- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-14
- Bylos Nr.
- ATP-177-383/2012
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Vitunskas
- Kategorijos
- 48.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Valdas Vitunskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. V., R. Z. ir R. S. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 25 d. nutarimo G. V. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės policijos komisariato (toliau – Institucija) Petrašiūnų policijos nuovados tyrėjas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad G. V. padarė nedidelį chuliganizmą, tai yra ji 2011 m. liepos 25 d. apie 19 val. 25 min. viešoje vietoje, esančioje Kaune, (duomenys neskelbtini), necenzūriniais žodžiais išplūdo kaimynus, įžeidžiamai kibo prie žmonių, tuo pažeisdama viešąją tvarką ir žmonių rimtį, tai yra padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 str.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismo 2012-01-25 nutarimu G. V. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 str. padarymą, taikant Kodekso 30¹ str., paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. V. skundžia pirmosios instancijos teismo nutarimą ir prašo jį panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą, administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde nurodoma, jog nutarimas priimtas vadovaujantis tik akivaizdžiai suinteresuotų asmenų melagingais parodymais, kurių nepatvirtina byloje surinktų įrodymų visuma. Pareiškėja nėra turėjusi jokių reikalų su teisėsauga, ji niekada nebuvo bausta už administracinių teisės pažeidimų padarymą, yra charakterizuojama teigiamai. Šioje byloje jai surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už nedidelį chuliganizmą, tačiau protokole nėra nurodyti necenzūriniai žodžiai, kuriais ji išplūdo kaimynus. Tokiu būdu yra neaišku, kokiais konkrečiai veiksmais ji pažeidė viešąją tvarką ir rimtį. Jai inkriminuotas pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Institucija nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jos kaltę dėl jai inkriminuoto pažeidimo. Protokolas neatitinka ATPK 260 str. reikalavimų, kadangi jame ne tik nenurodyta pažeidimo esmė, bet ir nenurodytas nei vienas nukentėjusysis, tariamai nukentėjęs nuo jos veiksmų, tokiu būdu vien dėl šios priežasties administracinio teisės pažeidimo byla turėjo būti grąžinta protokolą surašiusiai Institucijai, o ne pradėta nagrinėti teisme, teismui savo iniciatyva renkant G. V. kaltinančius įrodymus. R. Z. bei R. S. apklausti nukentėjusiaisiais, nors administracinio teisės pažeidimo protokole jų pavardės neminimos. Pati G. V. į įvykio vietą iškvietė policijos pareigūnus, kai vienas iš kaimynų R. S. metė akmenį į jos vairuojamą automobilį. Šios aplinkybės užfiksuotos ne tik jos 2011-07-25 pareiškimuose, bet ir Kauno apskrities VPK Petrašiūnų policijos nuovados tyrėjo tarnybiniame pranešime. Būtų nelogiška kviesti policijos pareigūnus, atlikus priešingus teisei veiksmus, pačiam pažeidėjui. Tuo tarpu protokolas surašytas ne R. S., o G. V.- pačiai iškvietusiai policijos pareigūnus. Paminėtina, kad protokolas buvo surašytas remiantis dviejų jos kaimynų R. S. ir R. Z. melagingais pareiškimais, praėjus dviem dienoms po įvykio. Aplinkybę, kad R. Z. suinteresuotas ją melagingai apkaltinti, patvirtina ir teismui pateikti rašytiniai įrodymai, tai yra Kauno apygardos teismo 2011-08-16 nutartis, iš kurios matyti, kad yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuriame tiriamos jos tėvo A. O. sumušimo aplinkybės, kurį galėjo padaryti R. Z. brolis - T. R.. Šios bylos nagrinėjimo metu buvo apklausta visa eilė liudytojų, kurių parodymais vadovavosi apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutarimą. Liudytojas T. J. parodė, kad jis girdėjo