Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio, teisėjų Arvydo Daugėlos ir Zigmo Pociaus,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, išsituokusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

kaltinamoji R. S. 2008 m. liepos 28 d., apie 21 val., gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, tarpusavio ginčo metu peiliu tyčia smogė vieną kartą E. K. į krūtinę, o šiam nugriuvus ant grindų, ne mažiau kaip 3 kartus spyrė jam į šoną. Nukentėjusiajam buvo padarytas kiaurinis durtinis-pjautinis krūtinės ląstos ertmės sužalojimas ir vidaus organo – širdies – pažeidimas, tai E. K. sukėlė hemoperikardą, širdies tamponadą, hemomediastinumą, sunkų hemoraginį šoką, ūmų širdies veiklos nepakankamumą. Dėl patirto sunkaus sužalojimo E. K. 2008 m. liepos 29 d. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje mirė. Tokiais veiksmais R. S. tyčia nužudė E. K.

Kaltinamoji R. S. kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad E. K. nužudyti nenorėjo. Teigia, kad tą dieną buvo išgėrusi tik vieną taurelę naminės degtinės. E. K. prašė niekur nevažiuoti, o jis supyko dėl to, kad A. įgnybė jai į sėdynę. Ji nepajuto, kaip įdūrė. Tuo metu stovėjo virtuvėje, pjaustė svogūnus. E. K. patempė už rankos ir ji manė, kad jis nori išgriebti peilį, todėl nepajuto, kaip įdūrė. Jis pavydėjo, kad A. gnybė į užpakalį, po to norėjo išeiti, bet girto jo nenorėjo išleisti. E. K. matė, kaip jai A. įgnybė, nes tuo metu sėdėjo kambaryje, ir kai priėjo, pasakė „Ko kiekvienas turi graibyti už užpakalio“. Po to jai sudavė su dešine ranka į kairįjį žandą. Ją pasuko, atsistojo priešais prie stalo. Kai E. K. įdūrė, išėjo į verandą, nes susinervino. Peilį po to numetė ant stalo virtuvėje. Po to atėjo R. M., kvietė greitąją pagalbą. Kai atvažiavo greitoji, E. K. lydėjo iki ligoninės. E. K. nespardė. Su E. K. bendro ūkio nevedė, jis jai nepadėdavo. Ji labai susijaudino, kai J. K. norėjo išgriebti peilį ir laužė rankos pirštą. Pagalvojo, kad nori jai įdurti. Jai E. K. sudavė delnu per skruostą ir ji atsitrenkė į židinį. Smūgis nebuvo labai stiprus.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios kaltė dėl nužudymo yra įrodyta ir kitais byloje ištirtais įrodymais.

Nukentėjusioji O. K. parodė, kad brolis ir R. S. nuolat negyveno. Greičiausiai brolis buvo R. S. sugulovas. Yra pareiškusi 7000 Lt ieškinį už laidojimo išlaidas ir 20000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nes turėjo tik vieną brolį. Prašo pareikštą ieškinį priteisti.

Liudytoja R. N. (med. felčerė) parodė, kad kambaryje rado ant grindų gulintį vyriškį. Jis buvo pablyškęs, veido oda balkšva, kraujo spaudimas 60/40, kritiškai žemas, durtinė žaizda krūtinėje, bet sąmoningas. Kai pasakėme, kad jį vešime į ligoninę, tai jis atsisakė pagalbos. Jis pasakė, kad važiuos į ligoninę, jei jį lydės draugė. Jo draugė atrodė neblaivi.

Liudytoja L. B. parodė, kad tą dieną jai paskambino R. S. ir pasakė, kad ateitų pasiimti mašinos raktelių, tačiau kai ši atėjo, ji neprisiminė, ko kvietusi. Visi buvo išgėrę. Ten buvo R. S., E. K. ir dar kažkoks vyras. Jie gėrė alkoholinius gėrimus ir matė, kaip R. S. išgėrė du stikliukus. Ji E. K. paprašė mašinos raktų, kai jis tiesė jai raktus, R. S. juos paėmė ir įsikišo į kišenę. Po to R. S. su E. K. apsižodžiavo dėl tos mašinos. E. K. prašė parduoti mašiną už 300 Lt. Kai R. S. paėmė raktą, jo nebeatidavė. R. S. tą dieną buvo girta ir ją tiesiog išvarė. Buvo supykusi, palydėjo ją iki sankryžos ir nuėjo prie kūdros, kur buvo jos du vaikai. R. M. jai pasakė, kad E. prismeigtas. Ji pasakojo, jog E. K. jau gulėjo ant žemės padurtas. Sakė, kad dar jį tąsė ir spardė, o R. S. sūnus prašė liautis.

