- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-13
- Bylos Nr.
- 2A-1762-910/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08217-20
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kristalo projektai“
- Kategorijos
- 1.3.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.3.5.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.4.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.1.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Kristalo projektai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kristalo projektai“ ieškinį atsakovui uždarajai dėl darbo ginčo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Kristalo projektai“ (toliau – ir ieškovė, darbdavė, UAB „Kristalo projektai“), nesutikdama su Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus Darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2020 m. sausio 16 d. sprendimu Nr. DGKS-602 darbo byloje Nr. APS-1-24286/2019 (toliau – Sprendimas), kuriuo darbuotojo K. M. (toliau – ir atsakovas, darbuotojas) naudai išieškota 379,36 Eur darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas bei 380 Eur netesybų, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti Darbo ginčų komisijos sprendimą, išspręsti darbo ginčą iš esmės ir atmesti atsakovo (darbuotojo) Darbo ginčui komisijai teiktą prašymą.
Šalies argumentai
2. Ieškovės teigimu, ji neskolinga atsakovui (darbuotojui), nes UAB „Kristalo projektai“ vadovas A. Š. 2019 m. spalio 12 d. perdavė atsakovui asmeniškai grynais pinigais 350 Eur objekte (duomenys neskelbtini), ir tai gali patvirtinti liudytojas.
3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, teigdamas, kad nurodomos pinigų sumos iš darbdavės nėra gavęs. Per visą darbo UAB „Kristalo projektai“ laiką gavo 149,19 Eur pagal vieną pavedimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 23 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Nusprendė išieškoti iš ieškovės atsakovo naudai 385,24 Eur galutinio atsiskaitymo (suma atskaičius mokesčius) ir 380 Eur netesybų (suma atskaičius mokesčius), taip pat išieškoti iš ieškovės valstybės naudai 16,75 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad, šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus Darbo ginčų komisijos 2020 m. sausio 16 d. sprendimas Nr. DGKS-602 darbo byloje Nr. APS-1-24286/2019 netenka galios.
5. Teismas iš byloje esančių įrašų apie valstybinį socialinį draudimą nustatė, kad atsakovas ieškovės įmonėje dirbo nuo 2019 m. rugsėjo 20 d. iki 2019 m. lapkričio 25 d. Darbo sutartis su atsakovu nebuvo sudaryta, tai pripažino pati darbdavė, turinti pareigą sudaryti darbo sutartį.
6. Iš ieškovės pateiktų į bylą darbo užmokesčio žiniaraščių teismas nustatė, kad atsakovui už darbą 2019 m. rugsėjo mėnesį apskaičiuota 149,19 Eur; ši suma jam išmokėta per banką. Už 2019 m. spalio mėnesį apskaičiuota 313,26 Eur, už lapkritį – 71,98 Eur atostoginių kompensacija. Duomenų apie tai, kad nurodyta suma – 385,24 Eur – būtų atsakovui sumokėta, byloje nėra.
7. Teismas pažymėjo, kad darbdavės atstovas – UAB „Kristalo projektai“ vadovas A. Š. – teismo posėdyje paaiškino, jog buvo įdarbinęs atsakovą savo įmonėje putų polistirolo klijavimui ir armavimo darbams, sutarta mokėti jam 8 Eur už kv. m iki mokesčių; atsakovas dirbo su E. R.; iš 200 kv. m. padarė tik 30 kv. m., gavo nedarbingumą. 2019 m. spalio 11 d. (penktadienį) atsakovas jam paskambino, paprašė pinigų. Pasak ieškovės vadovo, jis nurodė galįs duoti atsakovui 350 Eur, kuriuos gavo iš užsakovo, pasiūlė kitą dieną atvažiuoti į objektą (duomenys neskelbtini), kuriame pats dirbo; atsakovas atvažiavo, ieškovės vadovas perdavė jam 350 Eur, tai matė kartu su A. Š. objekte buvęs A. K. Ieškovės vadovo teigimu, jis pirmadienį pasakė buhalterei, kad ši dokumentuose pažymėtų, jog atsakovui sumokėta 350 Eur, tačiau nežino, kodėl buhalterė nepažymėjo.
