- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-02-18
- Bylos Nr.
- A18.-796-806/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00426-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- D. A.
- Institucija
- Lietuvos transporto saugos administracijos Priežiūros departamentas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. A., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinių nusižengimų bylą pagal administracinių nusižengimų protokolą, surašytą D. A., gim. (duomenys neskelbtini), dirbančiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), traukiamam administracinėn atsakomybėn už administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 459 straipsnio 1 dalyje, 459 straipsnio 6 dalyje, 459 straipsnio 10 dalyje, 505 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. A. 2021 m. vasario 17 d., apie 13 val. 09 min., Vilniuje, J.Tiškevičiaus g. 24, vairavo paties pasikrautą transporto priemonių junginį: vilkiką „Volvo“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba „Ovriga“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), (triašis vilkikas su keturaše priekaba), su apvaliosios medienos kroviniu, be nustatytos formos leidimo, nors faktinis minėto transporto priemonių junginio su kroviniu svoris buvo 56,17 tonos, t. y. 16,17 tonos viršijo maksimalią leidžiamą 40 tonų šios rūšies transporto priemonėms bendrąją masę, nurodytą Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2017 m. balandžio 24 d. įsakymo Nr. 3-185 redakcija) patvirtinto Didžiausių leidžiamų naudojantis kelių transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų aprašo, III skyriaus 19.9 punkte.
1) Saugaus eismo keliais įstatymo 14 straipsnio 4 dalies, numatančios, jog reikalavimus, kurių turi laikytis transporto priemonių, vežančių keleivius (krovinius), vairuotojai, ir keleivių (krovinių) vežimo tvarką užtikrinant eismo saugumą nustato Kelių eismo taisyklės (toliau - KET) ir KET 211 punkto, numatančio, jog transporto priemonių ar transporto junginių, kurių matmenys, masė su kroviniu ar be jo viršija Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos nustatytus didžiausiuosius leidžiamus dydžius, vairuotojai privalo su savimi turėti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ar savivaldybių nustatyta tvarka išduotą leidimą ir laikytis leidime nustatytų sąlygų, reikalavimus;
2) Didžiausių leidžiamų naudojantis kelių transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2017 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 3-185 „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. 3-66 „Dėl maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovų, leidžiamos bendrosios masės patvirtinimo“ pakeitimo“, III skyriaus 19.9 punkto, numatančio, kad didžiausioji leidžiama naudojantis keliais krovininių automobilių ir jų junginių masė transporto priemonių junginiams, turintiems daugiau kaip penkias ašis, yra 40 tonų, reikalavimus;
3) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. 30-1736, patvirtinto Leidimų važiuoti Vilniaus gatvėmis didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis (jų junginiais) išdavimo tvarkos aprašo 5 punkto, numatančio, kad važiuoti Vilniaus miesto gatvėmis transporto priemonėmis, kurių matmenys su kroviniu ar be jo ir (ar) ašies (ašių) apkrova ir (ar) bendroji masė viršija maksimalius leidžiamus dydžius, galima tik gavus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Eismo organizavimo skyriaus išduotą Leidimą važiuoti Vilniaus miesto gatvėmis didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone (jų junginiu), reikalavimus;
4) Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies, numatančios, kad naudotis valstybinės ir vietinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis galima tik suderinus su kelio savininku ir gavus jo leidimą, reikalavimus;
5) Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo ir mokesčio už važiavimą valstybinės reikšmės keliais tokiomis transporto priemonėmis mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3- 289, 25 punkto, numatančio, kad prieš pateikiant ir (ar) pakraunant krovinius vežti didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone būtina įsitikinti, kad yra išduotas leidimas važiuoti konkrečia didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone, reikalavimus.
Šiais veiksmais jis padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 459 straipsnio 6 dalyje ir 459 straipsnio 10 dalyje.
