Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Ramyna Šidlauskienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės Ingos Balkūnės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-09718-17 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

E. S., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, nevedęs, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. S. 2017 m. vasario 27 d. apie 22.20 val. Kėdainių r., Dotnuvos mstl., Dariaus ir Girėno bei Vytauto gatvių sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p. – draudžiama vairuoti transporto priemonę /.../ neblaiviems /.../, vairavo transporto priemonę RENAULT ESPACE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 ‰ (promilės) alkoholio – kraujyje buvo nustatyta mažiausia koncentracija 1,72 ‰ (promilės) etilo alkoholio.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio įtariamojo apklausos protokolo (b. l. 72-74) matyti, kad E. S. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2017 m. vasario 27 d. apie 12.00 val. jis su draugu J. T. atvyko tėvo automobiliu RENAULT ESPACE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš Baisogalos į Dotnuvos miestelį žvejoti prie Dotnuvėlės upelio. Abu buvo blaivūs. Automobilį iš Baisogalos į Dotnuvą vairavo J. Žvejojo visą dieną ir žvejodami gėrė alkoholį. Jis iš viso išgėrė apie 2 litrus „Tauro“ alaus, 5 laipsnių stiprumo. 22.00 val. susiruošė važiuoti namo. Automobilį vairavo jis, kadangi jo draugas J. buvo už jį girtesnis. Žinojo ir suprato, kad neblaiviam vairuoti negalima, bei kad už tai numatyta administracinė ar baudžiamoji atsakomybė, bet vis tiek vairavo, nes niekas daugiau negalėjo jų parvežti namo. Iš lėto važiuodamas Dotnuvoje, pamatė stovintį policijos automobilį, kurį pravažiavęs, pradėjo posūkį link Vytauto gatvės. Policijos automobiliui su įjungtais švyturėliais jį sustabdžius, vienas pareigūnas išlipo ir priėjęs prie jo paprašė dokumentų, kuriuos jis padavė. Jo prašė vairuotojo pažymėjimo, kurio jis niekada neturėjo, todėl pareigūnui prisipažino, kad neturi teisių. Jis į alkotesterį pripūtė 1,85 promiles, jo tėvo automobilis buvo sulaikytas. Jo paties nesulaikė, tik apklausė. Jis kaltę pilnai pripažino, labai dėl to gailisi. Automobilis priklauso jo tėvui V. S., prašo jį grąžinti savininkui.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė pilnai įrodyta byloje esančiais įrodymais.

Iš byloje esančio liudytojo L. V. apklausos protokolo (b. l. 37-39) matyti, kad jis dirba Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiuoju patruliu. 2017-02-27 dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu R. A.. Apie 22.20 val. Dotnuvos mstl., Vytauto g. ir Dariaus ir Girėno g. sankryžoje sustabdė įtartinai važiavusį automobilį Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo E. S.. Prie sustojusio automobilio priėjo jo kolega R. A.. Iš automobilio išlipus vairuotojui, pamatė, kad jis galimai apsvaigęs, nes svyravo, jo kalba buvo nerišli, sklido alkoholio kvapas. Vairuotojas pats prisipažino, kad neturi teisės vairuoti ir niekada jos nėra turėjęs. Alkotesteriu E. S. buvo nustatytas 1,85 promilių girtumas. Vairuotojas su pažeidimu sutiko, buvo geranoriškas, kultūringas. E. S. nuvežė į ligoninę duoti kraujo girtumo nustatymui.

Iš byloje esančio liudytojo V. S. apklausos protokolo (b. l. 43-45) matyti, kad jo sūnus E. S. gyvena su juo ir jo žmona, niekur nedirba. Sūnus savo transporto priemonės neturi, o jis turi du automobilius, iš kurių vienas yra Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Paprastai jis sūnui neduoda vairuoti, kadangi jis neturi vairuotojo pažymėjimo. 2017-02-27 sūnus atsivedė savo draugą J., kuris turi vairuotojo pažymėjimą, ir paprašė paskolinti automobilį Renault Espace, nes norėjo važiuoti į Kėdainių r., Dotnuvą žvejoti. Jis sutiko duoti automobilį J. Jei būtų žinojęs, kad jie vartos alkoholį, tikrai automobilio nebūtų davęs. Jie išvažiavo apie 11.00 – 11.30 val., vakare laukė jų sugrįžtant, bet jie negrįžo, o jam paskambinęs sūnus pasakė, kad automobilį atėmė, nes jis jį vairavo girtas. Jis dėl to labai supyko ir kitu automobiliu parsivežė iš Dotnuvos į Baisogalą sūnų ir J., kuris buvo labai girtas. Prašo grąžinti automobilį, nes jis jam reikalingas darbams ūkyje, buityje. Daugiau sūnui E. automobilio neduos.