8. Teismas nurodė, kad ieškovės prašymu apklaustas kaip liudytojas A. K. parodė, jog su A. Š. dirba jau pusę metų; prisimena, kad maždaug prieš pusę metų į objektą Riešėje buvo atvažiavęs atsakovas, automobiliu su priekaba atvežė medžiagų, kurias pats iškrovė ir išvažiavo.
9. Teismas pažymėjo, kad pagal DK 146 straipsnio 2 dalį, darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų; darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog nagrinėjamu atveju galiotų sąlyga dėl vėlesnio atsiskaitymo nei darbo sutarties nutraukimo dieną.
10. Teismas sprendė, kad, išnagrinėjus šį darbo ginčą iš esmės, pakankamai akivaizdu, jog ieškovė (darbdavė) įstatymo darbdaviui nustatytas pareigas atlieka netinkamai – su atsakovu nesudaryta darbo sutartis, neaiški darbo užmokesčio apskaitos ir mokėjimo tvarka, netinkamai tvarkomi įmonės buhalteriniai duomenys ir pan. Ieškovė neįrodė aplinkybės dėl grynų pinigų perdavimo atsakovui: ieškovės prašymu apklaustas kaip liudytojas asmuo nepaaiškino jokių aplinkybių dėl pinigų perdavimo atsakovui, apie tai net neužsiminė. Ieškovė ignoravo teismo pasiūlymą pateikti kasos pajamų orderį dėl iš užsakovo gautų pinigų įnešimo į įmonės kasą ir kasos išlaidų orderį, paimant pinigus iš kasos tam, kad būtų atsiskaityta su atsakovu ieškovės vadovo įvardintomis aplinkybėmis. Teismas pažymėjo, kad parengiamojo posėdžio metu ieškovės vadovas akcentavo, jog tokie dokumentai yra, teigė, kad jie bus pateikti. Jokių duomenų ieškovė nebuvo pateikusi ir Darbo ginčų komisijai.
11. Teismas nurodė, kad iš byloje esančių darbo užmokesčio žiniaraščių matyti, jog atsakovui už rugsėjo mėnesį buvo apskaičiuota ir išmokėta 149,19 Eur, tuo tarpu duomenų, kad atsakovui buvo sumokėta už spalio mėnesį apskaičiuota 313,26 Eur suma ir lapkričio mėnesį apskaičiuota 71,98 Eur kompensacija už atostogas, byloje nėra. Dėl to yra pagrindas iš ieškovės atsakovo naudai išieškoti nurodytas sumas (CPK 417 straipsnis).
12. Teismas pažymėjo, kad pagal DK 147 straipsnio 1 dalį, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.
13. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką (galiojančiame DK – netesybos) teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2 straipsnyje (tiek senojo, tiek naujojo DK) įtvirtintais darbo teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012).
14. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog ieškovė su atsakovu nėra atsiskaičiusi, duomenų, jog uždelsta atsiskaityti dėl atsakovo kaltės, nėra, todėl, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė (darbdavė) nesumokėjo faktiškai nepilno mėnesio laikotarpio uždarbio, yra pagrįsta, protinga ir proporcinga išieškoti iš darbdavės darbuotojo naudai 380 Eur netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
15. Apeliantė (ieškovė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti ir atsakovo prašymą dėl su darbo santykiais susijusių išmokų išieškojimo atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Pirmosios instancijos teismas nenustatė ir neištyrė visų ginčui teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių. Teismas netyrė aplinkybės dėl atsakovo 2019 m. spalio 14, 15, 16 dienomis padarytų pravaikštų ir nepasisakė dėl ieškovės pareigos mokėti atsakovui darbo užmokestį už nurodytas pravaikštų dienas. Teismas nenustatinėjo, kokius padarinius ieškovei sukėlė atsakovo neatvykimas į darbą. Būtent dėl to atsakovas buvo atleistas iš darbo. Nurodytos aplinkybės yra reikšmingos, sprendžiant dėl iš ieškovės priteistinų netesybų dydžio proporcingumo, atsižvelgiant į atsakovo padarytą darbo pareigų pažeidimą. Teismas iš esmės nenustatinėjo aplinkybės, ar su darbo santykiais susijusios išmokos atsakovui buvo sumokėtos grynaisiais. Ieškovė šias aplinkybes įrodinėjo kasos išlaidų orderiais bei liudytojo A. K. parodymais, kurie pagrindžia, jog su atsakovu buvo atsiskaityta grynais pinigais. Tačiau teismas neišreikalavo iš ieškovės įvardytų įrodymų, tik pasiūlė juos pateikti. Ieškovei, kuri nebuvo atstovaujama advokato, nesusigaudžius procese, teismas tiesiog konstatavo, kad tokių įrodymų nėra. Apklausdamas kaip liudytoją A. K., teismas net nepaklausė jo apie grynųjų pinigų perdavimo atsakovui aplinkybes.
15.2. Pagal CPK 414 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu tai yra būtina, siekiant teisingai išspręsti bylą, turi patikrinti ieškinyje jo pagrindu nurodytas aplinkybes bei kitas aplinkybes, kurios nors ir nenurodytos kaip ieškinio pagrindas, bet yra susijusios su pareikšto ieškinio pagrindu ir dalyku. Nagrinėdamas šį darbo ginčą, teismas nebuvo pakankamai aktyvus (CPK 414 straipsnis) ir tai lėmė neteisingo sprendimo priėmimą.
15.3. Teismas, priteisdamas iš ieškovės atsakovui 380 Eur netesybų, nenustatė, ar atsakovui nebuvo išmokėtas visas jam priklausantis vieno mėnesio (ar daugiau mėnesių) darbo užmokestis, ar tik jo dalis, nepasisakė dėl to, ar teismo paskirta sankcija yra proporcinga teisės pažeidimui, už kurį skiriama. Taip teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010; 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012).
Atsiliepimas
16. Atsakovas atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo šį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti su pakeitimais: perskaičiuoti netesybų sumą iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas 35,71 Eur dydžio vykdymo išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
16.1. Apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė ir netyrė visų reikšmingų aplinkybių, yra visiškai nepagrįsti. Ieškovė turėjo pakankamai laiko įrodyti savo tiesą. Liudytojas A. K. buvo apklaustas tinkamai, užduodant pakankamai klausimų. Jeigu pinigų perdavimo faktas būtų, tai į teismą atėjęs liudytojas, kviestas būtent šiai aplinkybei patvirtinti, būtų tai nurodęs. Teismas posėdžio metu ne kartą prašė ieškovės vadovą pateikti kasos išlaidų orderį, dėl kurio ieškovės vadovas sakė, kad toks yra buhalterijoje, tik negali jo pasiimti ir atnešti į teismą.
16.2. Teismas, nustatęs, kad ieškovė (darbdavė) nevykdo įstatymo nustatytos pareigos sumokėti atsakovui (darbuotojui) darbo užmokestį, pagrįstai priteisė iš ieškovės netesybas.
16.3. Atsakovas apeliacinės instancijos teismo prašo iš ieškovės priteistą netesybų sumą perskaičiuoti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat priteisti atsakovui patirtas vykdymo išlaidas – 35,71 Eur.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
17. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
18. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieškovės paduoto apeliacinio skundo faktinių bei teisinių argumentų.
19. Apeliantė (ieškovė) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo iš jos, kaip darbdavės, atsakovo (darbuotojo) naudai priteista 379 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų ir 380 Eur dydžio netesybos už neatsiskaitymą su atsakovu, pasibaigus darbo santykiams.
