Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. B. 2022 m. lapkričio 3 d. apie 1 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio tarpusavio konflikto metu, smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo šeimos narę – partnerę, su kuria bendrai gyveno neįregistravęs santuokos, K. Š., kuriai sudavė vieną smūgį dešinės rankos kumščiu į veidą, taip padarė nukentėjusiajai poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžį, galvos smegenų sukrėtimą, tuo sukeldamas nukentėjusiajai K. Š. fizinį skausmą bei padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui.

Kaltinamasis kaltu prisipažino, paaiškino, kad 2022 m. spalio 31 d. jis kartu sus savo partnere K. Š. atvyko pas jos tėvus į (duomenys neskelbtini). 2022 m. lapkričio 3 d. apie 1 val., tarp jo ir K. Š., su kuria gyvena apie dešimt metų ir augina du nepilnamečius vaikus, kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis, ant lovos sėdinčiai K. Š., kumščiu vieną kartą smūgiavo į veidą, pataikė į nosies sritį. Po smūgio K. Š. iš nosies pradėjo bėgti kraujas, ji užsiėmė rankomis veidą ir pradėjo verki. Pamatęs, kad draugei iš nosies bėga kraujas, taip pat tai, kad netrukus pribėgo ir draugės mama, jis išvažiavo pas savo tėvus į (duomenys neskelbtini). Dėl padaryto nusikaltimo gailisi, mano, kad tam turėjo įtakos išgertas alkoholis, svarsto atsisakyti alkoholio vartojimo. Sutinka atlyginti 159,89 Eur civilinį ieškinį dėl nukentėjusiosios gydymo išlaidų (t. 2, b. l. 44).

Nukentėjusioji K. Š. patvirtino, kad V. B. yra jos sugyventinis (partneris). Jie kartu gyvena maždaug 10 metų, veda bendrą ūkį, augina du mažamečius vaikus. 2022 m. spalio 31 d. jų šeima atvyko pas jos tėvus, gyvenančius (duomenys neskelbtini). 2022 m. lapkričio 3 d. apie 1 val. nakties, būnant jos tėvų namuose, ji su savo sugyventiniu susiginčijo, nes jis jai priekaištavo dėl didelių išlaidų. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu V. B., jai, sėdinčiai ant lovos, sudavė vieną kartą kumščiu į veido sritį, dėl ko jai padarė kraujosruvą prie kairės akies, sulaužė nosį. Įvykį, kai jai sudavė, matė jos motina R. Š. Po suduoto smūgio V. B. išėjo į kiemą ir jį kažkas atvažiavęs išsivežė. Nuo suduoto smūgio jai iš nosies bėgo kraujas. Iš karto ji į policiją nesikreipė, nes labai išsigando ir jai buvo didelis šokas. Kitą rytą jai labai skaudėjo nosį, ji pradėjo tinti, todėl ji atvyko į Lazdijų ligoninės priėmimo skyrių, kur jai diagnozavo nosies lūžimą. Po šio įvykio jis jos atsiprašė, ji jam atleido, civilinio ieškinio nereiškia (t. 1, b. l. 1–8, 73–76, 79–82).

Liudytoja R. Š. patvirtino, kad 2022 m. spalio 31 d. pas ją į svečius atvyko jos dukra K. Š. su savo sugyventiniu V. B. 2022 m. lapkričio 3 d. apie 24 val. buvo savo kambaryje, gulėjo lovoje, žiūrėjo filmą. Pas ją į kambarį atėjo jos dukra K. ir jos sugyventinis V. Visi žiūrėjo filmą. V. gėrė alų. Jiems bežiūrint filmą V. ir K. pradėjo konfliktuoti, girdėjo, kad jie barėsi dėl sąskaitų, dėl pinigų. Ji į tai nekreipė dėmesio. Bežiūrint filmą ji staiga išgirdo triukšmą, K. pradėjo rėkti, ji, pašokusi iš lovos, pamatė, kad K. susiėmusi ranka už veido, matė, kad jai iš nosies bėga kraujas. Prieš tai girdėjo trenksmą, suprato, kad V. sudavė K. smūgį į veidą, tačiau ji pati to nematė, kadangi įdėmiai žiūrėjo filmą. V. pašoko ir ėjo link durų, ji šoko iš lovos nubėgo prie K. K. pradėjo verkti, ji nubėgo į virtuvę rankšluosčių. Ji paklausė pas K. kas atsitiko, tačiau K. jai nieko nesakė tik verkė. V. maždaug už 10–15 min. kažkur išvyko. Ji bandė nuraminti K., norėjo kviesti policiją, tačiau K. liepė jos nekviesti. Nurimusi K. pasakė, kad jai V. sudavė vieną smūgį į veidą. Kitą rytą K. nosis kraujavo, buvo kažkiek pakreipta, todėl ji nuvyko pas gydytojus, kiek žino, K. nustatė nosies lūžį (t. 1, b. l. 95–98).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambarys. Apžiūrėjus kambarį jokių nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta (t. 1, b. l. 22–28).

Iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, matyti, kad 2022 m. lapkričio 3 apie 9.10 val. iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gautas pranešimas, jog 2022 m. lapkričio 3 d. 9.35 val. iš viešosios įstaigos Lazdijų ligoninės priėmimo skyriaus gautas telefoninis pranešimas, kad kreipėsi K. Š., kurią 2022 m. lapkričio 3 d. naktį sumušė sugyventinis V. B. Nustatyta, kad 2022 m. lapkričio 3 d. apie 1 val. (duomenys neskelbtini), V. B. savo sugyventinei dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į veido sritį, taip sukeldamas K. Š. fizinį skausmą; nosies–akių srityje rasti smurtą rodantys požymiai (t. 1, b. l. 29–31).

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalas patvirtina, kad K. Š. 2022 m. lapkričio 3 d. 10.05 val. buvo blaivi (t. 1, b. l. 33–35).

Specialisto išvada K. Š. nustatyta poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžis, galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimas kvalifikuotas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir vieno trauminio poveikio (t. 1, b. l. 41).

Asmens duomenų pažyma patvirtina, kad V. B. turi du nepilnamečius vaikus; duomenų apie santuokos sudarymą – nėra (t. 1, b. l. 135–136).

Motyvuojamoji dalis

I. Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, jo parodymus dėl nusikaltimo padarymo laiko, būdo, veiksmų apimties ir pasekmių patvirtina anksčiau aptarti nukentėjusiosios ir liudytojos parodymai bei specialisto išvada. Nukentėjusioji, liudytoja R. Š. patvirtino, kad K. Š. vieną kartą kumščiu į veidą smūgiavo V. B. Sugretinus aptartus įrodymus su specialisto išvada matyti, kad K. Š., be kitų sužalojimų – kraujosruvų kairės akies vokuose bei nosies nugarėlėje, padarytas ir nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl nosies kaulo lūžimo. Visi šie įrodymai leidžia pripažinti įrodytu, kad 2022 m. lapkričio 3 d. V. B. smūgiavo partnerei K. Š. kumščiu į veidą ir taip ją sužalojo. Iš K. Š. ir V. B. paaiškinimų matyti, kad jie kartu gyvena neįregistravę santuokos apie dešimt metų, šeimoje augina du nepilnamečius vaikus. Šias aplinkybes patvirtina ir asmens duomenų pažymoje nurodyti duomenys, iš kurių matyti, kad vyresnysis vaikas – dukra, yra gimusi (duomenys neskelbtini).

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai, gali sukelti nesunkų sveikatos sutrikdymą ir arba nori tokių padarinių arba, nors jų nenori bei nesiekia, sąmoningai leidžia jiems kilti. Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje yra konstatuota, kad šis nusikaltimas gali būti padaromas apibrėžta arba neapibrėžta tyčia. Nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas apibrėžta tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali kitam žmogui nesunkiai sutrikdyti sveikatą, ir norėjo jam tokį sveikatos sutrikdymą padaryti. Esant neapibrėžtai tyčiai kaltininkas irgi suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, tačiau šiuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo skirtingo masto sveikatos sutrikdymams – sunkiems, nesunkiems ar nežymiems) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius atitinkamai kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-746/2016). ???

Aptartame kontekste pažymėtina, kad V. B. veikė netiesiogine neapibrėžta tyčia. V. B., kumščiu stipriai smūgiuodamas partnerei į gyvybiškai svarbią vietą – veidą, suprato pavojingos veikos pobūdį, numatė, kad tokie jo veiksmai gali ją sužaloti, ir nors to nesiekė, bet sąmoningai leido tokiems padariniams kilti.??? Atsižvelgus į tai, jo veika kvalifikuotina pagal atsiradusias sunkiausias sveikatos sutrikdymo pasekmes – kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Atsižvelgus į tai, kad kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojos R. Š. parodymais, byloje esančia asmens duomenų pažyma nustatytas šių asmenų gyvenimas faktinėje partnerystėje apie dešimt metų, pripažintina, kad K. Š. vertintina kaip asmuo, su kuriuo V. B. bendrai gyveno neįregistravęs santuokos, todėl aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste K. Š. yra kaltinamojo šeimos narė.

Įvertinus visus aukščiau aptartus argumentus, pripažintina, kad V. B. veika kvalifikuotina pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas šeimos nariui, nes K. Š. sirgo ilgiau nei dešimt dienų, bet jai nebuvo BK 135 straipsnyje nurodytų padarinių.