Iš byloje esančio liudytojo J. T. apklausos protokolo (b. l. 50-52) matyti, kad 2017-02-27 apie pietus jis su draugu E. S. E. tėvo automobiliu Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo jis, nes turi vairuotojo pažymėjimą, važiavo iš Baisogalos į Dotnuvą žvejoti. E. tėvas jam leido vairuoti automobilį. Dotnuvoje, prie užtvankos jie abu išgėrė alaus, kurį pirko Dotnuvoje. V. E. nusprendė automobilį vairuoti pats. Jis sutiko, nes pats buvo labai girtas. Po to mažai ką prisimena, bet juos sustabdė policija, sulaikė automobilį. Jį su E. namo parvežė E. tėvas.

Kaltinamojo kaltė taip pat įrodyta: pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (b. l. 1-5); Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos J. V. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, jog 2017-02-27 22.20 val. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausieji patruliai L. V. ir R. A. Kėdainių r., Dotnuvos mstl. Vytauto g. ir Dariaus ir Girėno g. sankryžoje sustabdė automobilį Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo neturėdamas teisės vairuoti, girtas (nustatytas 1,85 promilių girtumas) E. S., automobilis nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę Respublikos g. 12A, Kėdainių m., E. S., paėmus kraujo tyrimą ir apklausus, paleistas (b. l. 10-11); įvykio išrašu (b. l. 12-14); transporto priemonės Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) aprašu ir fotolentelėmis (b. l. 15-20); transporto priemonės perdavimo priėmimo aktu (b. l. 21), iš kurio matyti, kad automobilis Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę Respublikos g. 12A, Kėdainių m.; transporto priemonės Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimo kopija, iš kurios matyti, kad transporto priemonės valdytojas – savininkas yra V. S. (b. l. 26-27); sprendimu grąžinti sulaikytą saugomą transporto priemonę ir raštišku pasižadėjimu transporto priemonę saugoti iki teismo nuosprendžio pradėjimo vykdyti baudžiamojoje byloje, kuriais automobilis Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintas V. S. saugojimui (b. l. 22, 23); alkotesterio parodymais, iš kurių matyti, kad 2017-02-27 22.36 val. E. S. nustatytas 1,85 promilių neblaivumas (b. l. 53, 54); Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 1983/2017(01), kurioje nurodyta, kad E. S. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,72 ‰ (promilės) etilo alkoholio (b. l. 60).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Kaltinamojo E. S. prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo abejonių nekelia, jo kaltė vairavus automobilį apsvaigus nuo alkoholio patvirtinama specialisto išvada, byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis E. S. 2017 m. vasario 27 d. apie 22.20 val. Kėdainių r., Dotnuvos mstl., Dariaus ir Girėno bei Vytauto gatvių sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p. – draudžiama vairuoti transporto priemonę /.../ neblaiviems /.../, vairavo transporto priemonę RENAULT ESPACE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 ‰ (promilės) alkoholio – kraujyje buvo nustatyta mažiausia koncentracija 1,72 ‰ (promilės) etilo alkoholio. Todėl teismas, byloje pateiktų duomenų ir rašytinių įrodymų, taip pat kaltinamojo E. S., pripažinusio kaltę, paaiškinimų pagrindu daro išvadą, kad kaltinamojo įvykdyta nusikalstama veika yra visiškai įrodyta bei pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 7 d., kvalifikuota tinkamai.

Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jis pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka (b. l. 107-106).