20. Nagrinėjamo darbo ginčo ypatumas yra tas, kad ieškovė su atsakovu nebuvo sudariusi rašytinės darbo sutarties, kurioje būtų išdėstytos šalių sulygtos būtinosios darbo sutarties sąlygos, tarp jų – ir nagrinėjamam ginčui aktualios atsakovo (darbuotojo) darbo apmokėjimo sąlygos, darbo užmokesčio mokėjimo darbuotojui tvarka ir terminai. Pabrėžtina tai, kad 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio DK 43 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas darbo sutartį sudaryti raštu. Šis reikalavimas neabejotinai turi būti žinomas kiekvienam darbdaviui ir būtent darbdavys atsakingas už aptariamo reikalavimo laikymąsi. Ieškovei (darbdavei) neužtikrinus įstatyme įtvirtinto reikalavimo sudaryti darbo sutartį raštu, apie atsakovui (darbuotojui) priklausančias su darbo santykiais išmokas spręstina analizuojant ir vertinant teismo proceso metu surinktų duomenų visumą (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
21. Nurodytina ir tai, kad teismo proceso metu ieškovės (darbdavės) pateiktų į bylą buhalterinės apskaitos dokumentų analizė teikia pagrindą pripažinti pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą dėl neaiškios darbo užmokesčio apskaitos ir mokėjimo tvarkos ieškovės įmonėje, netinkamai tvarkomų buhalterinių duomenų.
22. Iš byloje esančių duomenų apie atsakovo valstybinį socialinį draudimą matyti, kad ieškovės UAB „Kristalo projektai“ atsakovas dirbo nuo 2019 m. rugsėjo 20 d. iki 2019 m. lapkričio 25 d. (b. l. 16-17). Ieškovė pateikė į bylą darbo užmokesčio žiniaraščius, kuriuose nurodyta, kad atsakovui už darbą 2019 m. rugsėjo mėnesį apskaičiuota išmokėti 149,19 Eur, už spalio mėnesį – 313,26 Eur darbo užmokesčio, už lapkritį – 71,98 Eur atostoginių kompensacija (b. l. 53-55). Byloje esantis 2019 m. spalio 7 d. mokėjimo per banką nurodymas patvirtina, kad ieškovė atsakovui sumokėjo 149,19 Eur darbo užmokesčio, t. y. atsiskaitė už darbą 2019 m. rugsėjo mėnesį. Tuo tarpu rašytinių įrodymų apie 313,26 Eur darbo užmokesčio už 2019 m. spalio mėnesį ir 71,98 Eur atostoginių kompensacijos, iš viso – 385,24 Eur, sumokėjimą byloje nėra. Pabrėžtina tai, kad būtent ieškovei (darbdavei), tvirtinančiai, jog ji yra tinkamai atsiskaičiusi su atsakovu, kurio darbo santykiai UAB „Kristalo projektai“ pasibaigė 2019 m. lapkričio 25 d., tenka pareiga įrodyti atsiskaitymo faktą (DK 214 straipsnio 3 dalis; CPK 12, 178 straipsniai).
23. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nenustatinėjo aplinkybės dėl su darbo santykiais susijusių išmokų atsakovui sumokėjimo grynaisiais. Pasak ieškovės, teismas tik pasiūlė pateikti įrodymus (kasos išlaidų orderius), pagrindžiančius atsiskaitymo su atsakovu grynais pinigais aplinkybes, tačiau jų neišreikalavo, o ieškovė, kuri nebuvo atstovaujama advokato, nesusigaudė procese. Tokie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
24. Pabrėžtina tai, kad ir nedispozityviose bylose, kuriose teismui skirtas aktyvus vaidmuo, teismas visgi nėra įrodinėjimo subjektas ir negali įvykdyti įrodinėjimo pareigos už šalį, kuri suinteresuota konkrečių aplinkybių įrodymu. Aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (CPK 12, 178 straipsniai).
25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad pagal DK 214 straipsnio 3 dalį, kai darbuotojas kreipiasi į darbo ginčus nagrinėjantį organą dėl individualaus ginčo dėl teisės, darbdavys privalo įrodinėti tam tikras ginčui išspręsti svarbias aplinkybes ir pateikti įrodymus, jeigu jis juos turi arba jie jam lengviau prieinami. DK 148 straipsnyje nustatyta darbdavio pareiga tvarkyti informaciją apie darbuotojo darbo užmokestį ir jo dirbtą laiką. DK 65 straipsnio 7 dalyje ir 146 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta darbdavio pareiga užtikrinti tinkamą darbo santykių pasibaigimo įforminimą ir atsiskaitymą su darbuotoju. Teismas teisingai pažymėjo, kad aptartos įstatymo nuostatos lemia darbdavio pareigą užtikrinti atsiskaitymą su darbuotoju patvirtinančių duomenų pakankamumą, tokius duomenis turi sudaryti ir turėti darbdavys, jie jam lengviau prieinami. Dėl to, esant darbdavio ir darbuotojo ginčui dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų sumokėjimo fakto, vadovaujantis CPK 12, 178 straipsniais ir DK 214 straipsnio 3 dalimi, būtent darbdavys (šiuo atveju – ieškovė) privalo įrodyti, kad tinkamai atsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju (šiuo atveju – atsakovu).