žodį „valkata“, tačiau rusiškų keiksmažodžių negirdėjo. Liudytojas J. A. paaiškino, kad jis girdėjo konfliktuojant dėl akmens, kad G. V. kalbėjo pakeltu tonu, bet jis nepamena, kad ji būtų plūdusi kaimynus. Taip pat jis patvirtino, kad išėjus į gatvę, ten buvo tik R. S., jo žmona ir dukra su žentu. Daugiau jokių kaimynų jis nematė. Liudytoja I. R. patvirtino, kad ji girdėjo G. V. rėkiant, ir kad R. S. stovėjo prie garažo. Liudytoja I. S. taip pat girdėjo G. V. šaukiant, ko R. S. metė akmenį į jos automobilį. Ši liudytoja taip pat paaiškino, kad ji matė R. Z. pjaunant žolę, tačiau gatvėje jo nematė. Po to susirinko kaimynai, kuriems apeliantė paaiškino, kas įvyko. Tą aplinkybę, kad G. V. sėdėjo automobilyje, atvykus policijos pareigūnams, nurodė ir liudytoja I. S., patvirtino policijos pareigūnė A. B.. Liudytoja G. A. parodė, kad ji jokių keiksmų ar necenzūrinių žodžių negirdėjo. Tuo tarpu teismas nepašalino prieštaravimų tarp liudytojų parodymų, dėl ko skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu. Teismas nutarimą priėmė vadovaudamasis tik R. Z. ir R. S. parodymais apie G. V. tariamai neteisėtus veiksmus, nors tokių parodymų nepatvirtino byloje apklausti liudytojai. Šios bylos nagrinėjimo metu neginčijamai nustatyta, kad konfliktas tarp G. V. ir R. S. įvyko dėl to, kad R. S. metė į jos automobilį akmenį. Apeliantės veiksmai nebuvo nukreipti tyčia sutrikdyti visuomenės rimtį ir viešąją tvarką, jie buvo nukreipti išsiaiškinti, kodėl R. S. metė akmenį į jos automobilį. Neatmeta galimybės, kad jis galėjo paleisti ir kitą kokį nors daiktą, nes akmens tiesiogiai jo rankose ji nematė. G. V. veiksmuose nėra jai inkriminuoto pažeidimo sudėties.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu R. Z. ir R. S. skundžia apylinkės teismo nutarimą ir prašo jį panaikinti ir bylą grąžinti teismui nagrinėti iš naujo. Skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai G. V. vidinį išgyvenimą pripažino jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teismas neįvertino to, kad G. V. nuo pat pradžių šios bylos tyrimo visaip stengėsi trukdyti tyrimui, atsisakė duoti parodymus policijos nuovadoje, policijos pareigūnus išvadino neblaiviais, nors tam nebuvo jokio pagrindo. Teismas neįvertino G. V. tėvo A. O. žinomai melagingų parodymų, kad kaimynai į įvykio vietą atėjo po to, kai atvyko policijos ekipažas, nors visi liudytojai rodė atvirkščiai. Iš policijos pareigūnų parodymų matyti, kad jiems atvykus įvykio vietoje buvo daugiau kaip 6-7 kaimynai, kurie viską matė ir girdėjo. Tokiais melagingais parodymais A. O. siekė suklaidinti teismą ir davė žinomai melagingus parodymus administracinio teisės pažeidimo byloje.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į G. V. apeliacinį skundą R. Z. ir R. S. prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir bylą grąžinti teismui nagrinėti iš naujo.
Institucija atsiliepime neprieštarauja dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012-01-25 nutarimo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini.
Pirmosios instancijos teismas G. V. administracinio teisės pažeidimo byloje priėmė teisingą ir pagrįstą nutarimą dėl jai inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 174 str., padarymo.
G. V. skundžiasi, jog teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepašalino prieštaravimų, dėl ko skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Argumentas atmetamas. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Įvertinus byloje esančią medžiagą ir teismo nutarimą, sprendžiama, jog pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei vadovaudamasis ATPK 257 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, taip pat, vadovaujantis įstatymu ir teisingumo ir protingumo kriterijais, įrodymus įvertino tinkamai.