Atsižvelgiant į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamojo E. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pilnai prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį - padaryta viena nesunki tyčinė nusikalstama veika. Vairuodamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti (tokia teisė jam niekada nebuvo suteikta, b. l. 88, 89), kaltinamasis grubiai pažeidė esminius Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Kaltinamasis E. S. neteistas (išnykęs teistumas), baustas administracine tvarka, taip pat - ir už KET pažeidimus (b. l. 96), nedirba, registruotas darbo biržoje (b. l. 97-98, 99), VšĮ Radviliškio PSPC Psichikos sveikatos centre dėl psichikos ir priklausomybės ligų stebimų ligonių grupei nepriklauso (b. l. 101), gyvenamosios vietos Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Baisogalos seniūnija jį charakterizuojančių duomenų neturi (b. l. 103). Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54 str. 2 d., 61 str. nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 str.), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismas sprendžia, kad už BK 281 str. 7 d. numatyto nusikaltimo padarymą kaltinamajam skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis turi tris nepilnamečius vaikus, nustatant jos dydį mažesnį, nei numatytas bausmės– baudos už nusikaltimus, vidurkis.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltę pripažino visiškai, vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama ir nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Kadangi kaltinamasis E. S. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo nustatytas 1,72 promilių girtumas, todėl anksčiau nurodytais motyvais, be kita ko atsižvelgiant į valstybės šiuo straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, tai kad jam praeityje skirtos poveikio priemonės savo tikslų nepasiekė (jis buvo baustas administracine tvarka už vairavimą neblaiviam neturint tam teisės), jis toliau neatsakingai ignoruoja elementarias, visuotinai žinomas eismo saugumo taisykles ir kelia realią grėsmę kitų žmonių gyvybei, sveikatai bei turtui, todėl kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones, 3 metų laikotarpiui.

Turto konfiskavimo prokurorė taikyti neprašo.

Pagal BK 72 str. konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Ir nors turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė, tačiau tokia priemonė turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta. Proporcingumo principo reikalavimų įgyvendinimo problema kyla ir iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuluotos nuostatos, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai) (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-130-699/2015).

Spręsdamas klausimą dėl BK 72 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės teismas atkreipia dėmesį, kad nuo 2017-01-01 įsigaliojusio Administracinių nusižengimų kodekso 422 str., numatančio atsakomybę dėl transporto priemonių vairavimo, kai tai daro neblaivūs vairuotojai (ne daugiau negu 1,5 promilės) sankcijoje nenumatytas transporto priemonės konfiskavimas, o jį privaloma skirti tik kai šis pažeidimas padaromas pakartotinai (ANK 427 str. 3d.). Iš esmės analogiškas reglamentavimas buvo įtvirtintas ir iki 2017-01-01 galiojusiame ATPK, kurio 126 str. 4 d., tuo metu numatė atsakomybę dėl transporto priemonių vairavimo, kai tai daro neblaivūs vairuotojai (tame tarpe daugiau negu 1,5 promilės), transporto priemonės konfiskavimas už šį pažeidimą nebuvo numatytas ir buvo galimas tik kai toks pažeidimas padarytas pakartotinai (ATPK 130² str.). Nors administracinių nusižengimų ir nusikalstamų veikų pavojingumas yra nevienodas ir nuo 2017-01-01 kriminalizavus atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.), baudžiamoji atsakomybė taikoma kaip kraštutinė ultima ratio priemonė, tačiau tai nėra pagrindas iš esmės keisti BK 72 str. taikymo praktikos, kai nėra nusikaltimų sistemiškumo (kartotinumo) ir nenustatyta kitų reikšmingų aplinkybių. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad automobilis priklauso kaltinamojo tėvui V. S., iš jo parodymų matyti, kad jis automobiliu naudotis davė ne pačiam kaltinamajam, o jo draugui, turinčiam vairuotojo pažymėjimą, automobilis jam reikalingas ūkyje ir buityje. Todėl šiuo konkrečiu atveju turtas, t. y. transporto priemonė, nekonfiskuojama.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimas (b. l. 80-81, 83-84), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinos.

Priverstinai paimta ir nuvežta transporto priemonė RENAULT ESPACE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) grąžinta jos savininkui (b. l. 38, 39).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas,

nusprendžia:

E. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje ir nubausti 60 MGL (2259,60 eurų) bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d. nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę nustatyti 40 MGL – 1506,40 eurų (vieną tūkstantį penkis šimtus šešis eurus 40 ct) dydžio baudą, nustatant keturių (4) mėnesių terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 67 str. 3 d., BK 68 str. skirti baudžiamojo poveikio priemonę– uždrausti E. S. teisę vairuoti kelių transporto priemones trejiems (3) metams.

Kardomąsias priemones– rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimą, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus panaikinti.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos kaltinamasis turi teisę paduoti Kėdainių rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, kaltinamojo reikalavimu surengęs bylos nagrinėjimą teisme, išnagrinėjęs bylą ir prisipažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Išaiškinti kaltinamajam, kad teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per keturis (4) mėnesius nuo jo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstinai.