Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) I. U. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. U. ieškinį atsakovui L. Z. dėl 25627,50 Lt skolos regreso tvarka priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Bylos nagrinėjimo metu, jokio reikalavimo dėl 2006-05-02 ir 2011-05-17 reikalavimo perleidimo sutarčių panaikinimo, ar pripažinimo negaliojančiomis, nebuvo pateikta, todėl teismas nepagrįstai ir neteisėtai, peržengdamas bylos nagrinėjimo ribas, sprendė dėl šių sutarčių teisėtumo. Be to, teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai sprendė prievolės klausimus ne CK 6.9 str., prasme, kuomet atsiranda bendraskolių santykiai, o sprendė kreditoriaus ir bendraskolių atsakomybės klausimus.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai ieškinį atmetė, kadangi teismo manymu, vykdymo procese nebuvo remiantis CPK 596 str., pakeistas išieškotojas sprendimą priėmusio teismo nutartimi. Toks teismo teisės normų aiškinimas yra ydingas, neatitinka LAT formuojamos praktikos ir tai turėjo įtakos nepagrįstam ir neteisėtam sprendimui priimti. CK 6.123 str., numato, kad prievolė baigiasi, kai tinkamai įvykdoma, tokių byloje įrodymų atsakovas nepateikė ir neneigė, kad jo prievolė nėra įvykdyta ir skola pagal teismo sprendimą nėra sumokėta. Atsakovas tik siekė įrodyti, kad jam priteista skola teismo sprendimu yra nepagrįstai, todėl jis ir nemoka šios skolos. Tačiau šie atsakovo argumentai neturi teisinės reikšmės, kadangi yra galiojantis ir vykdytinas teismo sprendimas, kuris šalims turi įstatymo galią. Be to, reikalavimo perleidimo sutartis atitiko įstatymo jai keliamus reikalavimus ir yra galiojanti, bei sukelianti pasekmes atsakovui L. Z., nes teisminio proceso metu, jam buvo tinkamai pranešta apie reikalavimo perleidimo sutartį, skolos mokėjimą pagal šią sutartį.Teismas savo išvadą grindė abejonėmis, ar ieškovė sumokėjo trečiajam asmeniui J. A. 46000 Lt., ir nesirėmė jokiais byloje pateiktais įrodymais, o juos atmesdamas, visiškai nemotyvavo, kodėl nepripažįsta J. A. duotų parodymų, 2011-05-23 J. A. prašymo antstoliui, 2011-05-24 antstolio kvito, kuriuo ieškovė sumokėjo 5205 Lt, vykdymo išlaidų, į kurių ½ dalį ji taip pat įgijo reikalavimo teisę iš atsakovo (CK 6.9 str.). Tokiu būdu pirmos instancijos teismas pažeidė ir procesines teises normas numatytas CPK 270 str., kadangi sprendimo turinys neatitinka jam keliamų reikalavimų, o tai turėjo įtakos nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatyti faktai ir teisiniai argumentai, kuriais apeliacinis skundas tenkinamas.

Teisėjų kolegija primena, kad apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo taisyklių, nustatančių ir bylų nagrinėjimo ribas, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektais. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinius, ir teisinius bylos pagrindus, tai yra tiriant arba vertinant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama ar pirmosios instancijos teismas teisingai atskleidė bylos esmę, nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai kvalifikavo tarp bylos šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Kartu apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija ištirtų ir teisiškai įvertintų duomenų pagrindu konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta.

IV. 1. Dėl kreditoriaus teisės perleisti reikalavimą aiškinimo (CK 6.101 straipsnis) ir CK 6.101 straipsnio ir CPK 596 straipsnio teisinio santykio.

Šioje byloje iš esmės kilo teisminis ginčas dėl reikalavimo perleidimo (cesijos) sutarties, tinkamo pranešimo skolininkui apie reikalavimo perleidimo sutartį (CK 6.101 straipsnis) aiškinimo ir taikymo, ir šios normos santykio su teisių perėmimu vykdymo procese (CPK 596 straipsnis).

Pirmosios instancijos pagrįstai nustatęs, kad ieškovė šioje byloje I. U. ir atsakovas L. Z. buvo solidarieji skolininkai pagal Vilniaus apygardos teismo 2001 m. sausio 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 46050 Lt padarytos žalos atlyginimo UAB DK „Ūkio draudimas“. Kaip nurodoma ir pripažįstama pirmosios instancijos teismo sprendime I. U. ir L. Z. 46050 Lt solidarusis skolinis įsipareigojimas iki 2006 m. gegužės 24 d. nebuvo įvykdytas (išieškotas). Todėl vėlesnėmis reikalavimo perleidimo sutartimis skolinis įsipareigojimas ir reikalavimas dėl 46050 Lt buvo perleistas du kartus: G. P. (2006 m. gegužės 2 d. reikalavimo perleidimo sutartimi), ir J. A. (2011 m. gegužės 17 d. sutartis). Pirmuoju atveju naujasis kreditorius pagal reikalavimo perleidimo sutartį kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas pakeisti išieškotoją pradėtame vykdymo procese reikalavimo perleidimo atveju. Teismas tenkino prašymą, pakeitė pradinį išieškotoją ir nurodė išduoti G. P. vykdomuosius raštus civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis, skola iš I. U. ir L. Z. ir antrajam išieškotojui G. P. nebuvo išieškota. Antruoju atveju naujasis kreditorius J. A. į teismą dėl buvusio išieškotojo vykdymo procese G. P. pakeitimo juo nesikreipė, jam vykdomasis dokumentas išduotas nebuvo. Tačiau jam, ką nustatė ir pirmosios instancijos teismas, ir su kuo sutinka ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vienas iš solidariųjų skolininkų – I. U., sumokėjo gera valia grynaisiais 46050 Lt.