G. V. nepagrįstai skunde teigia, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas neatitinka ATPK 260 str. reikalavimų, kadangi jame ne tik nenurodyta pažeidimo esmė, bet ir nenurodytas nei vienas nukentėjusysis, tariamai nukentėjęs nuo jos veiksmų. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas tinkamai, jame nurodyta visa informacija, būtina pagal ATPK 260 str. protokolo surašymui. Pažeidimo esmė - G. V. veiksmai apibūdinti kaip „necenzūriniai žodžiai, kuriais ji išplūdo kaimynus, tuo pažeisdama viešąją rimtį ir tvarką“. Tai, kad G. V. vartojo necenzūrinius žodžius, patvirtina liudytojų R. S., R. Z., T. J. parodymai. Iš paminėtų liudytojų duotų paaiškinimų matyti, kad buvo pasakyti tikrai necenzūriniai žodžiai, jie yra įvardinti skundžiamame nutarime, kas teismui abejonių nekelia. Liudytojas J. A. patvirtino tą aplinkybę, jog G. V. kalbėjo pakeltu tonu, tačiau kokius konkrečiai žodžius ji vartojo, jis nenurodė. Liudytoja I. R. parodė, kad ji girdėjo, kaip ant Romo ir jo žmonos G. V. sakė negražiai. Liudytoja B. R. teigė, kad kaimynė (G. V.) jokių pastangų nerodė, kad konfliktą išsiaiškinti ramiai. Girdėjo jos sakomus necenzūrinius rusiškus žodžius, bet negali tiksliai įvardyti jų. Liudytoja I. S. davė analogiškus parodymus. Liudytoja I. R. parodė, kad ji girdėjo, kaip G. V. vartojo rusiškus necenzūrinius keiksmažodžius. Liudytojas L. A. taip pat girdėjo, kad tiriamu laiku gatvėje G. V. keikėsi rusiškai. Daroma išvada, kad G. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 str. teisme ištirtų įrodymų - nukentėjusiųjų, liudytojų parodymų - pagrindu, nustačius aplinkybę, kad G. V. viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais, įžeidžiamai kibo prie žmonių ir tuo pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių paminėti asmenys galėtų sakyti netiesą, be to, jie buvo supažindinti su ATPK 187² straipsnyje numatyta atsakomybe už melagingų parodymų teikimą. Nenustatyta administracinio teisės pažeidimo protokolo ar nutarimo trūkumų, minėti dokumentai atitinka ATPK nustatytus reikalavimus (ATPK 260, 286 straipsniai).
Atsižvelgiant į paminėtą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, tinkamai įvertinto byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingas išvadas dėl bylos aplinkybių. Apeliantės veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 174 straipsnį kaip nedidelis chuliganizmas. Nors įstatymas už šio pažeidimo padarymą numato administracinę nuobaudą – piniginę baudą, tačiau apylinkės teismas teisingai paskyrė G. V. nuobaudą – įspėjimą, atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę (yra gerai charakterizuojama b.l.42-43, augina du mažamečius vaikus), į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę - pažeidimą ji padarė būdama susijaudinusi dėl savo naujagimio, į tai, kad ji neturi galiojančių administracinių nuobaudų (b.l. 27). Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, paskirta nuobauda (įspėjimas) atitinka padaryto pažeidimo pavojingumą, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo principus. Kitų priežasčių, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutarimas turėtų būti panaikintas ar pakeistas, nenustatyta.
Dėl A. O. parodymų pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad šis liudytojas atvyko į įvykio vietą po to, kai nuo įvykio pradžios buvo praėję ne mažiau kaip 10 min., todėl įvykio pradžios jis nematė ir negalėjo matyti ar girdėti, ką padarė ar pasakė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iki jo atvykimo į įvykio vietą, todėl daro išvadą, kad šio liudytojo parodymai neturi įrodomosios reikšmės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltei ar nekaltumui pagrįsti. Dėl paminėtų argumentų nevertinamas R. Z. ir R. S. apeliacinio skundo teiginys dėl A. O. parodymų melagingumo. Atsikertant į šių apeliantų skundo teiginį, jog teismas nepagrįstai G. V. vidinį išgyvenimą pripažino jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, pažymima tai, kad teismas turi teisę pripažinti atsakomybe lengvinančia aplinkybe ir kitas, administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. nenurodytas aplinkybes. Manytina, kad aplinkybės, jog G. V. augina du mažamečius vaikus, tai, kad ji yra žindanti motina, administracinį teisės pažeidimą ji padarė būdama susijaudinusi dėl savo naujagimio, buvusio automobilyje, sveikatos, yra pakankamos tam, kad, vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir skirti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui mažesnę nuobaudą nei numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 str. sankcijoje. Kas ir buvo šiuo atveju padaryta, G. V. paskiriant nuobaudą – įspėjimą.
Visa tai įvertinus, daroma išvada, jog Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 25 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, dėl ko naikinti jį remiantis apeliacinių skundų argumentais įstatyminio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutaria:
G. V., R. Z. ir R. S. apeliacinių skundų netenkinti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 25 d. nutarimas dėl G. V. administracinio teisės pažeidimo lieka galioti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.