Taip pat D. A., aukščiau nurodytomis aplinkybėmis vairuodamas minėtą transporto priemonių junginį, vežė apvalią medieną pritvirtinęs nepakankamu diržų kiekiu (sunkvežimio ir priekabos rietuvės buvo tvirtintos po vieną diržą, o turėjo būti mažiausiai po du diržus).
1) 2018 m. vasario 2 d. Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 2BE-35 “Dėl N ir O kategorijų transporto priemonėse krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimų patvirtinimo” 11 punkto, numatančio, jog vairuotojas, prieš pradėdamas važiuoti, privalo patikrinti, ar krovinys, jeigu jis pasiekiamas, išdėstytas ir pritvirtintas laikantis Kelių eismo taisyklių ir Reikalavimų nuostatų. Apie pastebėtą neatitiktį vairuotojas privalo pranešti krovinio siuntėjui ir (ar) krovėjui, kuris privalo ją pašalinti. Neįvykdžius šio reikalavimo, važiuoti draudžiama. Kelionės metu pastebėjus neatitiktį, vairuotojas privalo apie tai informuoti krovinio vežėją ir sulaukti jo nurodymų. Važiuoti toliau galima tik pašalinus neatitiktį, nuostatas; 12 punkto, numatančio, jog krovinys transporto priemonėje turi būti išdėstytas ir pritvirtintas taip, kad nekeltų pavojaus transporto priemonėms, eismo dalyviams ir (arba) kitiems kroviniams ir kad jis nejudėtų transporto priemonėje arba neiškristų iš jos, reikalavimus.
2) Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 3-183 patvirtintų Medienos vežimo kelių transportu reikalavimų 7 punkto, numatančio jog diržų skaičius priklauso nuo medienos rietuvės svorio ir ilgio: iki 3 m medienos rietuvės ilgio būtini ne mažiau kaip 2 diržai. Vežant 3 m ir ilgesnę medieną pirmasis diržas juosiamas 1 m atstumu nuo pakrautos medienos rietuvės pradžios, kiti – kas 2 metrai, nuostatas.
Šiais veiksmais jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 459 straipsnio 1 dalyje.
Taip pat D. A. kliudė įstatymų įgaliotam pareigūnui įgyvendinti jo veiklą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 14 straipsnio 2 dalyje, be kita ko numatančioje, jog valstybinės kelių transporto inspekcijos pareigūnai turi teisę sustabdyti krovinines ir keleivines kelių transporto priemones ir jas pasverti, kadangi atsisakė pasverti transporto priemonių junginį, nevykdydamas valstybinės kelių transporto inspekcijos pareigūno teisėto reikalavimo važiuoti per ant kelio dangos patiestas ašinio svėrimo svarstykles, siekiant nustatyti tikslią „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su priekaba „OVRIGA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), (triašis vilkikas su keturaše priekaba), bendrąją masę. Tuo pačiu jis pažeidė Saugaus eismo keliais įstatymo 12 straipsnio 4 dalies, numatančios, jog eismo dalyviai privalo vykdyti teisėtus tikrinančių pareigūnų reikalavimus ir kelyje dirbančių asmenų nurodymus, duotus kontroliuojant ir reguliuojant eismą keliuose, nuostatas.
Šiais veiksmais jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. A. buvo tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (bylos nagrinėjimo laikas ir vieta nurodyta administracinio nusižengimo protokole, jam įteiktas teismo pranešimas apie teismo posėdį). D. A. pateikė sutikimą nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka jam nedalyvaujant. Nesant procesinių kliūčių, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka D. A. nedalyvaujant (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 2 dalis).
Rašytiniame paaiškinime protokole administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. A. nurodė, jog medieną krovėsi miške, galimybės pasverti krovinio neturėjo, buvo sunku nustatyti medienos svorį, su pažeidimais sutinka ir labai gailisi (b.l. 3). Rašytiniame paaiškinime dėl krovinio vežimo D. A. nurodė jog transporto priemonių junginiu „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su priekaba „OVRIGA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), krovinį veža maršrutu Paluknio girininkija – Biržų kaimas, Biržų rajonas. Krovinys buvo pakrautas 2020-02-17 12:30 val. Paluknio girininkijoje. Krovinio siuntėjas, gavėjas ir vežėjas yra ta pati bendrovė - (duomenys neskelbtini), krovinys – eglės plonrąsčiai. Asmuo , pakrovęs krovinį, yra vairuotojas ekspeditorius D. A.. Važtaraštis išrašytas (duomenys neskelbtini) (b.l. 6).
