Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Josifo Tomaševičiaus, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,

kasacine rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. Š. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. vasario 21 d. nuosprendžio, kuriuo S. Š. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą laisvės atėmimu ketveriems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 4 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmėms dalimi ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvė atėmimas penkeriems metams, ją atliekant pataisos namuose.

Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, kuria nuteistojo S. Š. apeliacinis skundas atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Š. nuteistas už tai, kad nesunkiai sužalojo žmogų dėl piliečio pareigų vykdymo: 2008 m. rugsėjo 24 d., apie 15.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prie namo esančio Vilniuje, A. P. Kavoliuko g. 13, jis mojavo peiliu ir grasino sužaloti aplinkinius, o G. G. jį sudrausminus bei bandant atimti peilį ir tokiu būdu vykdant piliečio pareigą, jis tyčia smogė peiliu G. G. į kairę ranką, taip padarydamas G. G. pjautinę žaizdą kairiame dilbyje, o kita ranka griebė už nukentėjusiojo dešinės rankos mažojo piršto ir šį išnarino. Taip S. Š. padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl BK 138 straipsnio 1 dalies, 138 straipsnio 2 dalies 10 punkto taikymo

Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo, skundžiamo nuosprendžio turinio bei iš kitos bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus ištyrė išsamiai, tačiau juos įvertindamas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Teismas neįvertino liudytojų Ž. M. ir I. N. parodymų apie tai, kad tarp nuteistojo S. Š. ir nukentėjusiojo G. G. buvo kilęs konfliktas, kad jis prasidėjo kavinėje, kurios adresas Vilnius, A. P. Kavoliuko g. 13, o vėlesni įvykai prie kavinės – tai to konflikto tęsinys. Šis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimo išsamiai ir nešališkai įvertinti visas bylos aplinkybes pažeidimas sąlygojo netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą veika kvalifikuojama tada, kai nustatoma, kad nukentėjusysis buvo nesunkiai sužalotas dėl tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo. Šioje byloje kalbama apie piliečio pareigos vykdymą. Teismų praktikoje piliečio pareigos vykdymas suprantamas kaip tam tikrų visuomenei naudingų veiksmų atlikimas. Tai gali būti nusikaltėlio sulaikymas, pranešimas apie nusikaltimą, veiksmai, kuriais siekiama užkirsti kelią nusikaltimui ir pan. Iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies pradžios, kur išdėstomos įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, sektų, kad nukentėjusysis siekė apginti kažkokius asmenis nuo S. Š. agresyvių veiksmų (mojavimo peiliu). Tačiau jokių duomenų apie tuos asmenis, kuriuos neva gynė nukentėjusysis G. G., byloje nėra. Atvirkščiai, liudytojais byloje apklausti I. N., V. U. parodė kad ne G. G. gynė kažką, o kad patį G. G. nuo peilį turėjusio S. Š. bandė apginti šie liudytojai. Kasatoriui jokia kita nusikalstama veika (pavyzdžiui, BK 284 straipsnyje numatytas viešosios tvarkos pažeidimas ar pan.), apart nukentėjusiojo G. G. sužalojimo, nebuvo inkriminuota. Todėl kasacinės instancijos tesimo teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo S. Š. kasacinio skundo argumentas, jog teismas nenustatė, kokią visuomenei naudingą veiklą konflikto su juo metu vykdė G. G., yra pagrįstas. Nenustačius, kokią piliečio pareigą vykdė nukentėjusysis, t. y. nenustačius šio kaltinime nurodyto nuteistojo S. Š. veiką pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą kvalifikuojančio požymio, jo nusikalstama veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, t. y kaip sužalojimas, padarytas tarpusavio ginčo metu. Iš bylos duomenų matyti, kad nusikalstamos veikos, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, kvalifikavimą S. Š. ginčijo ir savo apeliaciniame skunde. Skunde apeliantas tvirtino, kad: netinkamą jo veiksmų kvalifikavimą lėmė tai, jog ikiteisminis tyrimas byloje buvo atliktas tendencingai, šališkai, neišsamiai, o pirmosios instancijos teismas savo išvadas grindė įrodymais pripažindamas tik kaltinančius bylos duomenis; taip buvo pažeisti BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimai. Nuteistasis apeliaciniame skunde atkreipė dėmesį į tai, kad, jo nuomone, liko neišaiškintas nukentėjusiojo kaip konflikto iniciatoriaus vaidmuo, alkoholio kiekis jo kraujyje. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad tikrindamas apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal aptarto turinio apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas privalėjo patikrinti, ar išsamiai ištyrė, ar tinkamai įvertino įrodymus, ar tinkamai pritaikė baudžiamąjį statymą, kvalifikuodamas nuteistojo nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas, ir nustatytas klaidas ištaisyti, pirmosios instancijos teismo nuosprendį atitinkamai pakeičiant. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo padarytos baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos neištaisė. Todėl abiejų žemesniųjų instancijų teismų sprendimai keistini dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo (BPK 383 straipsnis).

Keičiant nuteistojo S. Š. nusikalstamos veikos kvalifikavimą iš BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkto į BK 138 straipsnio 1 dalį jam skirtina ir kita bausmė. Skiriant bausmę nuteistajam atsižvelgiama į jo padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, konkrečias jo padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. S. Š. padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių, tačiau jis smurtinio pobūdžio, padarytas neatlikus bausmės pagal ankstesnįjį teismo nuosprendį. S. Š. anksčiau teistas aštuonis kartus. Nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė: nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos tos veikos padarymui. Dėl aptartų priežasčių nuteistajam skirtina didesnė nei taikomos BK normos sankcijoje numatytos bausmės vidurkis bausmė.

BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalių pagrindu pridedamos neatliktos pagal ankstesnį teismo nuosprendį bausmės dalis nekeistina, t. y. pridėtini vieneri metai Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 4 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. vasario 21 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartį pakeisti: S. Š. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkto į BK 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės atėmimą dvejiems metams 6 mėnesiams. Pritaikius BK 64 straipsnio 1, 3 dalis, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 4 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvė atėmimą trejiems metams 6 mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.

Kitą skundžiamų nuosprendžio ir nutarties dalį palikti nepakeistą.