Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Petras Meidus, sekretoriaujant Astai Jackūnienei,

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – L. L. (toliau – ir Asmens) skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2025 m. rugsėjo 25 d. nutarties, kuria Asmeniui buvo pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje taikymas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Asmeniui priverčiamoji medicinos priemonė paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartimi. Ši priemonė jam taikoma už tai, kad būdamas nepakaltinamas jis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje.

4. Teismo posėdyje Asmuo bei jo gynėjas prašė skundą tenkinti.

Asmens skundas netenkinamas.

5. Apygardos teismas, įvertinęs Asmens skunde išdėstytus argumentus, jo bei jo atstovo paaiškinimus teismo posėdyje, skundžiamos nutarties motyvus bei pateiktą bylos medžiagą, konstatuoja, kad šiuo metu keisti Asmeniui taikomą priverčiamąją medicinos priemonę į švelnesnę pakankamo pagrindo dar nėra – pirmos instancijos teismas pagrįstai nutarė, kad jis ir toliau turėtų būti stebimas bei gydomas bendrojo stebėjimo sąlygomis toje pačioje įstaigoje.

6. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą : tai asmens psichinė sveikata ir su ja susijęs jo socialinis pavojingumas. Jokių kitų kriterijų ar sąlygų įstatymas nenumato. Teismas sprendimą dėl taikomų priemonių rūšies pakeitimo ar nutraukimo priima atsižvelgęs į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, išklausęs sveikatos priežiūros įstaigos atstovo dėl asmens esamos sveikatos būklės, jam taikyto gydymo ir rezultatų, siekiant nustatyti, ar asmens sveikatos būklė pagerėjo, dėl ko jam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė turėtų būti pakeista į švelnesnę ar griežtesnę arba jos taikymas turi būti nutrauktas.

7. Iš skundžiamos nutarties bei Asmens bylos matyti, kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. liepos 31 d. nutartimi L. L. taikytas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis buvo pakeistas į stacionarinį stebėjimą ir gydymą sustiprinto stebėjimo sąlygomis. 2022 m. spalio 11 d. to paties teismo nutartimi jis pakeistas į stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis, o 2023 m. balandžio 27 d. nutartimi stacionarinis Asmens stebėjimas buvo pakeistas į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Tačiau, po to, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 13 d. ši priverčiamoji medicinos priemonė vėl buvo sugriežtinta, t. y. jam vėl paskirtas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis. Šios priverčiamosios medicinos priemonės taikymas paskutinį kartą tęstas Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. kovo 31 d. nutartimi.

8. Nėra jokio pagrindo abejoti kompetentingų specialistų pateiktu aktu apie Asmens dabartinę psichikos sveikatos būklę, t. y. Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros 2025-08-29 išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kad Asmens psichinė būsena nors yra gerėjanti, bet dar nepakankamai gera, kad būtų galima švelninti jam taikomą priverčiamąją medicinos priemonę. Išvadoje teigiama, kad Asmuo skyriuje elgiasi iš esmės teisingai, vidaus tvarkos taisyklių laikėsi. Bet, nežiūrint to, jis yra įkyrus, dirglus, personalo atžvilgiu buvo stebima žodinė agresija, jis nuolat reiškia nepagrįstus reikalavimus bei pageidavimus. Į klausimus atsakinėja ne pagal prasmę, daug kalba ir labiau kalba tik jį dominančiomis temomis. Asmuo skyriuje reiškia nepasitenkinimą gydymu, laikymo sąlygomis, emocijos neadekvačios situacijai, nuotaika disforiška. Jo dėmesys apsunkintos koncentracijos, išlaikymo, atmintis nesutrikusi, mąstymas paralogiškas, rezonuojantis, stokojantis nuoseklumo. Išvadoje pastebėta, kad Asmuo kuria įvairias istorijas, kaltina poliklinikos gydytoją, kad „norėdama su juo susidoroti prikūrė nebūtų dalykų, dėl ko buvau grąžintas į Rokiškio psichiatrinę ligoninę“. Taip pat pastebėta, kad nėra kritikos dėl jo padarytos įstatymo uždraustos nusikalstamos veikos. Šias išvadas pilnai patvirtino ir teismo posėdyje apylinkės teisme dalyvavusi gydytoja H. B.

9. Pastebėtina ir tai, kad pakeitus jam taikomą priverčiamąją medicinos priemonę į ambulatorinį jo stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, kiltų reali rizika, kad jis savarankiškai nesigydys, vaistų nebevartos, nes taip jau yra buvę anksčiau. Iš asmens bylos, paties Asmens paaiškinimų matyti, kad jis praktiškai (duomenys neskelbtini) neturi pastovesnės gyvenamosios vietos. Jo planai ginčyti prieš daugelį metų tėvo sudarytus turto palikimo sandorius yra tiesiog nerealūs. Galimas jo apgyvendinimas (duomenys neskelbtini) laikinuosiuose namuose būtų tik laikinas ir iš viso neaišku, kiek jis truktų. Pastebėtina, kad galimą laikiną apgyvendinimą galinti suteikti įstaiga nesiima atsakomybės už tai, kad jis nuolat vartos jam paskirtus vaistus ir nekels pavojaus nei sau, nei kitiems aplinkiniams. Matyti, kad 2023 metais jam pakeitus stacionarinį jo stebėjimą į ambulatorinį, jis (duomenys neskelbtini) nakvynės namuose negyveno, (duomenys neskelbtini) poliklinikos psichikos sveikatos centre lankėsi nereguliariai, vaistus atsisakė vartoti, nes save laikė sveiku, o juos nustojus vartoti atsirado ir jo agresyvus bei neprognozuojamas elgesys. Dėl to jis vėl buvo patalpintas į (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninę, o vėliau perkeltas į Rokiškio psichiatrijos ligoninę. Šie duomenys rodo, kad be reikiamos kontrolės ir nuolatinės priežiūros kol kas yra sunkiai įmanoma teisinga Asmens socialinė integracija į visuomenę.

10. Apibendrindamas išdėstytą apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Asmens psichikos būklė šiuo metu dar yra nepakankamai stabili, jo socialinis pavojingumas nėra išnykęs, todėl priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, taikymas jam išties buvo pratęstas pagrįstai. Pripažįstama, kad apylinkės teismo nutartis yra teisėta, ją keisti Asmens skunde nurodytais argumentais ir taikyti jam švelniausią priverčiamąją medicinos priemonę šiuo metu pakankamo pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – L. L. skundą ir Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2025 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.