Tačiau pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė ir solidarioji skolininkė I. U. neįgijo reikalavimo teisės išreikalauti regreso tvarka dalį skolos į kitą solidarųjį skolininką L. Z., nes šiuo atveju, teismo manymu, skolos perleidimas J. A. prieštaravo įstatymams. Tokią išvadą teismas darė tuo pagrindu, kad skolos perleidimas vyko antrajam kreditoriui pateikus vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo iš solidariųjų skolininkų antstoliui vykdyti, taigi, teismo manymu išieškotojas galėjo būti pakeistas tik pirmosios instancijos teismo, kuriame buvo išnagrinėta byla, nutartimi (CPK 596 str. 1 d.). Iš to galima daryti išvadą, kad teismas sprendė, kad jog reikalavimo perleidimo sutartis šiuo atveju prieštaravo CPK 596 str. 1 d. nuostatoms. Kartu, pirmosios instancijos teismas išreiškė abejones dėl ieškovės sumokėtų trečiajam išieškotojui J. A. 46050 Lt. Manė, kad pateiktieji įrodymai nepakankami, nes pinigai mokėti grynaisiais o ne bankiniu pavedimu, kas, anot teismo, būtų pagrįstas ir svarus įrodymas.

Su tokia teismo pozicija apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutikti negali. Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino įstatymą – CK 6.101 straipsnį ir CPK 596 straipsnio 1 dalį, šias dvi teisės normas be pagrindo supriešindamas, bei neteisingai vertino byloje nustatytus faktus ir faktines aplinkybes. Todėl priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinio reikalavimas tenkinamas visiškai.

IV. 2. Dėl reikalavimo perleidimo sutarties sąvokos ir tinkamo pranešimo apie reikalavimo perleidimą.

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra sutartis, kuria kreditorius (cedentas) perleidžia trečiajam asmeniui (cesionarijui) savo reikalavimo teisę reikalauti skolininko įvykdyti prievolę. CK 6.101 str. 1 d. nustatyta teisė kreditoriui be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas yra vienas iš prievolės dalyvių (kreditorių) pasikeitimo atvejų, kai vietoj vieno kreditoriaus atsiranda kitas ir pagal nurodytoje normoje nustatytą bendrąją taisyklę pradinis kreditorius turi teisę perleisti turimą ar būsimą reikalavimą naujajam kreditoriui be skolininko sutikimo, jeigu tai nedraudžiama įstatymo ar sutarties. Tai reiškia, kad skolininko sutikimo perleidžiant reikalavimą nereikalaujama dėl to, kad jo teisinė padėtis dėl kreditoriaus pasikeitimo nesikeičia, t. y. jo teisinė padėtis naujojo kreditoriaus atžvilgiu negali būti blogesnė už buvusią pradiniam kreditoriui. Kartu konstatuotina, kad įstatymo leidėjas konstruodamas aptariamą teisės normą nenustatė jokių kitų apribojimų, tame tarpe tokios sutarties teisminio patvirtinimo, bei nesusiejo šios sutarties sudarymo teisės su CPK 596 straipsniu, reglamentuojančiu vykdymo procesą, vykdomojo dokumento išdavimą ar išieškotojo pakeitimą vykdymo procese vykdant išieškojimą.

