos sutarties 1.1 p.; t. 1, b. l. 43-47). Pagal minėtą sutartį atlikti darbai buvo perduoti 2012 m. gegužės 17 d., 2012 m. birželio 19 d., 2012 m. liepos 19 d. ir 2012 m. rugpjūčio 16 d. darbų perdavimo priėmimo aktais (t.1, b. l. 47-50), medžiagos perduotos 2012 m. liepos 17 d. medžiagų priėmimo –perdavimo aktu Nr. 1 (t. 1, b. l. 51), už kuriuos pagal UAB „Roltex“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras (t.1, b. l.52-57), kasos pajamų orderiais T. G. sumokėjo: 2012-08-16 – 9 504,00 Lt, 2012-07-19 – 6 850,00 LT, 2012-06-19 – 16869,99 Lt, 2012-08-16 – 58 597,34 Lt, 2012-08-16 – 14 441,88 Lt, 2012-05-17 -12 555,00 Lt (t. 1, b. l. 58-63), iš viso – 118 818,21 Lt. Remiantis 2012-03-12 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 120312 ir tos pačios dienos perdavimo priėmimo aktu, už kalcio silikato plokštę, UAB „Litabond“ T. G. 2012-05-09 sumokėjo 3 035,34 Lt bei 2012-08-16 sumokėjo dar 6 586,09 Lt pagal 2012-05-09 PVM sąskaitą faktūrą LIT Nr. 10013 (t. 1, b. l. 64-70), iš viso – 9 621,43 Lt. 2012 m. balandžio 2 d. T. G. sudarė su UAB „Duliuksa“ pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2012/04/02-1 dėl statybinių ir apdailos prekių pastato (duomenys neskelbtini), fasado dažymui, pardavėja UAB „Duliuksa“ išrašė T. G. apmokėjimui už prekes šešias PVM sąskaitas faktūras bendrai 19059,30 Lt sumai (t. 1, b. l. 37-42), tačiau šių sąskaitų apmokėjimą patvirtinančių įrodymų ieškovas nepateikė.

Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir reikalavimą (ieškinio dalykas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinių santykių kvalifikavimą vykdo teismas. Teisės taikymas yra teismo prerogatyva. Tai teismas atlieka pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes. Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes parinkdamas ir taikydamas teisės normas, teismas yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės, pageidavimų ir nurodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Dujų ūkio prekės“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija,, bylos Nr. 3K-3-338/2008).

Pagal į bylą pateiktus įrodymus teismas sprendžia, kad ginčo šalis siejo pirkimo - pardavimo teisiniai santykiai, o ieškovas prašo atlyginti jo patirtas išlaidas, keičiant iš atsakovės pirktas nekokybiškas aliuminio –plastiko kompozicines plokštes (toliau –prekės), kurios buvo panaudotos pastato, esančio (duomenys neskelbtini), išorės fasado apdailai.

Reikalavimai pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, reikalavimai daikto kokybei apima ir jo tinkamumą pagal tikslinę paskirtį: jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami, tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pirkėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui (CK 6.333 str. 1, 4 dalys).

LR aplinkos ministro 2002 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 187 patvirtinto reglamento STR 1.01.04:2002 „Statybos produktai. Atitikties įvertinimas ir „CE“ ženklinimas.“ 4 punktas numato, jog tiekėjai visomis priemonėmis turi užtikrinti, kad statybos produktai, numatyti naudoti statiniuose, bus tiekiami į rinką tik su sąlyga, kad jie bus tinkami panaudoti pagal paskirtį, o jų charakteristikos bus tokios, kad statiniai, į kuriuos jie bus stacionariai įmontuoti, sumontuoti, įdėti ar instaliuoti, tenkins esminius reikalavimus, jei šiuos reikalavimus nustato galiojantys teisės aktai.

CK 6.333 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad pardavėjas garantuoja daikto kokybę, jis atsako už daikto trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daikto perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos.

CK 6.334 straipsnis reglamentuoja netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teises.

Jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu reikalauti: kad daiktas, sutartyje apibūdinamas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.334 str. 1 d. 1- 4 p.).

Pažymėtina, kad ieškovui negali būti taikomos vartotojams taikomi sutarčių aiškinimo kriterijai (CPK 6.350 str.), nes ieškovas nagrinėjamu atveju prie vartotojų negali būti priskirtas, kadangi pats pastatas, kurio išorės fasado apdailai buvo įsigytos prekės, naudojamas komerciniais tikslais (priklauso 2 fiziniams asmenims, vienas iš jų – ieškovas; nuomojamas bankui, draudimo bendrovėms, t. 1, b. l. 157-158).

