- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-13
- Bylos Nr.
- 1S-72-491/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Petras Meidus
- Nuteistasis
- R. K.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Petras Meidus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistosios R. K. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. birželio 13 d. nutarties, kuria buvo atmestas jos skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjimo Lygtinio paleidimo komisijos Panevėžio kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. gegužės 18 d. nutarimo netaikyti jai lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. R. K. buvo nuteista Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 13 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 20 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 metų 6 mėnesiams.
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisijos 2023 m. gegužės 18 d. nutarimu nutarta netaikyti nuteistajai R. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Komisija nutarime nurodė, kad nors nuteistoji R. K. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vidutinė su tolimesnėmis mažėjimo tendencijomis, tačiau jos elgesys bausmės atlikimo metu, kriminogeniniai veiksniai nesudaro pagrindo manyti, jog ji laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals.
3. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas atmetė nuteistosios R. K. skundą dėl Komisijos 2023 m. gegužės 18 d. nutarimo. Teismas, pritardamas šio nutarimo motyvams, papildomai pažymėjo, kad R. K. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos šiuo metu neatitiktų visuomenės intereso, jog nuteistoji būtų nubausta adekvačia bausme, kuri paveiktų ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Nors nuteistosios elgesyje iš tiesų yra teigiamų pokyčių, šie pokyčiai, kurie atitinka įprastą žmogaus elgesį, yra susiję su jos buvimu laisvės atėmimo vietų įstaigoje ir šia aplinka. Teismo vertinimu, tvirtinti, kad šiuo metu lygtinai paleidus R. K., jai taikytina probacija pasiektų tikslą, nėra pagrindo.
Šalies argumentai
4. Skundu nuteistoji R. K. prašo taikyti jai lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skunde ji cituoja socialinio tyrimo išvadoje nurodytas ir ją teigiamai apibūdinančias aplinkybes. Nurodo, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepakankamai įvertino jos teigiamą iniciatyvą, požiūrį ir pastangas vykdyti rekomenduojamas priemones, susijusias su darbine veikla, socialiniais ryšiais, įsitraukimą vykdyti socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Teigia, kad ji turi stiprią motyvaciją ir ketina įsidarbinti bei dirbti, toliau laisvėje tęsti integraciją į visuomenę.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į skundą nebuvo gauta.
Motyvuojamoji dalis
6. Skundas atmetamas.
7. Skunde nuteistoji R. K. nesutinka su skundžiama nutartimi, kuria buvo atsisakyta taikyti jai lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, ir nurodo, kad apylinkės teismas neįvertino visų šio klausimo teisingam išsprendimui reikšmingų bylos duomenų – kad ji motyvuota dirbti ir toliau gyventi nenusikalstamai. Tuo vadovaudamasi nuteistoji prašo taikyti jai lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau skundą nagrinėjantis apygardos teismas, kaip ir apylinkės teismas, nesutinka su nuteistąja, kad jos resocializacijos procesas gali būti tęsiamas jai būnant laisvėje.
8. Visų pirma, reikia pažymėti, kad pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija 10 metų, bet neviršija 25 metų laisvės atėmimo, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės . Kita vertus, įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam BVK 82 straipsnyje numatytas sąlygas, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, įvertinus ir tai, ar yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
9. Kaip matyti iš nuteistosios asmens bylos, ji laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu iš esmės vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikusi įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jai taikyti lygtinį paleidimą iš Panevėžio kalėjimo. Teigiamai vertinama tai, kad nuteistoji dalyvauja resocializacijos procese, tokiu būdu didindama galimybes integracijai į visuomenę. Visgi ji bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus pažeidė net 19 kartų, bausta buvo 18 kartų (šiuo metu nuobaudos išnykę) bei paskatinta buvo tik 4 kartus. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistosios R. K. elgesys bausmės atlikimo metu išlieka iš esmės teigiamas tik pastaruosius 4 metus (jai paskirtos bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2017 m. vasario 13 d., bausmės pabaiga – 2026 m. lapkričio 8 d.). Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu, visų pirma, yra kiekvieno nuteistojo pareiga ir negali būti laikomas išimtiniu ar kitaip besąlyginiu pagrindu taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Todėl, nors nuteistoji R. K. ir atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas, tačiau sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad tam tikri jos elgesio ir mąstymo pokyčiai, kiti ją teigiamai charakterizuojantys bylos duomenys dar nesudaro pagrindo manyti, kad ji padarė įstatymo reikalaujamą pažangą bei daugiau nebedarys nusikalstamų veikų.
10. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas pakankamai išsamiai įvertino nuteistosios R. K. nusikalstamo elgesio riziką ir pagrįstai pripažino, jog nuteistosios pažanga ją mažinant dar nesudaro pagrindo manyti, jog ji ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals. Atlikus nuteistosios R. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nustatyta, kad ji yra vidutinė su tolimesnėmis mažėjimo tendencijomis. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai esant ne žemai, o šiuo atveju – vidutinei, turi būti nustatyta akivaizdi pažanga ją mažinant. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas teisingai nurodė, kad spręsti apie akivaizdžią nuteistosios pažangą mažinant jai nustatytą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką šiuo metu dar nėra pagrindo. Iš nuteistosios asmens bylos matyti, kad pirminio vertinimo metu buvo nustatyta vidutinė jos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Paskutinio vertinimo metu buvo nustatyta vidutinė nuteistosios pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika su tolimesnėmis mažėjimo tendencijomis. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistosios pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pokytį nulėmė jos elgesio ir mąstymo ypatumai, rizikos veiksnių valdymo galimybės. Kita vertus, socialinio tyrimo išvadoje nurodoma ir tai, kad nuteistoji nepilnai valdo kriminogeninius veiksnius, susijusius su gyvenimo stiliaus ypatumais, neskatinančiais prosocialaus elgesio, pasidavimu neigiamai kitų įtakai, silpnu psichologiniu atsparumu, savikritiškumo stoka, impulsyvumu, nepakankamu problemų atpažinimu ir t. t., pažymint, kad šios sritys reikalauja tolesnių nuteistosios tikslingų veiksmų. Taip pat socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad būtinos tolesnės nuteistosios pastangos siekiant ilgalaikių pokyčių srityse, susijusiose su mąstymo, elgesio, nuostatų ypatumais, pasekmių suvokimu, probleminių sričių atpažinime. Visos šios sritys socialinio tyrimo išvadoje priskiriamos prie dinaminių kriminogeninių veiksnių. Atsižvelgus į visa tai, darytina išvada, kad nuteistosios R. K. pažanga sprendžiant sunkumus šiose srityse yra pakankamai svarbi ir galinti parodyti, kad gyvenimų tikslų ji laisvėje galėtų siekti tik teisėtais būdais. Tačiau šiuo metu, kaip galima spręsti iš socialinio tyrimo išvados ir nuteistosios asmens bylos, nuteistosios pažanga yra, bet ji nepakankama, kad ji laisvėje savarankiškai gebėtų suvaldyti visus dinaminius kriminogeninius veiksnius, kurių dar išskiriamas nemažas kiekis. Taigi, nors nuteistoji laisvės atėmimo vietų įstaigoje dirba, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones – taigi, ji apibūdinama iš esmės gerai, akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką jos gyvensenoje nepakanka.