Liudytoja R. M. parodė, kad tą dieną jos vaikas žaidė pas R. S. kieme. Ji paskambino ir pasakė ateiti pasiimti vaiko. Apie 21 val. buvo jau prie Balto akmens, kur sutiko L. B. Ji sakė, kad buvo pas R. S., nes ėjo pasiimti mašinos raktelių, tik jai pasakė, kad raktelius atiduos kitą dieną. Kai nuėjo iki R. S. namo, prie jos pribėgo R. S. mažasis sūnelis ir pasakė, kad mama padūrė Ž.. Tuo metu buvo praviros verandos durys ir matė verandoje gulintį E. K., o šalia klūpojo R.. Ji dar bandė jį kelti, kad eitų atsigulti į lovą. Kai R. S. pajudino E. K., jam ant krūtinės buvo uždėtas skudurėlis, kai jis pajudėjo, krūtinėje pamatė žaizdą, iš kurios pliūptelėjo kraujas. R. S. sakė, kad reikia kviesti greitąją pagalbą, bet ji pasakė, kad jis nevažiuos. Ji dar kartą pasakė, kad kviestų greitąją pagalbą, nes kitaip jis mirs, tai R. jai pasakė, kad nesikištų ir eitų iš čia. R. S. vyresnysis sūnelis bandė mamą prišnekinti. Tada pasikvietė sūnų ir jau norėjo eiti namo. Nenorėdama palikti žmogaus tokioje padėtyje, dar atsisuko pasižiūrėti ir matė, kaip R. S. spyrė E. K. kokius 3 kartus. Spardė į šoną, o sūnus A. šaukė: „Mama, ką tu darai?“.Grįžo atgal, bandė vėl šnekinti iškviesti greitąją pagalbą. Tada R. S. paskambino telefonu, bet nepajėgė kalbėti ir telefoną numetė jai. Paaiškino, kaip atvažiuoti, ir greitosios pagalbos palaukė prie Baltojo akmens, nes jie nežinojo, kur važiuoti.

Ikiteisminio tyrimo teisėjui mažametis liudytojas A. S. parodė, kad išgirdęs šūkavimus nuėjo pažiūrėti ir pamatė, kad Ž. sėdėjo ant suoliuko verandoje, o mama, pasakiusi: „Ar tu man drįsti trenkti“, smogė Ž. į veidą. Po to atėjo R. M. Mama tą vakarą buvo išgėrusi (b. l. 140–141, t. 1).

Įvykio vietos apžiūros metu virtuvės spintelėje rastas ir paimtas prie šiukšliadėžės užkištas peilis, ant kurio rastos dėmės, panašios į kraują. Panašios dėmės buvo rastos ant laukinių durų, koridoriuje ant grindų, spintelės, ant lovos užkloto, antklodės, sportinio švarkelio, kilimėlio (b. l. 10–48, t. 1).

Specialisto išvada buvo nustatyta, kad E. K. buvo padarytas durtinis-pjautinis krūtinės ląstos ertmės sunkus sveikatos sužalojimas pažeidžiant širdį, jis baigėsi mirtimi (b. l. 69–72, t. 1).

Specialisto išvadoje nurodyta, kad yra tikėtina, jog tirtas E. K. krūtinės kairės pusės durtinis-pjautinis sužalojimas ir jį atitinkantis tirti pateikto sportinio švarkelio durtinis-pjautinis pažeidimas yra padarytas tirti pateiktu peiliu (b. l. 144–152, t. 2).

Specialisto išvadoje yra nurodyta, kad R. S. kraujuje rasta 0,28 promilės alkoholio (b. l. 185, t. 1).

Iš specialisto išvados matyti, kad įvykio metu R. S. galėjo būti padaryta kraujosruva dešinėje plaštakoje (b. l. 180, t. 1).

Paminėti įrodymai neginčytinai įrodo tai, kad ne kas kitas, o R. S. nužudė E. K. Prieš R. S. smogiant peiliu, tikėtina, kad E. K. buvo sugriebęs jos ranką (to nepaneigia minėta specialisto išvada, nurodanti, jog ant R. S. dešinės rankos plaštakos buvo rasta kraujosruva), todėl kvalifikuojant veiką nužudymą galima būtų vertinti kaip padarytą peržengiant būtinosios ginties ribas ar didžiai susijaudinus, tačiau kolegija pagal Baudžiamojo kodekso normas, numatančias švelnesnę atsakomybę už privilegijuotą nužudymą (BK 28 str., BK 130 str.), veikos nekvalifikuoja.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad konfliktas tarp kaltinamosios ir E. K. vyko viename iš kambarių. R. S. buvo girta, tai patvirtino ne tik specialisto išvada, bet ir apklaustos L. B., R. M., medicinos felčerė R. N. bei nepilnametis kaltinamosios sūnus A. S. Dėl girtumo kaltinamoji pati neprisiminė, kad paskambino liudytojai L. B., jog ji ateitų, taip pat klaidingai nurodė aplinkybes, kada prasidėjo konfliktas. Anaiptol, liudytoja L. B. nurodė, kad konfliktas dėl negrąžintų mašinos raktelių prasidėjo, kai ji buvo atvykusi pas R. S. Yra paneigta R. S. versija, kad pas ją buvęs draugas A. jai įgnybė, o J. K. dėl to supykęs, sudavė jai, nes teismo med. ekspertas apžiūrėjęs kaltinamąją jokių sužalojimų, be kraujosruvos dešiniajame delne, nerado. Tarp R. S. ir E. K. įvyko eilinis konfliktas. Tokie konfliktai tarp jų pasak nepilnamečio A. S. vykdavo ir anksčiau. Tad nepaisant to, kad R. S. pati buvo nedaug sužalota, toks E. K. elgesys jai nebuvo naujiena ir kuo nors netikėtas. R. S. nebuvo kaip nors netikėtai užpulta – ji įvykio dieną smarkiai girtavo kartu su E. K. Pabrėžtina ir tai, jog R. S. spardė jau peiliu perdurtą E. K., tai rodo, jog jokio pavojaus jos sveikatai net nebuvo, o tokį jos elgesį sąlygojo tik girtumas.