Teismas, remdamasis byloje surinktų, ištirtų bei įvertintų įrodymų visuma: paties D. A. paaiškinimais, 2021-02-17 transporto priemonės, vežančios apvaliąją medieną, svorio nustatymo aktu Nr. K-065237, krovinio važtaraščiu, transporto junginio ir krovinio nuotraukomis, konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. A. padarė jam inkriminuotus nusižengimus.
Motyvuojamoji dalis
ANK 459 straipsnio 6 dalis numato administracinę atsakomybę už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 4 tonomis ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 8 tonomis. Šis nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo devynių šimtų iki dviejų tūkstančių eurų.
ANK 459 straipsnio 10 dalis numato administracinę atsakomybę už krovinių pateikimą ar pakrovimą vežti kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), kai viršijama leidžiama ašies (ašių) apkrova ir (ar) didžiausioji leidžiamoji masė arba viršijami leidžiami kelių transporto priemonės (jų junginių) matmenys, neįsitikinus, kad gautas kelio savininko ar jo įgalioto asmens leidimas vežti tokius krovinius. Šis nusižengimas užtraukia baudą vežti krovinius pateikusiems ir juos pakrovusiems asmenims, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims (siuntėjams) nuo penkių šimtų šešiasdešimt iki devynių šimtų eurų.
Saugaus eismo keliais įstatymo 14 straipsnio 4 dalis numato, jog reikalavimus, kurių turi laikytis transporto priemonių, vežančių keleivius (krovinius), vairuotojai, ir keleivių (krovinių) vežimo tvarką užtikrinant eismo saugumą nustato Kelių eismo taisyklės (KET). Norma blanketinė, nukreipianti į KET. Savo ruožtu, KET 211 punktas numato, jog transporto priemonių ar transporto junginių, kurių matmenys, masė su kroviniu ar be jo viršija Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos nustatytus didžiausiuosius leidžiamus dydžius, vairuotojai privalo su savimi turėti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ar savivaldybių nustatyta tvarka išduotą leidimą ir laikytis leidime nustatytų sąlygų.
Iš aukščiau minėtų Didžiausių leidžiamų naudojantis kelių transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų aprašo 19.9 punkto nuostatų seka, jog D. A. vairuoto transporto priemonių junginio: vilkiko „Volvo“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba „Ovriga“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), (triašis vilkikas su keturaše priekaba), su apvaliosios medienos kroviniu, leistinas maksimalus svoris negalėjo viršyti 40 tonų, tuo tarpu iš transporto priemonės ir jos krovinio svorio nustatymo akto matyti, jog pagal formulę Vr (tūris rietuvėje)=(H (rietuvės aukštis) x L (rietuvės ilgis) x B (rietuvės plotis)) x Kg (rietuvės glaudumo koeficientas) buvo paskaičiuota, jog krovininiame automobilyje Volvo buvo vežamos dvi rietuvės, kurių bendras tūris 24,48 m³ medienos, o priekaboje OVRIGA dar dvi rietuvės, kurių bendras tūris 25,54 m³ medienos. Įvertinus galimą 5 % paklaidą, konstatuota, jog transporto priemonių junginiu vežama 47,52 m³ medienos, kas atitinka 37,73 tonos medienos masę. Įskaitant, jog vilkiko Volvo masė be krovinio 11,92 t, priekabos OVRIGA masė be krovinio 6,52 t, nustatyta, jog transporto priemonių junginio bendroji masė buvo 56,17 t (b.l. 7), t.y. didžiausioji leidžiamoji 40 tonų masė viršyta 16,17 tonų. Tokios masės krovinio vežti be teisės aktų nustatyta tvarka išduoto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos leidimo vežti nebuvo galima, tokio leidimo išduota nebuvo.
