Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto G. K. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad 2013-11-08, 22 val., kartu su M. R. ir L. G., draudžiamu nemėgėjišku tinkliniu įrankiu, viena statoma gaudykle, žuvų neršto metu, ichtiologiniame draustinyje Jūros upėje prie Tauragės mieste esančio žuvų praėjimo tako neteisėtai žvejojo ir sugavo 99 vnt. upinių nėgių, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-01-04 įsakymu Nr. D1-14 patvirtintų Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 10.1 p., 11.2. p. reikalavimus.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Tauragės rajono agentūros valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius 2013-11-22 nutarimu G. K. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 87 str. 3 d. ir paskyrė jam 1 000 Lt dydžio baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas G. K. toliau pažymi, kad dėl byloje esančių dokumentų – administracinio teisės pažeidimo protokolo, Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, priimto nutarimo, plačiau pasisakyta pateiktame skunde Tauragės rajono apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad G. K. administracinėn atsakomybėn patrauktas ir nubaustas už tai, kad 2013-11-08, 22 val., kartu su M. R. ir L. G., draudžiamu nemėgėjišku tinkliniu įrankiu, viena statoma gaudykle, žuvų neršto metu, ichtiologiniame draustinyje Jūros upėje prie Tauragės mieste esančio žuvų praėjimo tako neteisėtai žvejojo ir sugavo 99 vnt. upinių nėgių, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-01-04 įsakymu Nr. D1-14 patvirtintų Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 10.1 p., 11.2. p. reikalavimus.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 87 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už teisės aktų, reglamentuojančių mėgėjų žvejybą, pažeidimą.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 87 str. 3 d. numatyta, kad Mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimas, padarytas panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamu būdu (išskyrus elektros energiją ir ultragarsą), – užtraukia baudą nuo keturių šimtų iki vieno tūkstančio litų su šių įrankių ir priemonių konfiskavimu.

Apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjęs visus byloje surinktus įrodymus neabejoja, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas G. K. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 87 str. 3 d. numatytą pažeidimą. Byloje surinkti duomenys neleidžia abejoti, kad G. K. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje kartu su M. R. ir L. G., neteisėtai vykdė žvejybą žuvų neršto metu Jūros upėje draudžiamais nemėgėjiškais tinkliniais įrankiais – viena statoma gaudykle, neteisėtai sugavo 99 vnt. upinių nėgių. Jo kaltė padarius šį pažeidimą yra įrodyta visiškai.

Apeliantas savo skundą iš esmės grindžia tuo, kad jis administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytoje vietoje ir laiku neteisėtai nežvejojo, be to, iš jo nebuvo išimti nei žūklės įrankiai, nei žuvis. Tačiau apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Todėl pažymėtina, kad tik teismas nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą gali spręsti, pakanka jam byloje surinktų įrodymų padaryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra kaltas, ar ne.

Konstatuotina, kad byloje surinkti įrodymai neginčijamai įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas G. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 87 str. 3 d. Apeliacinės instancijos teismas neabejoja, kad apeliantas G. K. užsiėmė neteisėta žvejyba draudžiamu įrankiu, t. y. statoma gaudykle.

Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą procesinį sprendimą rėmėsi liudytojų Ž. V., A. E. ir V. M. parodymais, 2013-11-08 Žvejybos įrankių išėmimo Aktu (b. l. 23), 2013-11-08 Neteisėtos žvejybos tinkline gaudykle Tauragės mieste Jūros upėje schema (b. l. 24), Mažaverčio ir netinkamo realizuoti turto pripažinimo atliekomis 2013-11-11 sprendimu (b. l. 25), fotonuotraukomis (b. l. 26-27, 61), vykdomų reidų žurnalo kopija (b. l. 59-60) ir kita rašytine bylos medžiaga. Remiantis visais byloje esančiais duomenimis apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad G. K. padaryto pažeidimo faktas – neteisėta žvejyba draudžiamu įrankiu – statoma gaudykle, įrodytas.

Visus administracinėn atsakomybėn patraukto apelianto argumentus apie tai, kad jokių žuvų jis negaudė, tik kartu su M. R. ir L. G. vaikščiojo prie upės, apylinkės teismas pagrįstai paneigė, motyvuodamas tuo, jog žvejyba statoma gaudykle vyksta pasyviai, t. y. nuleidus šį neteisėtos žvejybos įrankį į vandenį ir jį pritvirtinus, laukiama, kol į jį prisirinks žuvų – tuo ir paaiškinama, kad G. K. ir kartu su juo buvę asmenys ne visą laiką buvo šalia šio žūklės įrankio.

