Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Pocienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. nutarimo, kuriuo J. Z. pripažinta kalta ir nubausta už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. 1 d., padarymą administracinė nuobauda – įspėjimu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 37² str., J. Z. įpareigota išklausyti bendravimo su vaikais tobulinimo kursus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistė Jolanta Kalačiova surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. A10-18367/14 J. Z. atžvilgiu dėl to, kad ji neužtikrino dukros mokymosi pagal pagrindinio ugdymo programas bei reguliaraus mokyklos lankymo, nebendradarbiavo su mokyklos administracija ir nevykdė specialistų rekomendacijų. Taigi J. Z. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. 1 d.

Pareiškėjos manymu, pirmos instancijos teismas be pagrindo nesirėmė kitais byloje esančiais duomenimis, kurie įrodo, jog ji, bandydama išspręsti susidariusią problemą dėl dukros mokyklos nelankymo, bendradarbiavo su mokyklos administracija bei Vaiko teisių apsaugos institucijomis. J. Z. skunde pažymi, kad ji dukrą vežė pas gydytojus, psichologus, kreipėsi į Vaiko raidos centrą, prašė dukrai paskirti mokymą namuose, dėjo pastangas dėl dukros mokyklos pakeitimo. Be to Vaiko teisių apsaugos skyriaus protokole nurodyta, jog ne vieną kartą vyko tarpžinybiniai pasitarimai, kuriuose dalyvavo ir motina. J. Z. nuomone, teismas, konstatuodamas administracinį teisės pažeidimą, neatsižvelgė į tai, jog ji yra bedarbė, todėl neturi galimybių užtikrinti geresnį dukters gydymą. J. Z. manymu, tai, kad jokios jos pastangos nepadėjo išspręsti problemos, nereiškia, jog ji nepanaudojo tėvų valdžios. Akivaizdu, jog mergaitės pamokų nelankymo priežastis yra kita – tai dukros mokykloje patirtos psichologinės ir fizinės traumos. Taigi ji yra nubausta be jokių jos kaltę patvirtinančių neginčijamų įrodymų.

J. Z. nuomone, iš administracinio teisės pažeidimo protokolo nėra aišku, kuo pasireiškė tėvų valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams. Administracinio teisės pažeidimo protokole taip pat nėra nurodyta, kokias pareigas, įtvirtintas įstatyme, ji pažeidė. Todėl buvo pažeista jos gynybos teisė, nes ji nežinojo, nuo ko turi gintis.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

J. Z. apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. numatyta, kad tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams, tėvams užtraukia įspėjimą.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byla, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog J. Z. padarė jai inkriminuotą teisės pažeidimą.

1989 metų Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 19 str. numatyta, kad, siekiant apginti vaiką nuo įvairiausio pobūdžio fizinio ar psichologinio smurto, įžeidimų ar piktnaudžiavimo, priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, grubaus elgesio ar išnaudojimo, kuriuos jis gali patirti iš tėvų, teisėtų globėjų ar kurio nors kito jį globojančio asmens, turi būti imtasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių.

Tėvų valdžios turinys apibrėžtas Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.155 str., kuriame įtvirtinta nuostata, jog tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis. Tėvų valdžia negali būti naudojamasi priešingai vaiko interesams. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.159 str. 4 d. numato, kad už tėvų valdžios nepanaudojimą taikoma teisinė atsakomybė, numatyta įstatymuose. Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N756-1580/2009, N444-1458/2009).

Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 str. numatyta, kad vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, užtikrina tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės ir vietos savivaldos institucijos.

Apeliaciniame skunde J. Z. nesutiko su jai inkriminuojamu pažeidimu ir nurodė, jog ji ėmėsi visų būtinų priemonių, kad užtikrintų nuolatinį dukros mokyklos lankymą. Tokį jos aiškinimą paneigia objektyvūs bylos faktiniai duomenys.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nepilnametė E. J. Z. nelanko mokyklos, todėl yra priversta kartoti 9 klasės kursą. Dėl mergaitės mokyklos lankymo problemų kompetentingos institucijos ne vieną kartą rengė susirinkimus su mergaite ir jos motina, stengėsi padėti, siūlė įvairius problemos sprendimo variantus, sudarė sąlygas mokinei mokytis namuose, tačiau tai rezultatų nedavė (b. l. 1). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės susitikimo metu, motina, be kitų įsipareigojimų, įsipareigojo bendradarbiauti su ugdymo įstaigos pedagogais bei užtikrinti, kad jos dukra lankys mokyklą. J. Z. taip pat buvo įspėta, kad padėčiai šeimoje nesikeičiant ir tinkamai nevykdant tėvų pareigų vaiko atžvilgiu, bus svarstomas klausimas dėl administracinės teisės pažeidimo protokolo pagal Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. surašymo (b. l. 19-20). Akivaizdu, jog situacija dėl E. J. Z. mokyklos lankomumo, pakeitus net dvi mokyklas, nepagerėjo. Mergaitės motina savo įsipareigojimų nevykdė. Tai patvirtina I. J. Z. Vilniaus Jono Pauliaus II gimnazijos ir Vaiko raidos centro lankomumo suvestinė, iš kurios matyti, jog I. J. Z. pamokų nelankė, nurodytu laiku nenuvykdavo į Vaiko raidos centrą. 2014 m. kovo 17 d. iš VRC sąrašų buvo išbraukta. Nuo 2014 m. balandžio 10 d. iki balandžio 30 d. buvo nuolatos skambinama į motinos ir į dukros telefonus, tačiau niekas neatsiliepdavo (b. l. 8-10).