26. Akcentuotina tai, kad ieškovė apeliaciniame skunde pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas siūlė jai pateikti konkrečius įrodymus (kasos pajamų orderį dėl iš užsakovo gautų pinigų įnešimo į įmonės kasą ir kasos išlaidų orderį, paimant pinigus iš kasos tam, kad būtų atsiskaityta su atsakovu ieškovės vadovo įvardintomis aplinkybėmis), iš kurių būtų galima spręsti apie ieškovės įrodinėjamas aplinkybes dėl atsiskaitymo grynais pinigais. Tokie ieškovės argumentai teikia pagrindą spręsti, kad pirmosios instancijos teismas visiškai tinkamai įvykdė išaiškinimo pareigą, esančią kooperacijos principo sudėtine dalimi (CPK 8 straipsnis). Teismas negalėjo surinkti įrodymų, kurie buvo ieškovės dispozicijoje, juolab kad ieškovei buvo išaiškinta tokių įrodymų pateikimo būtinybė (DK 214 straipsnio 3 dalis), o ieškovės vadovas parengiamajame teismo posėdyje tvirtino, jog tokius įrodymus turi ir jie bus pateikti. Apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 414 straipsnio nuostatas, įtvirtinančias darbo ginčą nagrinėjančio teismo aktyvų vaidmenį, yra nepagrįsti.
27. Nagrinėjamos bylos aspektu pabrėžtina tai, kad ieškovė, apeliaciniame skunde tvirtindama, jog atsiskaitymo su atsakovu faktą įrodo jos turimi kasos išlaidų orderiai, kurių pirmosios instancijos teismas neišreikalavo, šių dokumentų nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui, nors apie tokią galimybę, atstovaujama advokatės, turėjo žinoti (CPK 314 straipsnis).
28. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, apklausdamas ieškovės iniciatyva šauktą liudytoją A. K., net nepaklausė jo apie grynųjų pinigų perdavimo atsakovui aplinkybes.
29. Nurodytina tai, kad 2020 m. liepos 13 d. teismo posėdžio, kuriame buvo apklaustas ieškovės įvardytas liudytojas, įrašas patvirtina, jog liudytojo apklausa vykdyta civilinio proceso teisės normų nustatyta tvarka (CPK 192 straipsnio 5, 6 dalys). Liudytojas, nurodęs, kad atsakovą pažįsta ir yra dirbęs kartu viename objekte, neįvardijo jokių aplinkybių, susijusių su ieškovės vadovo A. Š. įrodinėjamu grynųjų pinigų perdavimu, kurį, pasak vadovo, matė šis liudytojas. Teismo užduoti liudytojui klausimai rodo, kad teismas, vengdamas menamų klausimų, siekė objektyviai išsiaiškinti visas aplinkybes, kurias liudytojas matė, tačiau šis nė vienu žodžiu neužsiminė apie ieškovės vadovo atsiskaitymą su atsakovu. Pažymėtina ir tai, kad teismas ieškovės vadovui suteikė teisę užduoti klausimus liudytojui, tačiau jis klausimų liudytojui neturėjo. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs ieškovo iniciatyva apklausto teisme kaip liudytojo A. K. parodymų turinį, visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad liudytojo parodymai nepatvirtina ieškovės įrodinėjamų atsiskaitymo su atsakovu grynais pinigais aplinkybių.
30. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė įrodinėjo sumokėjusi ieškovui grynaisiais 350 Eur, tuo tarpu pagal pačios ieškovės parengtus darbo užmokesčio žiniaraščius atsakovui turėjo būti išmokėta 385,24 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų. Taigi iš pačios ieškovės pozicijos akivaizdu, kad ji nėra visiškai atsiskaičiusi su atsakovu.
31. Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė (darbdavė) neįrodė atsiskaitymo su atsakovu (darbuotoju) fakto, todėl pagrįstai priteisė iš ieškovės atsakovo naudai 385,24 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų, kurios atsakovui nebuvo išmokėtos darbo santykių pasibaigimo dieną (DK 146 straipsnio 2 dalis; CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
32. Apeliaciniame skunde, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo priteista netesybų už uždelstą atsiskaityti su darbuotoju laiką suma, ieškovė teigia, kad, priteisdamas iš ieškovės atsakovui 380 Eur netesybų, teismas nenustatė, ar atsakovui nebuvo išmokėtas visas jam priklausantis vieno mėnesio (ar daugiau mėnesių) darbo užmokestis, ar tik jo dalis, nepasisakė dėl to, ar teismo paskirta sankcija yra proporcinga teisės pažeidimui, už kurį skiriama, ir taip nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Tokie apeliacinio skundo argumentai pripažintini nepagrįstais.
33. DK 147 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.
34. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, visiškai teisingai nurodė, kad nėra duomenų, jog nagrinėjamu atveju buvo darbo santykių šalių susitarimas dėl vėlesnio atsiskaitymo nei darbo santykių pasibaigimo dieną (DK 146 straipsnio 2 dalis), taip pat kad dėl vėlavimo atsiskaityti yra atsakovo (darbuotojo) kaltės (DK 147 straipsnio 2 dalis).
35. Pažymėtina tai, kad dėl to, jog ieškovė, būdama darbdavė, nevykdė įstatyme nustatytos pareigos sudaryti su atsakovu (darbuotoju) darbo sutartį raštu, aiškiai nurodant joje su darbuotoju sulygtą jo darbo apmokėjimo tvarką, tinkamai netvarkė informacijos apie atsakovo dirbtą laiką ir jam mokėtiną darbo užmokestį, nagrinėjamu atveju nėra objektyvių duomenų, kuriais remdamasis teismas galėtų apskaičiuoti tikrąjį ieškovo vidutinį darbo užmokestį. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė, apeliaciniame skunde teigdama, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė, ar atsakovui nebuvo išmokėtas visas jam priklausantis vieno mėnesio (ar daugiau mėnesių) darbo užmokestis, ar tik jo dalis, nepateikė savo skaičiavimų.
36. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad iš tų duomenų, kurie ieškovės (darbdavės) pateikti į bylą, nustatyta, jog, pasibaigus atsakovo darbo santykiams ieškovės įmonėje, jam 2019 m. lapkričio 25 d. turėjo būti išmokėta ne mažesnė kaip 385,24 Eur suma, nes būtent tiek apskaičiuota išmokėti pačios ieškovės parengtuose darbo užmokesčio žiniaraščiuose. Nurodyta suma nesumokėta iki šiol, taigi ieškovė su buvusiu darbuotoju delsia atsiskaityti vienuolika mėnesių. Įvertinus šioje konkrečioje byloje sprendžiamo darbo ginčo aplinkybes, vadovaujantis DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pirmosios instancijos teismo atsakovui priteista 380 Eur netesybų suma pripažintina esanti visiškai pagrįsto dydžio (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
37. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netyrė aplinkybės dėl atsakovo 2019 m. spalio 14, 15, 16 dienomis padarytų pravaikštų, nepasisakė dėl ieškovės pareigos mokėti atsakovui darbo užmokestį už nurodytas pravaikštų dienas, nenustatinėjo, kokius padarinius ieškovei sukėlė atsakovo neatvykimas į darbą, būtent dėl to atsakovas buvo atleistas iš darbo. Pasak ieškovės (apeliantės), nurodytos aplinkybės yra reikšmingos, sprendžiant dėl iš ieškovės priteistinų netesybų dydžio proporcingumo, atsižvelgiant į atsakovo padarytą darbo pareigų pažeidimą. Šie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
38. Įstatyme aiškiai įtvirtinta, kad, darbo sutarčiai pasibaigus, darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su darbuotojui ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną (DK 146 straipsnio 2 dalis), o pažeidęs šią pareigą ne dėl darbuotojo kaltės privalo mokėti netesybas (DK 147 straipsnio 2 dalis). Darbuotojo galbūt padaryti darbo pareigų pažeidimai neturi teisinės reikšmės darbdavio pareigos atsiskaityti su darbuotoju ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną vykdymui. Nagrinėjamu atveju, atsakovo darbo santykiams pasibaigus 2019 m. lapkričio 25 d., ieškovė turėjo su juo visiškai atsiskaityti ne vėliau kaip 2019 m. lapkričio 25 d., o pažeidusi šią pareigą privalo mokėti netesybas, nes dėl uždelsimo atsiskaityti nenustatyta atsakovo (darbuotojo) kaltės.
