- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-22
- Bylos Nr.
- 1S-146/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rūta Mickevičienė
- Kaltinamasis
- R. M.
- Advokatai
- Aleksandras Dubauskas
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo R. M. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. nutarties, kuria R. M. kaltinamam padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 260 straipsnio 1 dalyje, 261 straipsnyje, kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams.
Teisėja, išnagrinėjusi kaltinamojo skundą ir susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga,
Aprašomoji dalis
nust a t ė:
R. M. kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe su nepilnamečiu M. P., neteisėtai įgijo, laikė, gabeno narkotinę medžiagą turint tikslą ją platinti, taip pat narkotinę medžiagą platino nepilnamečiui M. P., o būtent:
jis, 2009 m. gegužės 27 d., apie 22 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniaus mieste, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens už 375 Lt, iš kurių tą pačią dieną į jo sąskaitą (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ už narkotines medžiagas 40 Lt pervedė M. P., 175 Lt pervedė A. B., įgijo ne mažiau kaip 11,222 gramo narkotinės medžiagos – kanapių dervos, kurią gabeno ir laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste, iki 2009 m. gegužės 28 d. apie 15.00 val., kuomet 11,222 gramo narkotinės medžiagos – kanapių dervos, nenustatytu automobiliu gabeno iki Anykščių miesto ir apie 17 val., šalia senosios (duomenys neskelbtini) elektros tinklų bazės, esančios (duomenys neskelbtini), Anykščių mieste, 8,177 gramo narkotinės medžiagos – kanapių dervos perdavė nepilnamečiui M. P., o likusią dalį – 3,045 gramo narkotinės medžiagos – kanapių dervos gabeno į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Anykščių mieste, ir laikė iki 2009 m. gegužės 29 d., 15.45 val. kuomet kratos metu, 3,045 gramo narkotinės medžiagos – kanapių dervos, rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Dėl šių veiksmų R. M. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalyje, 261 straipsnyje.
2009 m. gegužės 29 d. kaltinamasis R. M. buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 31 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, vėlesne to paties teismo 2009 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi suėmimo terminas buvo tęsiamas.
2009 m. rugpjūčio 31 d. baudžiamosios bylos medžiaga perduota į Panevėžio apygardos teismą.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2009 m. rugsėjo 29 d.
Pratęsdamas kaltinamojo R. M. suėmimo terminą dar trims mėnesiams, Panevėžio apygardos teismas nutartyje nurodė sprendimo pagrindą, numatytą Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte (bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo).
Šalies argumentai
Kaltinamasis R. M. skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. nutartimi pratęstą kardomąją priemonę – suėmimą, pakeisti į švelnesnę kardomąją priemonę (pvz:, dokumentų paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje).
Suimtasis skunde nurodo, jog turi pastovią gyvenamąją, charakterizuojamas teigiamai, neteistas, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, iki suėmimo dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėju – konsultantu. Pasižada nesislapstyti nuo teismo.
Teismo posėdyje gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Panevėžio apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 23 d. nutartimi kaltinamajam R. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė trims mėnesiams. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomąją priemonę Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnio, 122 straipsnio, 123 straipsnio 6 dalies, 125 straipsnio, 127 straipsnio, 130 straipsnio reikalavimų nepažeidė. Suėmimas R. M. buvo pratęstas nustačius, kad yra Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo skyrimo ar pratęsimo pagrindas: bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Pažymima, jog kardomoji priemonė – suėmimas gali būti taikomas tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką (Lietuvos respublikos BPK 121 straipsnio 2 dalis). Kadangi baudžiamoji byla šiuo metu yra nagrinėjama Panevėžio apygardos teisme, todėl Lietuvos apeliacinis teismas nurodo, jog byloje pakanka duomenų, pagristai leidžiančių manyti, kad R. M. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalyje, 261 straipsnyje. Tai patvirtina ir kaltinamajame akte nurodomi duomenys.
Taip pat apeliacinės instancijos teismas sutinka su Panevėžio apygardos teismo išvada, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti kaltinamojo R. M. dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą. Be to, už nusikalstamas veikas, kurių padarymu kaltinamas R. M., baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, todėl sąlygos pratęsti suėmimo terminą nėra išnykusios.
Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis (įtariamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo (įtariamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu“. R. M. kaltinamas sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų padarymu. Todėl teismui pripažinus jį kaltu, jam grėstų griežta laisvės atėmimo bausmė. Jau pats kaltinimo sunkumas ir gresiančios bausmės dydis yra visiškai pakankamas pagrindas pačią griežčiausią kardomąją priemonę paskirti ar pratęsti suėmimo terminą vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta nuostata. Pažymima, kad nors R. M. skunde ir nurodo, jog būdamas laisvėje nesiruošia bėgti (slėptis) nuo teismo, tačiau šie suimtojo teiginiai nepaneigia teismo išvadų dėl būtinumo jam tęsti suėmimo terminą.
Išdėstytos aplinkybės leidžia teigti, kad šį Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą pirmosios instancijos teismas nustatė pagrįstai.
Skunde kaltinamasis R. M. prašo taikyti jam įstatymų numatomas švelnesnes kardomąsias priemones, tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, jog Apeliacinis teismas išnagrinėjęs skundą dėl suėmimo termino pratęsimo, gali atmesti skundą arba jį patenkinti ir panaikinti nutartį pratęsti suėmimo terminą, tačiau negali pakeisti pratęstos kardomosios priemonės kita kardomąja priemone. Be to, kaltinamojo skunde nurodytos aplinkybės, jog būdamas laisvėje turėtų kur gyventi, dirbti, bei kiti skundo argumentai nepaneigia teismo nurodyto suėmimo pagrindo ir negali būti pakankamas pagrindas griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti. Tokie prašymai nagrinėjami pirmosios instancijos teisme Lietuvos Respublikos BPK 139 straipsnio numatyta tvarka, kurio žinioje yra byla. Šiuo metu R. M. baudžiamoji byla yra Panevėžio apygardos teismo žinioje.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Panevėžio apygardos teismo nutartimi suėmimo terminas pratęstas tokiu pagrindu ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs Lietuvos Respublikos BPK bei nepažeidžiant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 1 ir 4 punktų nuostatų reikalavimų.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamojo R. M. skundą atmesti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.