Nagrinėjamu atveju ieškovo nurodomos aplinkybės dėl jam parduotų brokuotų gaminių negalima traktuoti kaip šių prekių trūkumo, už kurį būtų atsakinga atsakovė. Kaip nustatyta bylos medžiaga, ieškovo paaiškinimais (t. 1, b. l. 157-159), liudytojų D. D. (t. 1, b. l. 163-164), J. B. (t. 1, b. l. 192-193) parodymais, rašytinė pirkimo - pardavimo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, tačiau dar iki prekių įsigijimo ieškovas išsirinko gamintojo aliuminio kompozicinės plokštės kataloge (originalas pateiktas ieškovo teismo posėdžių metu apžiūrai, jo aprašomoji dalis t.1, b. l. 133-139) prekę, tarpininkaujant J. B. UAB „Neosta“ užsakė prekę iš gamintojo Kinijoje ir vėliau ją pardavė užsakovams – T. G. ir T. S.. Tarpininkavęs užsakant prekes liudytoju apklaustas J. B. (t. 1, b. l. ) parodė, kad plokštės buvo reikalingos pastato renovacijai, tačiau kokiems konkretiems darbams atlikti nebuvo nurodyta, o sandorio sudarymo metu buvęs UAB „Neosta“ direktorius Z. J. (t. 1, b. l. 165-166), pardavęs plokštes ieškovui, taip pat patvirtino, kad jam nebuvo žinoma, kam jos bus naudojamos ir kaip naudojamos. Nors, kaip parodė teismo posėdyje liudytoju apklaustas architektas D. D., kataloge medžiagos charakteristika pateikiam apibendrintai, nes tai daugiau reklaminio pobūdžio gaminys (t. 1, b. l. 163-164), tačiau be jame pateikiamų spalvinių medžiagos pavyzdžių, yra nurodyta, kad plokštes montuoti reikia kasetinėse sistemose (t. 1, b. l. 137). Perimdamas iš atsakovės atvežtas prekes, ieškovas buvo įsitikinęs, kad atvežė tas pačias prekes, kurios pagal katalogą buvo užsakytas, nes ant plokščių buvo tie patys lipdukai, kaip ir nurodyta kataloge (t. 1, b. l. 157). Nors tiekėjas, prisiimdamas atsakomybę, turi deklaruoti, kad jo produktas atitinka tam tikrus standartus ar kitus normatyvinius dokumentus (technines specifikacijas) (LR aplinkos ministro 2008-04-17 įsakymu Nr. D1-217 patvirtintas STR 1.03.02:2008 „Statybos produktų atitikties deklaravimas), tačiau ieškovas, žinodamas kad prekės įvežtos iš Europos ekonominei erdvei nepriklausančios šalies – t. y. Kinijos, nepareikalavo, kad atsakovė pateiktų prekių atitikties deklaraciją jų įsigijimo metu. Nei prekių perėmimo iš pardavėjos ar apmokėjimo už jas metu, nei montuojant plokštes objekte ar 2008-12-24 pasirašant rekonstruoto pastato pripažinimo tinkamu naudoti aktą (t. 1, b. l. 181-182) ieškovas (t. y. pirkėjas) nepareiškė jokių pretenzijų atsakovei (t. y. pardavėjai) dėl parduotų prekių netinkamos kokybės. Ieškovas, nepasinaudojęs galimybę įsitikinti parduodamų prekių kokybe bei sudėtimi, taip prisiėmė riziką įsigyti kitokios kokybės prekę, todėl remtis tuo, kad atsakovė pardavė netinkamos kokybės prekę (jo teigimu – brokuotą), negali. Konstatavus, kad atsakovė pareigos perduoti ieškovui tinkamos kokybės prekę nepažeidė ir nesant byloje duomenų, kad ji sutarties sudarymo metu netinkamai garantavo prekės kokybę, - nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, - nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė yra atsakinga dėl ieškovo nurodomo brokuoto gaminio. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovės ieškovui parduotos prekės, kaip teigia ieškovas, buvo brokuotos (CPK 177 str. 1 d.). Be to, nors byloje nėra ginčijama aplinkybė, kad pagal tiekėjo dokumentus aliuminio kompozicinės plokštės 20 metų nekeičia savo savybių dėl saulės įtakos ir neblunka (CK 6.338 str. 4 d. LR Statybos įstatymo 36 str. 4 d. iki 2013-07-01 gal. red.), praėjus daugiau nei 3 metams nuo prekių pirkimo-pardavimo ir 2012-03-27 ieškovui pareiškus pretenziją apie brokuotą gaminį (t. 1, b. l. 29), be ieškovo padarytų 3 nuotraukų (t. 1, b. l. 183), nei viena iš šalių nesiėmė jokių realių veiksmų pastato fasado esamos būklės konstatavimui bei priežasčių apie tariamą broką nustatymui. Net jei ieškovas prekių pasiėmimo metu būtų dėl objektyvių priežasčių negalėjęs patikrinti jų kokybės ar jos nepatikrino dėl pateisinamo pasitikėjimo jam išlieka teisė ją patikrinti ir vėliau (CK 6.337 str. 2 d.). Nustatęs tik kelių dienų terminą nuo 2012-03-27 raštu išsiųstos pretenzijos atsakymui pateikti (t. 1, b. l. 29), ieškovas dar 2012-03-12 buvo sudaręs sutartį dėl prekių įsigijimo (t. 1, b. l. 64-65); tą pačią pretenzijos išsiuntimo dieną sudaręs Statybos rangos sutartį Nr. 1 (t. 1, b. l. 43-46), kurią UAB „Rolitex“ vardu pasirašė tas pats tarpininkavęs užsakant ginčo prekes J. B., sutarties dalyku nurodę iš to paties katalogo tik jau kitą plokštę -DO1015; kitą dieną – t. y. 2012-03-28, sudaręs sutartį dėl pastolių nuomos, ieškovas nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių jis negalėjo patikrinti prekių kokybės, nes jam buvo pernelyg akivaizdu, kad prekė pateikta netinkama (t. 1, b. l. 158). Tuo tarpu atsakovė buvo įsitikinusi ieškovo pretenzijų nepagrįstumu, nes nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad prekės brokuotos; apmokėdami už prekes pirkėjai tuo patvirtino, kad parduodamos prekės atitinka užsakytą prekių kiekį ir kokybę; pirkėjų įsigytos aliuminio-plastiko kompozicinės plokštės prarado savo prekinę išvaizdą dėl netinkamo jų panaudojimo, kadangi patalpų vidaus apdailai skirtos medžiagos buvo panaudotos (pagal pateiktas nuotraukas) pastato lauko fasado apdailai (t. 1, b. l. 26-27). Nors ieškovas nurodė, kad po 2011 m. žiemos pradėjo luptis plėvelė ir atsirado mažos pūslelės (t. 1, b. l. 157), pretenziją raštu jis pareiškė tik 2012 m. kovo 27 d., o į bylą pateiktas 2010 -10-03 sertifikatas (t. 1, b. l. 100-101) bei atsakovės atstovo paaiškinimai (t. 2, b. l. 167) rodo, kad jau tuo metu tarp šalių kilo ginčas dėl prekių kokybės, todėl verslu užsiimančio asmens nepareiškimas pretenzijų per pakankamai ilgą laiką, jei iš tikrųjų gautos prekės nekokybiškos, nesant jokių kitų prekių netinkamos kokybės įrodymų, neleidžia daryti išvados dėl pateiktų prekių nekokybiškumo. Nors byloje nėra ginčijama aplinkybė, kad ieškovas pats turėjo prekių katalogą dar iki jų įsigijimo, o jame yra pateiktas ir jų montavimo būdas, liudytojai J. B. o iš dalies ir D. D., patvirtino, kad plokštės pastato išorėje buvo sumontuotos ne gamintojo nurodomose kasetinėse sistemose. Pažymėtina, kad eksperto A. R. išvados, kurias teismas vertina kaip rašytinį įrodymą ir kurios leistinais įrodymais ieškovo nepaneigtos, rodo, kad tos pačios prekės, kurios yra sumontuotos pagal gamintojo paskirtį - pastato viduje, atitinka tokio tipo apdailos medžiagoms keliamus reikalavimus, defektų ir pažeidimų nenustatyta (t. 1, b. l. 185 – 188), o tuo pačiu paneigia ieškovo argumentus, kad atsakovės pateiktos prekės nekokybiškos.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, ne tik pardavėjo pareigas, bet ir pirkėjo elgesį dėl perkamo daikto konkretaus tikslo, kokybės patikrinimo bei pretenzijų pareiškimo per protingą terminą, nėra pagrindo pripažinti, kad prekės yra nekokybiškos ir atitinkamai taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pirkėjo teisių gynimo būdą – atlyginti pirkėjo išlaidas prekių trūkumams ištaisyti. Atsižvelgiant į tai, pirkėjo (t. y. ieškovo) pateikti jo išlaidas prekių trūkumams ištaisyti pagrindžiantys įrodymai ginčui tampa nebeaktualūs, todėl teismas jų neanalizuoja, o apie jų suklastojimo faktą prokurorui yra pranešusi pati atsakovė (CPK 184 str., t. 1, b. l. 116, 129).