Nors apeliaciniame skunde J. Z. nurodo, kad jos dukra nenori eiti į mokyklą, nes prastai jaučiasi dėl traumų, patirtų lankant ankstesnę mokyklą, tačiau iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, jog E. J. Z. yra gabi mokinė, kuri nori lankyti mokyklą ir įgyti žinių. Tai patvirtina 2014 m. vasario 20 d. Vaikų ligoninės, VšĮ VUL SK filialo Vaiko raidos centro Tarpžinybinio pasitarimo dėl E. J. Z. protokolas, iš kurio matyti, jog E. mokykloje jaučiasi gerai, jai patinka bendraklasiai ir mokytojai. Šio tarpžinybinio pasitarimo metu Vaiko raidos centro specialistai pateikė išvadą, jog mergaitei yra sudarytos geros sąlygos mokytis, tik svarbu atrasti savyje jėgų ir nuvykti iki mokyklos. Mokyklos specialistai teigė, jog E. yra labai protinga mergaitė. Ji pirmą pusmetį baigė gerais pažymiais (b. l. 15). Tam neprieštarauja 2013 m. gegužės 23 d. Vilniaus Vladislavo Sirokomlės vidurinės mokyklos raštas, kuriame nurodyta, jog mokinė yra gabi, gali mokytis (b. l. 22). Mokyklos 2013 m. kovo 13 d. rašte Vaikų teisių apsaugos skyriui nurodyta, jog E. J. Z. yra gabi dailiai, muzikai, giliai mąsto, yra protinga (b. l. 23). Mergaitės klasės auklėtojai ir mokyklos socialinei pedagogei apsilankius mergaitės namuose, buvo pastebėta, jog tai mama dukrai įteigia, jog ji serga, negali atsikelti, yra silpna. Auklėtojos ir socialinės pedagogės pokalbio metu su mergaite bendrauti nuolat trukdė mamos kišimasis į pokalbį ir atsakinėjimas į visus mokinei iškeltus klausimus. Taip pat buvo pastebėta neigiamos mamos emocijas ir nuostatas dukros atžvilgiu (b. l. 23-25). Taigi akivaizdu, jog mokinė nori mokytis, Vilniaus Jono Pauliaus II gimnazijoje neturi bendravimo su mokiniais ir mokytojais problemų. Todėl mokyklos lankymo neužtikrinimas, tai J. Z. dukros netinkamo auklėjimo rezultatas. Tam neprieštarauja VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos raštas, jog dukters ir mamos santykiuose stebima stipri hipergloba. Tai skatina merginos demonstratyvų ir manipuliuojantį elgesį (b. l. 21).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, mokinės mokyklos nelankymas yra pastovus, ji į mokyklą be pateisinamos priežasties 2014 m. kovo – balandžio mėnesiais neatvyko nei karto. Akivaizdu, jog toks mokyklos nelankymas, kurio neužtikrina jos motina, gabiai mokinei sukels labai sunkių padarinių ir didelių sunkumų integruojantis mokyklos bendruomenėje. Tokį J. Z. elgesį apylinkės teismas pagrįstai vertino kaip nepakankamai rūpestingą motinos pareigų vykdymą ir nepakankamas pastangas stengiantis išspręsti dukros mokyklos nelankymo problemą. Vien ta aplinkybė, jog J. Z. dalyvaudavo susitikimuose su kompetentingomis institucijomis bei periodiškai rūpinosi dukros gydymu (b. l. 21), negali būti vertinama kaip visų galimybių išnaudojimas dukros pilnavertiškam ugdymui ir reguliariam mokyklos lankymui užtikrinti. Todėl apylinkės teismas teisingai J. Z. veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos ATPK 181 str.

Nepagrįstas J. Z. skundo argumentas, jog jos atžvilgiu 2014 m. gegužės 12 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas neatitinka Lietuvos Respublikos ATPK reglamentuoto administracinio teisės pažeidimo protokolo turinį.

Lietuvos Respublikos ATPK 260 str. numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį pažeidimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo, jei asmuo dėl to kreipėsi į protokolą rašantį pareigūną; kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, protokole nurodyta pažeisto teisės akto pavadinimas, straipsnis ir dalis. Nurodyta, jog J. Z. pažeidimus padarė neužtikrindama dukros mokymosi, nebendradarbiaudama su mokyklos administracija, nevykdydama specialistės rekomendacijų. Jos veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal atitinkamą Lietuvos Respublikos ATPK straipsnį. Taigi surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas yra aiškus ir atitinka Lietuvos Respublikos ATPK 260 str. numatytą administracinio teisės pažeidimo protokolo turinį.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti skunde išdėstytais motyvais, nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

J. Z. apeliacinio skundo netenkinti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.