39. Kartu nurodytina tai, kad teismo proceso ieškovė (darbdavė) nepateikė į bylą jokių įrodymų apie nustatytus atsakovo darbo pareigų pažeidimus, jam fiksuotas pravaikštas. Nagrinėjamoje byloje teismas neturėjo teisinio pagrindo pasisakyti dėl atsakovui mokėtino darbo užmokesčio už tas dienas, kurias ieškovė įvardijo kaip pravaikštų, nes ieškovė tokio klausimo nekėlė. Atsakovui už 2019 m. spalio mėnesį priklausantį darbo užmokestį teismas nustatė pagal pačios ieškovės parengtą darbo užmokesčio žiniaraštį. Spręsdamas dėl atsakovui iš ieškovės priteistinų už uždelsimą atsiskaityti netesybų dydžio, teismas neturėjo pagrindo nustatinėti ir vertinti ieškovės įvardytų pravaikštų bei jų padarinių, nes, minėta, tokios aplinkybės teisiškai nereikšmingos darbdavio pareigai visiškai atsiskaityti su darbuotoju šio darbo santykių pasibaigimo dieną. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė ieškinyje nurodė, jog darbo santykiai su atsakovu buvo nutraukti abiejų šalių sutarimu. Taigi apeliaciniame skunde nurodyta pozicija, kad ieškovas atleistas iš darbo už pravaikštas, prieštarauja pačios ieškovės ieškinyje nurodytoms aplinkybėms.
40. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime argumentavo, kad nagrinėjamu atveju atsakovui iš ieškovės priteisiama 380 Eur suma yra pagrįsta, protinga ir proporcinga. Dėl to apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nepasisakė, ar teismo paskirta sankcija yra proporcinga teisės pažeidimui, už kurį skiriama, atmestini kaip nepagrįsti.
41. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, kartu apeliacinės instancijos teismo prašo iš ieškovės priteistą netesybų sumą perskaičiuoti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat priteisti atsakovui patirtas vykdymo išlaidas – 35,71 Eur.
42. Nurodytina tai, kad CPK nenustatyta šalims procesinės teisės atsiliepime į apeliacinį skundą reikšti materialaus pobūdžio reikalavimus. Atsakovas, nepadavė apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria jam priteistos netesybos. Dėl to apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja atsakovo atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą pareikšto reikalavimo perskaičiuoti netesybų sumą.
43. Atsakovo patirtų vykdymo išlaidų atlyginimo klausimas spręstinas vykdymo procese, tokios išlaidos nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo pasisakyti dėl šio atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovo iškelto reikalavimo.
44. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas šioje konkrečioje byloje susiklosčiusios situacijos faktinėms aplinkybėms tinkamai taikė darbo teisės normas, reglamentuojančias darbdavio pareigą atsiskaityti su darbuotoju darbo santykių pasibaigimo dieną ir šios pareigos pažeidimo teisinius padarinius, nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, išsamiai argumentavo daromas išvadas. Naikinti ar keisti teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja
nutaria:
atmesti apeliacinį skundą.
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 23 d. sprendimą.