Atsakovės prašymas skirti ieškovui baudą (t. 1, b. l. 86) netenkintinas, kadangi byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovas išimtiniai piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Suinteresuotiems asmenims įstatymas suteikia teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d., 95 str. 1 d.).

Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai aplinkybei padaryti pakanka byloje esančių įrodymų.

Išnagrinėjęs pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, kad ieškovas savo reikalavimo neįrodė, todėl ieškinys atmestinas.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos ieškovo reikalavimų užtikrinimui Kauno rajono aplinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. nutartimi taikytos laikinosios priemonės (CPK 150 str. 2 d.).

Ieškinį atmetus, iš ieškovo valstybei priteistina 15,95 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 268 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 150 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo T. G., a.k. (duomenys neskelbtini), valstybei 15,95 Lt (penkiolika litų, 95 ct.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones kreditoriaus T. G., a.k. (duomenys neskelbtini), pareikštų reikalavimų įvykdymui užtikrinti -piniginių lėšų, nekilnojamųjų arba kilnojamųjų daiktų, priklausančių skolininkei UAB „Neosta“, įmonės kodas 135264181, buveinės adresas Kauno r. sav., Akademijos mstl., Varžupio g. 2, a.s. Nr. LT60 7300 0100 7613 2336, AB Swedbank, ir esančių pas skolininkę arba trečiuosius asmenis areštą 158937,92 Lt sumai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.