11. Socialinio tyrimo išvadoje, be paminėtų teigiamai nuteistąją R. K. apibūdinančių aplinkybių (motyvuota užsiimti darbine veikla, priima siūlomas socialinės reabilitacijos priemones ir įsitraukia į resocializacijos procesą, turi palaikančius ryšius su šeimos nariais, turi įgijusi profesinių kvalifikacijų), nurodyta ir tai, kad nuteistajai vis dar išskiriami ne tik statiniai (ankstesnis teistumas, nesilaikė probacijos (bausmės vykdymo atidėjimo ir lygtinio paleidimo) sąlygų, būdingas teisės pažeidimo modelis, nusikaltimai sunkėja), bet ir ženklus skaičius dinaminių kriminogeninių veiksnių: nestabili darbo patirtis; finansiniai sunkumai dėl turimų antstolių patvarkymų; gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys prosocialaus elgesio; pasidavimas neigiamai kitų įtakai; priklausomybė nuo psichotropinių medžiagų; silpnas psichologinis atsparumas; silpni streso įveikos įgūdžiai; savikritiškumo stoka; impulsyvumas; nepakankamas problemų atpažinimas; konstruktyvių problemų sprendimo įgūdžių stoka; neigiamų pasekmių ignoravimas; ankstesnės kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos; ankstesni sunkumai, laikantis socialiai priimtinų normų. Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistosios gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą, todėl sprendžiant dėl nuteistosios daromos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, svarbus yra jos dedamų pastangų mažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką pakartotiniam nusikalstamumui vertinimas. Bylos duomenimis, bausmės atlikimo metu nuteistoji, kaip minėta, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, laisvės atėmimo vietų įstaigose vykdomose programose. Tai neabejotinai rodo nuteistosios pastangas įsitraukti į resocializacijos procesą. Tačiau pakankamai didelio skaičiaus pakartotinai nusikalsti kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas šiuo metu reikšmingos įtakos šių veiksnių valdymui, taip pat ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimui, dar neturėjo. Apygardos teismas, kaip ir apylinkės teismas, abejoja, kad nuteistosios motyvacija dirbti, t. y. jos teigiamas požiūris į darbą bei apskritai į užimtumą, taip pat socialinių ryšių buvimas bus pakankami veiksniai, skatinantys ją toliau dėti pastangas suvaldyti kriminogeninius veiksnius. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistoji laisvėje dirbdavo epizodiškai, bendrojo darbo stažo ji turi tik apie 3 metus. Apylinkės teismas, įvertinęs šias aplinkybes kartu su tuo, kad anksčiau nuteistoji R. K. darydavo nusikalstamas veikas, kuriomis siekiama gauti lėšų pragyvenimui (vagystes, sukčiavimus, disponavo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti bei jų platinimą), pagrįstai sprendė, kad išlieka pakankamai didelė tikimybė, jog norėdama pragyventi laisvėje ir gauti tam lėšų, tačiau neturėdama pakankamos profesinės kvalifikacijos, pakankamos darbinės patirties ir darbo, kuris užtikrintų pragyvenimui pakankamas lėšas, nuteistoji gali daryti nusikalstamas veikas, susijusias su siekiu praturtėti nusikalstamu būdu.
12. Akivaizdžios pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nustatymas srityse, socialinio tyrimo išvadoje išskirtose kaip dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, šiuo atveju yra aktualus, kadangi iš informacijos apie ankstesnį nuteistosios R. K. teistumą matyti, kad priklausomybė nuo psichotropinių medžiagų, paveikumas neigiamai aplinkos įtakai, ankstesnės kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos ir t. t. buvo jai būdingas elgesys laisvėje. Kaip pagrįstai apylinkės teismas nurodė skundžiamoje nutartyje, nuteistosios gyvenimas laisvėje ilgą laiką buvo susijęs su nusikalstamų veikų darymu. Nuteistoji nusikalstamas veikas pradėjo daryti dar būdama labai jauno amžiaus ir jos veikos vis sunkėjo. Nesant akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką srityse, kurios tiesiogiai turėjo įtakos ankstesniam nusikalstamam nuteistosios elgesiui, sutiktina su apylinkės teismo esmine išvada, kad jos resocializacijos procesas dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, siekiant sumažinti nustatytus kriminogeninius veiksnius bei įtvirtinti teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jos elgesį.
13. Pažymėtina, kad išvada dėl nuteistosios atitikimo lygtinio paleidimo sąlygoms (kriterijams) yra daroma įvertinus su jos resocializacijos procesu susijusių aplinkybių visumą, o ne selektyviai atrinktus ir išimtinai tik teigiamai ar neigiamai charakterizuojančius ją duomenis. Skundžiamoje nutartyje pateiktas duomenų, reikšmingų lygtinio paleidimo taikymui, vertinimas apima tiek teigiamus, tiek neigiamus nuteistosios R. K. resocializacijos aspektus, ir šio vertinimo pagrindu padaryta pagrįsta išvada, kad teigiamai ją charakterizuojančių aplinkybių, nenustačius akivaizdžios pažangos mažinant nors ir mažėjančią, bet vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nepakanka lygtinio paleidimo taikymui. Skundo argumentai, kurie iš esmės teigiamai vertina lygtinio paleidimo institutą, neanalizuojant R. K. nepalankių duomenų, skundžiamoje nutartyje padarytų išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo priimti kitokį, negu skundžiamas, procesinį sprendimą. Taigi, skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
Atmesti nuteistosios R. K. skundą ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. birželio 13 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.