Teisėjų kolegija primena ir tai, kad skolininko teisių apsauga cesijos atveju užtikrinama ne tik nurodyta bendrąja nuostata, kad reikalavimo perleidimas negali pažeisti jo teisių, bet ir konkrečiomis kitų teisės normų nuostatomis: skolininkas turi teisę reikšti į naujojo kreditoriaus reikalavimus visus atsikirtimus, kuriuos turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą (CK 6.107 str. 1 d.); skolininkas, turintis priešpriešinį reikalavimą, kurį įgijo iki reikalavimo perleidimo, pradiniam kreditoriui gali įskaityti naujojo kreditoriaus reikalavimą (CK 6.108 str., 6.136 str.); po reikalavimo perleidimo skolininkas turi teisę pareikšti ieškinį pradiniam kreditoriui dėl juridinio fakto, iš kurio atsirado prievolė, pripažinimo negaliojančiu (CK 6.107 str. 3 d.); kilus ginčui, kam priklauso reikalavimas, skolininkas turi teisę atsisakyti mokėti konkrečiam kreditoriui, kol paaiškės, kuriam kreditoriui priklauso reikalavimo teisė (CK 6.106 str. 2 d.). Bylos duomenimis, kai skolininkui buvo įteikti šios nagrinėjamos bylos procesiniai dokumentai, tame tarpe ieškinio pareiškimas su priedais, tarp kurių buvo ir reikalavimo perleidimo sutartis tarp G. P. ir J. A., kas teisminėje praktikoje pripažįstama tinkamu skolininko informavimu apie naująjį (pasikeitusį) kreditorių (CK 6.109 str. 1 d. nuostatos), jis nepasinaudojo aukščiau nurodytomis savo teisių gynimo priemonėmis ir būdais, neginčijo perleidimo sutarties ir pan. Pažymėtina, kad CK 6.109 str. 1 d. nurodyto pranešimo paskirtis yra apsaugoti skolininko interesus, kad jis žinotų, kam priklauso vykdytina prievolė ir išvengtų ginčo dėl dvigubo apmokėjimo. Taigi teisėjų kolegija šių faktinių aplinkybių kontekste pripažįsta naujojo kreditoriaus J. A. teisę reikalauti skolos iš solidariųjų skolininkų. Kartu pripažintina ir naujojo kreditoriaus pagal cesijos sutartį J. A. teisė gauti skolos padengimą arba gera valia, kreipiantis į bet kurį arba į abu solidariuosius bendraskolius arba kreiptis į sprendimą priėmusį teismą pakeisti pradinį arba šiuo atveju antrinį išieškotoją naujuoju pagal skolos perleidimo sutartį, t. y. juo. Šiuo atveju pagal bylos aplinkybes skola naujajam kreditoriui buvo padengta gera valia, nesikreipiant į teismą dėl išieškotojo pakeitimo ir vykdomojo rašto išdavimo, vieno iš solidariųjų bendraskolių – I. U., kuri, sumokėjusi visą skolą įgijo teisę reikalauti dalies skolos iš antrojo solidariojo skolininko – L. Z.. Aplinkybę, kad skola ieškovės šioje byloje I. U. kreditoriui J. A. buvo sumokėta patvirtina byloje esantieji ir pirmosios instancijos teismo ištirti įrodymai – tai kreditoriaus J. A. prašymas antstoliui dėl skolos išieškojimo nutraukimo skolininkams I. U. ir L. Z., išieškomą sumą sumokėjus pagal cesijos sutartį I. U. (b. l. 16); J. A. pakvitavimas apie tai, kad 2011 m. gegužės 23 d. skolininkė I. U. jam sumokėjo 46050 Lt grynais pagal minėtus teismo dokumentus, t. y. civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 52 b), bei jo raštiškas patvirtinimas apie I. U. sumokėtus jam skolos pinigus (b. l. 87). Šie įrodymai teisme nebuvo nuginčyti atitinkamais leistinais įrodymais, todėl jais abejoti, priešingai, nei nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Solidariajai skolininkei I. U. atlyginus žalą kreditoriui, pereina reikalavimo teisė regreso tvarka jos sumokėtą skolos dalį reikalauti iš kito solidariojo skolininko (CK 6.114 str.). Pagal CK 6.9 straipsnį solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią atlyginti dalį. Todėl iš atsakovo L. Z. priteistina 23025 Lt sumokėtos sumos (46050 : 2= 23025). Taip pat priteistina ieškovei I. U. pusė jos sumokėtų antstoliui R. Kudrauskui vykdymo išlaidų, susijusių su priverstiniu sprendimo vykdymu (išieškojimu) antrajam kreditoriui G. P. – 2602,50 Lt. Taigi viso priteistina 25627,50 Lt.

CK 6.37 str. 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovo L. Z. priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas kitas sprendimas, priešingas pirmosios instancijos teismo priimtajam - ieškovės ieškinys tenkinamas visiškai, kitaip išsprendžiami ir bylinėjimosi išlaidų bei išlaidų valstybei pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose klausimai. Nustatyta, kad ieškovė patyrė 2500 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų parengimu bei atstovavimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, (b. l. 20 – 21, 52, 91, 109), 400 Lt vykdymo išlaidų (b. l. 43) bei 1538 Lt žyminio mokesčio išlaidų (b. l. 6, 108). Pripažinus ieškovės teisę į ieškinio patenkinimą bei vadovaujantis CPK 93 str. 1 d. nuostatomis, ieškovei iš atsakovo priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei I. U. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo L. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 25627,50 Lt (dvidešimt penkis tūkstančius šešis šimtus dvidešimt septynis litus 50 centų) skolos, 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-06-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei I. U. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo L. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 2500 Lt (du tūkstančius penkis šimtus litų) advokato teisinės pagalbos išlaidų, 1538 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus trisdešimt aštuonis litus) sumokėto žyminio mokesčio bei 400 Lt (keturis šimtus litų) vykdymo išlaidų.