Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), įgijęs vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, vedęs, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. 2024 m. rugpjūčio 15 d., apie 11.23 val., adresu Vilniuje, Talino g.10A, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (veikos padarymo metu transporto priemonės numeris buvo (duomenys neskelbtini)– aut. past.), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,08 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais M. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. KET 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad M. K. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis M. K. yra neteistas. Taigi jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, už kurią numatytas laisvės atėmimas iki vienerių metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (BK 40 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be to, kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų (BK 40 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nustatyta, kad tiesioginė žala dėl to, jog kaltinamasis vairavo automobilį, kai jam nustatytas daugiau nei 1,5 promilės neblaivumas, nepadaryta (BK 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Sprendžiant dėl kaltinamojo asmenybės, kaip minėta, jis yra neteistas, byloje bei Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko nėra duomenų, kad kada nors jo atžvilgiu būtų pradėtas ar vykdomas ikiteisminis tyrimas, turi teisę vairuoti transporto priemones, per pastaruosius 1 metus yra baustas administracine tvarka už įvairius KET pažeidimus, paskirtas baudas yra linkęs atlyginti. Šios aplinkybės kaltinamąjį charakterizuoja teigiamai ir rodo, kad padarytas nusikaltimas buvo atsitiktinis. Įvertinus ir kitų kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų visumą – darbingo amžiaus, turinti nuolatinę gyvenamąją vietą, nuolat dirbantis (dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“), vedęs. Be to, byloje nėra duomenų, kad turėtų problemų dėl alkoholio vartojimo. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo požiūrį į jo padarytą nusikalstamą veiką – nurodo nesuprantantis, kodėl taip pasielgė, kodėl sėdo už vairo būdamas neblaivus, nėra linkęs dažnai vartoti alkoholį, todėl labai gailisi dėl šio įvykio ir kritiškai vertina savo elgesį. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog yra pagrindo manyti, kad M. K. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos.

Pagal įstatymą laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-134-1073/2018, 2K-221-693/2017), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-250-976/2020, 2K-145-895/2018).

Bylos duomenimis, asmuo, kurį prašoma skirti laiduotoju, V. B. yra darbingo amžiaus, neteistas (ikiteisminis tyrimas nutrauktas kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius), per pastaruosius vienerius metus baustas administracine tvarka vieną kartą už nešiukštų nusižengimą, paskirtas baudas linkęs sumokėti, nuolat dirbantis (dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu). Teismo posėdžio metu nurodė, kad jis su kaltinamuoju daug bendrauja, pažįstami yra daugiau nei 5 metus, kartu praleidžia daug laiko ne tik darbe, bet ir laisvalaikiu, kalbėjosi apie šį įvykį, padeda kaltinamajam. Mano, kad teismui paskyrus jį M. K. laiduotoju, jis užtikrintų, kad daugiau tokių įvykių A. K. gyvenime nebūtų, M. K. jo klauso, jis jam yra autoritetas. Teismo vertinimu, V. B. asmenybė pagal jį apibūdinančias savybes, gyvenimo patirtį bei ryšį su kaltinamuoju sudaro teismui pagrindo spręsti, kad jis gali daryti nuolatinę bei teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus bei į tai, kad pats baudžiamasis procesas kaltinamajam turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido jam kritiškai įvertinti savo veiksmus ir paskatins ateityje atsakingiau rinktis elgesio modelį, kontroliuoti savo būklę, laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų, teismas sprendžia, kad kaltinamasis M. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu dvejiems metams be užstato, perduodant jį pagal laidavimą V. B., o baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu nutrauktina (BK 40 straipsnio 1-4 dalys, BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis).

M. K. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,08 promilių etilo alkoholio koncentracija. Jis vairavo automobilį šventinę dieną, dienos metu, vienose judriausių Vilniaus miesto gatvių, kur eismas visada gana intensyvus. Nėra abejonių, kad kaltinamasis savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET ir kėlė realų pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Tik dėl laimingo atsitiktinumo buvo išvengta skaudesnių padarinių. Pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad vartojo alkoholį iš vakaro. Nors kaltinamojo teigimu ryte alkoholio nevartojo ir nesijautė neblaivus, šios aplinkybės rodo M. K. neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles ir KET. Pažymėtina, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius.

Nustatydamas draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į M. K. nustatyto neblaivumo laipsnį, į tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, paskirtos baudos sumokėtos, nėra duomenų, kad po šioje byloje padarytos nusikalstamos veikos būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų, turi nuolatinio pobūdžio darbą, pastovią gyvenamą vietą, stabilias pajamas. Kaltinamasis viso baudžiamojo proceso metu savo kaltės neneigė ir pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai dėl to gailėjosi. Pažymėtina ir tai, kad, atsižvelgus į anksčiau aptartas aplinkybes, M. K. padarytas nusikaltimas vertinamas labiau kaip atsitiktinio pobūdžio. Teismas teigiamai vertina išvardytas aplinkybes, tačiau skiriant uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminą, būtina įvertinti aplinkybių visumą, o ne vien kaltinamąjį teigiamai apibūdinančias aplinkybes.

Prokurorė teismo posėdžio metu prašė skirti uždraudimą naudotis specialia teise 2 metų terminui. Nors kaltinamojo gynėjas teismo posėdžio metu prašė kaltinamajam skirti uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) kuo trumpesniam terminui, tačiau teismas įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir kaltinamojo asmenybę, nemato pagrindo skirti artimą minimaliam šios teisės atėmimo terminą. M. K. nurodė, jog teisė vairuoti kelių transporto priemones yra reikalinga dėl darbo pobūdžio. Pažymėjo, kad prarasdamas teisę vairuoti, galėjo netekti darbo, o tai apsunkintų jo ir visos šeimos finansinę padėtį. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamajam prieš nusikalstamos veikos padarymą buvo žinoma apie teisės vairuoti jam būtinumą dėl darbo pobūdžio, tačiau tai nepadarė įtakos kaltinamojo elgesiui, kad jis atsakingai elgtųsi ir nenusikalstų. Priešingai, ta aplinkybė, kad jis, nesilaikydama teisės normų, pablogino savo padėtį, yra dėsningas jo netinkamo elgesio rezultatas. Teismas atkreipia dėmesį, kad kaltinamasis gali rasti alternatyvų atlikti savo darbines funkcijas (paprašyti kitų kolegų įvaryti automobilį į serviso patalpas ir pan.,), juo labiau, kad galimas laiduotojas V. B. nurodė, jog taip šiuo metu ir daroma.

Baudžiamojo poveikio priemonėmis siekiama padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, nustatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje, kas nagrinėjamu atveju, paskyrus minimalų uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminą, būtų nepasiekta. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad tam tikri laikini sunkumai yra natūralus nusikalstamos veikos padarymo padarinys. Šie negatyvūs, nepalankūs kaltinamojo gyvenime kilę paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės padariniai yra ne tik neišvengiami, bet kartu ir būtini. Siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių KET pažeidimų darymo nusveria kaltinamojo patiriamus nepatogumus, juo labiau kad šie nepatogumai atsirado dėl pačio M. K. neteisėtų veiksmų ir yra laikytini pagrįstais.

Taigi, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, M. K. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2024 m. rugpjūčio 21 d.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2-3 dalys). Kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis M. K. nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodamas jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė sudaro 4 960 Eur su PVM; teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nustatytos transporto priemonės vertės neginčijo. Šis automobilis pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl automobilio konfiskavimo, atsižvelgtina į tai, jog kaltinamasis M. K. padarė tyčinį nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, nusikaltimas padarytas mieste, šventinę dieną dienos metu, kai kaltinamajam buvo nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis. Nagrinėjamu atveju, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę padėtį, automobilio vertę, taip pat siekiant sulaikyti kaltinamąjį nuo galimų tolimesnių jo neteisėtų veiksmų, konstatuojama, jog baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymas laikomas proporcingu padarytam nusikaltimui, todėl kaltinamajam nuosavybės teise priklausantis automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinas.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam M. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 74-77). Jos paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos. Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, AB „Regitra“ praneština apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones kaltinamajam M. K. atėmimą.

Atsižvelgiant į tai, kad M. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, nuosprendžiui įsiteisėjus, dokumentas (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)), prisegtas prie bylos viršelio, perduotinas saugojimui AB „Regitra“.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, prie bylos galinio viršelio prisegtas vokas su kompaktiniu disku su vaizdo ir garso įrašais, paliktinas saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Kaltinamasis laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 432 straipsniu,

nusprendžia:

M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį pagal laidavimą V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą be užstato.

Baudžiamąją bylą M. K. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2-3 dalimis, paskirti M. K. baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. rugpjūčio 21 d.

2) turto konfiskavimą, konfiskuojant automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, AB „Regitra“ pranešti apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones M. K. atėmimą 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos – 2024 m. rugpjūčio 21 d.

M. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir specialios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, M. K. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), prisegtą prie bylos viršelio, perduoti saugoti AB „Regitra“.

Nuosprendžio nuorašą išsiųsti AB „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, prie bylos viršelio prisegtą voką su kompaktiniu disku su vaizdo ir garso įrašais, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Išaiškinti M. K., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 7 dalis); jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 8 dalis).

Išaiškinti laiduotojui V. B., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 6 dalis).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.