Tiesioginės tyčios nužudyti J. K. R. S. neturėjo. Tačiau durdama peiliu į krūtinę, kaltinamoji turėjo numatyti galimas pasekmes, todėl jos veika kvalifikuojama kaip tyčinis nužudymas.

Kaltinamoji nurodė, kad su J. K. nebuvo sugyventiniai, o buvo tik sugulovai. Kartu jie pragyveno tik apie mėnesį laiko. Nukentėjusioji O. K. taip pat patvirtino teismui, jog jos brolio su R. S. nesiejo artimesni ryšiai. Jie bendrų vaikų neturėjo, taip pat nevedė bendro ūkio, todėl negalima laikyti, kad J. K. buvo jos šeimos narys. R. S. veika perkvalifikuotina iš BK 129 str. 2 d. 3 p. į BK 129 str. 1 d.

Nukentėjusioji O. K. pareiškė ieškinį ir prašo atlyginti iš R. S. 7000 Lt turtinės ir 20000 Lt neturtinės žalos. Ieškinys dėl laidojimo išlaidų yra iš dalies pagrįstas prie ieškinio pridėtais dokumentais (b. l. 57–62, t. 1). Kita vertus, 7000 Lt, kuriuos prašo priteisti nukentėjusioji, turint galvoje dar nepastatytą paminklą, už laidotuves yra reali suma, todėl teismas šią ieškinio dalį tenkina. Nukentėjusioji prašo priteisti ir 20000 Lt neturtinės žalos. CK 6.250 str. numato, kad neturtinė žala turi būti atlyginama visais atvejais, kai ji padaroma nusikaltimu. Savaime suprantama, kad dėl brolio nužudymo nukentėjusioji patyrė dvasinius išgyvenimus, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiosios su broliu nesiejo tamprus ryšys (gyveno atskirai, retkarčiais matydavosi), kaltinamosios turtinę padėtį, priteisiama suma už neturtinę žalą šiek tiek mažinama. Civilinis ieškinys yra priteisiamas iš kalto asmens R. S. (CK 6.263 str.).

Asmuo, kurio tyčiniais nusikalstamais veiksmais buvo padaryta žala kito asmens sveikatai, privalo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidas, patirtas nukentėjusiųjų sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti (CK 6.263 str., Sveikatos draudimo įstatymo 27 str.), todėl tenkinamas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl gydymo išlaidų už E. K. gydymą atlyginimo. Kaltinamosios R. S. atsakomybę sunkina tai, kad ji nusikaltimą padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę kaltinamajai, teismas atsižvelgia į tai, kad labai sunkus nusikaltimas padarytas apsvaigus nuo alkoholio, kaltinamoji niekur nedirbo, vaikais nesirūpino, girtuokliavo (b.l.73-75 t.2), tačiau ji anksčiau neteista, iš esmės kalta prisipažino, lydėjo sužalotą E. K. į ligoninę, kas rodo, jog ji nebuvo visai abejinga tam, kas nutiko, todėl kolegija jai skiria kiek mažesnę už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmę. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301–302 str., 308 str.,

Rezoliucinė dalis

n usprendžia:

R. S. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. (2007-06-28 įstatymo Nr.X-1233 redakcija) ir nubausti laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti kardomąjį kalinimą ir bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo 2008 m. liepos 29 d.

Kardomąją priemonę palikti suėmimą.

Iš R. S. priteisti O. K. 7000 Lt turtinės ir 15000 Lt neturtinės žalos, kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

Iš R. S. priteisti Valstybinei ligonių kasai 10430,04 Lt už E. K. gydymą.

Daiktinius įrodymus – antklodę, saugomą Klaipėdos r. PK, peilį, sportinį švarkelį, užvalkalą, kilimėlį, nuoplovas, R. S. seilių pavyzdį – sunaikinti, R. S. rūbus (kelnes, sportinį švarkelį, palaidinę) – grąžinti R. S. .

Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.