Tuo buvo pažeisti Saugaus eismo keliais įstatymo 14 straipsnio 4 dalies ir atitinkamai KET 211 punkto, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2017 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 3-185 „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. 3-66 „Dėl maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovų, leidžiamos bendrosios masės patvirtinimo“ pakeitimo“, III skyriaus 19.9 punkto, Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. 30-1736, patvirtinto Leidimų važiuoti Vilniaus gatvėmis didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis (jų junginiais) išdavimo tvarkos aprašo 5 punkto, Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo ir mokesčio už važiavimą valstybinės reikšmės keliais tokiomis transporto priemonėmis mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3- 289, 25 punkto reikalavimai. Pažymėtina, jog administracinio nusižengimo protokole buvo nurodyta, kad vairuotojas savo veiksmais pažeidė Saugaus eismo keliais įstatymo 12 straipsnio 4 dalies nuostatas, tačiau norma blanketinė, nukreipianti į KET reikalavimus, kurių administraciniame kaltinime nenurodyta. Teismas, remdamasis ANK 635 straipsnio 3 dalimi, taiso šį netikslumą, papildomai konstatuodamas, jog buvo pažeisti KET 211 punkto reikalavimai. Kadangi KET 211 punkte įtvirtinta norma taip pat blanketinė, kaltinimas pildomas nuoroda į nagrinėjamam nusižengimui aktualią teisės normą - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. 30-1736, patvirtinto Leidimų važiuoti Vilniaus gatvėmis didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis (jų junginiais) išdavimo tvarkos aprašo 5 punktą.
D. A. neneigė, jog pats pasikrovė medienos krovinį, viršijantį leidžiamus kelių transporto priemonės (jų junginių) matmenis, neįsitikinęs, kad gautas kelio savininko ar jo įgalioto asmens leidimas vežti tokį krovinį.
Šie D. A. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip ANK 459 straipsnio 6 dalyje ir 459 straipsnio 10 dalyje numatyti nusižengimai.
ANK 459 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo N2, N3, O3 ir O4 klasių transporto priemonėse reikalavimų pažeidimą. Šis nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki vieno šimto eurų ir (ar) krovinius pateikusiems ir juos pakrovusiems asmenims, ir (ar) juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių vežimo veiklai, – nuo vieno šimto iki trijų šimtų eurų.
Bylos duomenimis nustatyta, jog D. A. vežė apvaliosios medienos. Krovinys nebuvo pritvirtintas reikiamu diržų skaičiumi, tuo pažeidžiant 2018 m. vasario 2 d. Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 2BE-35 ,,Dėl N ir O kategorijų transporto priemonėse krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimų patvirtinimo“ 11, 12 punktų nuostatas. N kategorija - variklio varoma transporto priemonė, turinti ne mažiau kaip keturis ratus ir skirta kroviniams vežti. N₃ Kategorija O – priekabos ir puspriekabės. D. A. vairuotą transporto priemonių junginys atitinka minėtas kategorijas, tad šios kategorijos transporto priemonių junginiu vežamų krovinių išdėstymui galioja minėtu 2018 m. vasario 2 d. Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 2BE-35 nustatyti krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimai, kurių laikomasi nebuvo. Atitinkamai nebuvo laikomasi ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 3-183 patvirtintų Medienos vežimo kelių transportu 7 punkto reikalavimų. Visų keturių rietuvių ilgis viršijo 3 metrus. Minėta teisės norma numato, jog vežant 3 m ir ilgesnę medieną pirmasis diržas juosiamas 1 m atstumu nuo pakrautos medienos rietuvės pradžios, kiti – kas 2 metrai. Tad kiekviena iš 3,6 metrų ilgio rietuvių turėjo būti pritvirtinta bent dviem diržais. Rietuvės buvo pritvirtintos tik vienu. Konstatuojama, kas krovinys buvo vežamas nesilaikant visų aukščiau išvardintų reikalavimų. Tokie vairuotojo D. A. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip ANK 459 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas.