Pažymėtina, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą apylinkės teisme administracinėn atsakomybėn patrauktas G. K. buvo apklaustas, jam buvo suteikta teisė duoti paaiškinimus, išdėstyti savo poziciją dėl inkriminuoto pažeidimo. Be to, jo interesus atstovavo advokatas Antanas Butautas (b. l. 51-52). Pirmosios instancijos teisme taip pat buvo apklausti L. G. ir M. R. (b. l. 55-56), kurie davė G. K. palankius, t. y. jį teisinančius parodymus, tačiau apylinkės teismas jais nesivadovavo ir argumentuotai nurodė tokio sprendimo motyvus. Taigi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galėjo pasinaudoti visomis jam suteiktomis procesinėmis teisėmis. Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir jo pagrindu padarytomis išvadomis, nesudaro jokio pagrindo naikinti skundžiamą nutartį.

Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria apylinkės teismo padarytoms išvadoms, todėl jų nebeatkartoja. Be to, iš bylos bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad L. G. ir M. R. taip pat patraukti administracinėn atsakomybėn už šį pažeidimą. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nesivadovavo jų parodymais.

Pirmosios instancijos teismas nuosekliai išdėstė skundžiamo procesinio sprendimo argumentus, detaliai ir argumentuotai pasisakė, kodėl remiasi V. M., A. E. bei Ž. V. parodymais. Taip pat pažymėtina ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad minėti pareigūnai administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu galėtų būti šališki ar suinteresuoti jį nepagrįstai apkaltinti nebūto pažeidimo padarymu. Juolab, kad teisme jie pasirašė, jog yra įspėti, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² str. už melagingus parodymus yra numatyta administracinė atsakomybė. Todėl abejoti jų parodymų teisingumu bei objektyvumu byloje nėra jokio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, apeliantas nepagrįstai nurodo, kad šie pareigūnai yra suinteresuoti bylos baigtimi.

Apygardos teismas sprendžia, kad Tauragės rajono apylinkės teismas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, turėjo pakankamai byloje surinktų įrodymų, jog galėtų padaryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pagrįstai yra nubaustas. Tai, kad apeliantas pateikia savo įvykio versija ir deklaratyviai aiškina, jog kartu su L. G. ir M. R. neteisėtai nežvejojo, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti niekaip kitaip tik kaip pažeidėjo gynybinės pozicijos ir siekimo išvengti administracinės atsakomybės.

Pažymėtina, kad pareigūnai Ž. V., A. E. ir V. M. byloje davė išsamius bei nuoseklius parodymus apie tai, kad 2013-11-08 vykdyto reido metu buvo pasaloje ir matė kaip trys asmenys, kaip vėliau paaiškėjo G. K., M. R. ir L. G., apie 22 val. prie žuvitakio Jūros upėje gaudykle gaudė žuvis. Matė, kaip tie vyrai ištraukė iš vandens gaudyklę, išėmė iš jos žuvį, sudėjo ją į maišą, vėl pastatė gaudyklę ir ėjo į pakrantės viršų. Iš byloje esančios fotonuotraukos Nr. 1 matyti virvė, prie kurios pririšta gaudyklė (b. l. 26). Iš fotonuotraukos Nr. 2 matyti iš Jūros upės išimta gaudyklė su neteisėtai pagauta žuvimi (b. l. 27). Šios nuotraukos darytos 2013-11-08 prie Tauragės mieste esančio žuvų praėjimo tako. Šie duomenys neleidžia teismui abejoti, kad G. K. kartu su L. G. ir M. R. vykdė neteisėtą žvejybą žuvų neršto metu Jūros upėje prie Tauragės mieste esančio žuvų praėjimo tako draudžiamais nemėgėjiškais tinkliniais įrankiais – viena statoma gaudykle.

Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad Apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog G. K. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 87 str. 3 d. Atmesdamas administracinėn atsakomybėn patraukto G. K. skundą, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamoje nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Paminėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas detaliai pasisakė dėl visų pažeidėjo ir jo atstovo iškeltų versijų bei abejonių. Tai, kad minėti pareigūnai negalėjo apsirikti nurodydami būtent šiuos asmenis (G. K. kartu su L. G. ir M. R.), apylinkės teismas pagrįstai pagrindė tuo, jog nors liudytojai A. E. bei Ž. V. nematė prie gaudyklės buvusių trijų asmenų veidų, tačiau juos matė ir atpažino V. M. V. M. su neetatiniais inspektoriais įvykio vietą stebėjo apie valandą laiko, matė tris vyrus, tarp kurių buvo ir vėliau sulaikytas G. K.

Apeliaciniame skunde nėra jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Remdamasis šiais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-02-17 nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto G. K. apeliacinį skundą atmesti.

Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-02-17 nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.