II. Dėl bausmės paskyrimo

V. B. anksčiau neteistas (t. 1, b. l. 138–139). Jis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri yra apysunkis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 dalis). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Taigi, V. B. anksčiau neteistas, tačiau byloje esantis nutarimas patvirtina, kad tai nėra pirmas jo smurto atvejis prieš partnerę K. Š. 2019 m. gruodžio 23 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje nutrauktas remiantis BK 38 straipsniu, t. y. susitaikius nukentėjusiajai su kaltininku (t. 1, b. l. 141–143). Nutarimas patvirtina, kad smurtas nukentėjusiosios atžvilgiu naudotas taip pat V. B. esant neblaiviam. V. B. baustas ir administracine tvarka už įvairius administracinius teisės pažeidimus, tarp kurių ir nesaugios aplinkos šeimoje sukėlimas esant neblaiviam (t. 1, b. l. 147–149). Visa tai rodo, kad V. B. yra linkęs ignoruoti teisės normas ir visuomenėje priimtas gyvenimo taisykles, ypač, kai yra neblaivus. Tai, kad jo, apsvaigusio nuo alkoholio veiksmai kelia jam rūpestį, pripažino ir pats kaltinamasis. Tačiau skiriant bausmę būtina įvertinti ir tai, kad nusikalstama veika padaryta spontaniškai, konflikto metu, nepasižymėjo intensyviu smurtu, nukentėjusioji neprašo griežtos bausmės kaltinamajam, teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis išsakė siekį atsisakyti alkoholio vartojimo ir taip spręsti savo elgesio problemas. Įvertinus visas šias kaltinamojo asmenybę, jo padarytą veiką, jos pasekmes apibudinančias aplinkybes, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, jam skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, žymiai mažesnė nei sankcijoje nustatytas jos vidurkis, nes tokia bausmė bus pakankama pasiekti bausmės tikslus – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų, atimti galimybę daryti naujas veikas, užtikrinti teisingumo principą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Iš aptariamų BK 41 straipsnio 2 dalyje ir 75 straipsnio 2 dalyje normų turinio matyti, kad bausmės paskirtis yra daugialypė, todėl sprendžiant klausimą, ar ji bus tinkamai realizuota, atidėjus bausmės vykdymą, būtina kruopščiai įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį, konkrečias jo padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu paskiriant bausmę ar kitą baudžiamojo poveikio priemonę užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-549/2007).

Šiame teisinio reguliavimo kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą, tačiau jo veiksmai nebuvo intensyvūs, nukentėjusioji neprašo griežtos bausmės, kaltinamasis dirba (t. 1, b. l. 151–152), išlaiko du nepilnamečius vaikus, tai, kad darbdavys investavo lėšas padedant įsigyti būstą V. B. šeimai, rodo darbdavio pasitikėjimą juo kaip darbuotoju. Įvertinus visas šias aplinkybes spręstina, kad bausmės tikslai – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų, atimti galimybę daryti naujas veikas, užtikrinti teisingumo principą (BK 41 straipsnio 2 dalis) gali būti pasiekti netaikant realios laisvės atėmimo bausmės, o jo elgesį efektyviai koreguojant įpareigojimais.

Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinas BK 64¹ straipsnis ir skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

III. Dėl civilinio ieškinio

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnis). Bendrosios nuostatos įtvirtina, kad žala atlyginama tik tuomet, kai yra konstatuoti neteisėti veiksmai, asmens kaltė, priežastinis ryšys tarp neteisėtų kaltų veiksmų ir atsiradusios žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai).

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį dėl 159,89 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 52–53), kuris pagrįstas byloje esančiu gydymo paslaugų apskaitos išrašu (t. 1, b. l. 54). Iš gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, kad K. Š. dėl nosies kaulo lūžimo taikytas radiologinis tyrimas, suteikta skubi pagalba, ji konsultuota otorinolarinologo ir radialogo ir tam išleista 159,89 Eur.

Kaltinamasis su šiuo ieškiniu sutinka, aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad ši 159,89 Eur turtinė žala atsirado dėl neteisėtų jo veiksmų sužalojant nukentėjusiąją, todėl jis privalo ją atlyginti (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgus į tai ieškinys tenkintinas ir iš V. B. priteistina 159,89 Eur Vilniaus teritorinei ligonių kasai (CK 6.283 straipsnio 1 dalis).

Tenkinus civilinius ieškinius bei priteisus turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant civilinių ieškovų reikalavimams ją priteisti, priteistinos ir procesines palūkanas, nustatytos CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis Nr. 2K-P-75-788/2019). Civilinis ieškovas pareiškė reikalavimą priteisti procesines palūkanas, todėl jos priteistinos.

IV. Dėl kardomosios priemonės

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – dokumento – asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimas (t. 1, b. l. 124–128), panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

V. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietu­vos Respubli­kos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir nubausti jį terminuotu laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Taikyti BK 64¹ straipsnį, V. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu paskiriant sumažintą bausmę – 4 (keturis) mėnesius terminuoto laisvės atėmimo.

Pritaikius BK 75 straipsnio 2 dalį, terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymą V. B. atidėti 1 (vieneriems) metams. Remiantis BK 75 straipsnio 5 dalies 6 ir 10 punktais įpareigoti V. B. dalyvauti elgesio pataisos programoje ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nevartoti psichiką veikiančios medžiagos – alkoholio.

Priteisti iš V. B. 159,89 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt devynis eurus 89 centus) gydymo išlaidų ir penkis procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo privalomojo sveikatos draudimo fondui, sumokant juos Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (į. k. 191351679), į sąskaitą LT217300010002484333 (AB ,,Swedbank“), mokėjimo paskirtyje nurodant vardą ir pavardę asmens, už kurio gydymą yra mokama.

Kardomąją priemonę – dokumento – asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimą panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.