ANK 505 straipsnio 1 dalis, be kita ko, numato administracinę atsakomybę už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų nevykdymą. Šis nusižengimas užtraukia baudą asmenims nuo aštuoniasdešimt iki septynių šimtų aštuoniasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų devyniasdešimt iki vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimt eurų. Teisės norma blanketinė ir nukreipianti į kitus teisės aktus. Kelių transporto kodekso 14 straipsnio 2 dalis numato, jog valstybinės kelių transporto inspekcijos pareigūnai turi teisę sustabdyti krovinines ir keleivines kelių transporto priemones, jas pasverti, tikrinti transporto priemonių bei ekipažo, keleivių, bagažo ir krovinių vežimo dokumentus. Atitinkamai Saugaus eismo keliais įstatymo 12 straipsnio 4 dalis, numato, jog eismo dalyviai privalo vykdyti teisėtus tikrinančių pareigūnų reikalavimus ir kelyje dirbančių asmenų nurodymus, duotus kontroliuojant ir reguliuojant eismą keliuose. Iš šių teisės normų seka, jog įtardami, jog D. A. vairuojamu transporto priemonių junginiu vežamas pernelyg sunkus krovinys, dėl ko faktinis minėto transporto priemonių junginio su kroviniu svoris viršija maksimalią leidžiamą masę, valstybinės kelių transporto inspekcijos pareigūnai turėjo teisę pasverti transporto priemonių junginį, o jos vairuotojas turėjo pareigą vykdyti šių pareigūnų reikalavimą užvažiuoti ant svarstyklių, ką daryti jis kategoriškai atsisakė, atsisakymą įtvirtindamas raštu (b.l. 5). Dėl šios priežasties pareigūnai turėjo imtis papildomų veiksmų – matuoti transporto priemonių junginio vežamo krovinio aukštį, ilgį ir plotį ir skaičiuoti krovinio tūrį ir masę. Protokole nurodoma, jog vairuotojo kelis kartus buvo paprašyta pasverti transporto priemonę, tačiau vairuotojas atsisakė. Administracinio nusižengimo protokole nenurodyta, jog atsisakymą būtų lėmusios objektyvios priežastys. Be objektyvios ir svarios priežasties nevykdydamas teisėtų pareigūnų reikalavimų važiuoti per ant kelio dangos patiestas ašinio svėrimo svarstykles, kad pastarieji galėtų nustatyti tikslią transporto priemonės ir krovinio faktinę masę, D. A. kliudė įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti teisę pasverti transporto priemonę ir apsunkino nusižengimo tyrimą. Jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį.
Dėl nuobaudų skyrimo
D. A. atsakomybę lengvina tai, kad nusižengimus pripažino ir gailisi dėl jų (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, skirdamas administracines nuobaudas D. A., atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį bei pavojingumą, į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų, jog praeityje jis būtų baustas už šios rūšies nusižengimus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, D. A. skirtinos minimalios baudos. Paskirtos baudos bendrinamos ANK 38 straipsnyje nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis ANK 34 straipsniu, 38 straipsniu, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 646 straipsniais,
nutaria:
Pripažinti D. A. kaltu padarius ANK 459 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) eurų baudą.
Pripažinti D. A. kaltu padarius ANK 459 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir paskirti jam 900 (devynių šimtų) eurų baudą.
Pripažinti D. A. kaltu padarius ANK 459 straipsnio 10 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir paskirti jam 560 (penkių šimtų šešiasdešimties) eurų baudą.
Pripažinti D. A. kaltu padarius ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir paskirti jam 80 (aštuoniasdešimties) eurų baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti, galutinę nuobaudą D. A. skirti 900 (devynių šimtų) eurų baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinių nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 21128598063. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per 20 dienų nuo šio nutarimo nuorašo išsiuntimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.