Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-04-16 · Byla Nr. N-63-489-10

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-04-16
Bylos Nr.
N-63-489-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Ričardas Piličiauskas
Kategorijos
  • 47.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 52.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N63-489/2010Procesinio sprendimo kategorija 47.2; 52.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. balandžio 16 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 6 d. nutarimo J. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2009 m. sausio 23 d. surašė J. R. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ši 2008 m. gruodžio 19 d., apie 18.00 val., Panevėžio rajone, Žibartonių kaime, esančiame bare, būdama pardavėja, pardavė alaus butelį „Kalnapilis Pilsner“ nepilnamečiui A. P., gimusiam (duomenys neskelbtini). Protokole nurodyta, kad tokiu būdu J. R. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 164 straipsnio 3 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. vasario 6 d. nutarimu nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą, nenustatęs J. R. veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Teismas, remdamasis J. R. paaiškinimu, jog ji dirbo bare, tačiau nepilnamečiui alaus tikrai nepardavė, taip pat byloje esančia PVM sąskaita-faktūra, patvirtinančia alaus „Kalnapilis Pilsner“ pristatymo į barą faktą, konstatavo, kad byloje nėra alaus pardavimo faktą patvirtinančių įrodymų, todėl abejones vertino pažeidėjos naudai ir bylą nutraukė.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 6 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi tik J. R. paaiškinimu ir abejojo liudytojų duotais parodymais. Institucijos teigimu, kasos kvito neišdavimas leidžia manyti, kad J. R., dirbdama pardavėja, pažeidė ir ATPK 1636 straipsnio 1 dalies reikalavimą, tačiau to įrodyti faktiškai neįmanoma, todėl galima remtis tik liudytojų parodymais. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad nėra duomenų, jog liudytojai su J. R. būtų susiję kokiais nors asmeniškumais, dėl ko jų parodymai turėtų būti vertinami kritiškai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k o nstatuoja:

II.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

J. R. administracinėn atsakomybėn patraukta už pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso 164 straipsnio 3 dalyje, padarymą. Šioje teisės normoje numatyta atsakomybė už prekybos ir viešojo maitinimo įmonių darbuotojų padarytą kitų prekybos alkoholiniais gėrimais (įskaitant alų) taisyklių pažeidimą. Iš paminėtos teisės normos dispozicijos matyti, kad tai yra blanketinė teisės norma, nukreipianti į kitus teisės aktus, šiuo atveju – į perkybos alkoholiniais gėrimais taisykles.

ATPK 260 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigybė, pavardė, vardas; žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, pavardės, adresai; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas; kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šią nuostatą, yra ne kartą nurodęs, jog administracinio teisės pažeidimo protokole formuluojamas kaltinimas konkrečiam asmeniui administracinio teisės pažeidimo padarymu ir fiksuojami nustatyti įrodymai, juo apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Kaltinimas gali būti suformuluotas tik aiškiai nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar kokių taisyklių kokie konkretūs reikalavimai buvo pažeisti (pvz., LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N575 – 2341/2009 ir kt.). Priešingu atveju negali būti laikoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė. Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo protokole J. R. suformuluotas kaltinimas pažeidus nekonkrečias teisės normas, kadangi nurodyta tik ATPK 164 straipsnio 3 dalis, kuri yra abstrakti, reikalaujanti nuorodos į kitus teisės aktus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinių teisės pažeidimų bylose laikosi nuoseklios praktikos, pagal kurią bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali (administracinės bylos Nr. N3-802/2007, N444-3214/2008 ir daugelis kitų). Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodžius konkrečių teisės aktų, kuriuos pažeidė J. R., tam tikra apimtimi buvo apribota atsakomybėn patraukto asmens teisė gintis nuo pareikšto kaltinimo, tuo pačiu – teismui tinkamai vertinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiką. Tokie protokolo trūkumai laikytini esminiais, jų pats teismas ištaisyti negali.

Be to, pažymėtina, kad byloje esantys liudytojų parodymai leidžia daryti išvadą, kad galimai buvo padarytas pažeidimas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai administracinio teisės pažeidimo bylą J. R. atžvilgiu nutraukė, neištyręs visų bylai reikšmingų aplinkybių.

Dėl paminėtų priežasčių Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimas naikintinas ir byla grąžintina institucijai nagrinėti iš naujo, įpareigojant tinkamai kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio rajono policijos komisariato apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 6 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas Ablingis Roma Sabina Alimienė Ričardas Piličiauskas