Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Inga Sakalauskaitė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovei Z. K. dėl nekilnojamojo turto pripažinimo asmenine nuosavybe, tretieji asmenys D. K., S. K. ir R. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, CPK kodekso 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovė atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje pateiktų įrodymų formalus vertinimas sudaro pagrindą išvadai padaryti, kad reikalavimas yra pagrįstas (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė V. M. yra A. K., mirusio (duomenys neskelbtini), duktė. Iš santuokos sudarymo įrašų nustatyta, kad ieškovės tėvas A. K. buvo sudaręs dvi santuokas, t. y. (duomenys neskelbtini) su ieškovės ir trečiųjų asmenų mama M. K., mirusia (duomenys neskelbtini), ir 1994 m. sausio 5 d. su Z. K.. Iš Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad A. K. nuosavybės teise yra įregistruotas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini)seniūnijoje, Klaipėdos rajone (toliau – žemės sklypas), įgytas 2008 m. liepos 17 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties Nr. NB2-4451 pagrindu, tačiau asmeninė nuosavybė žemės sklypui nenustatyta, nes šį turtą jis įgijo būdamas santuokoje su sutuoktine Z. K.. Taip pat nustatyta, kad A. K., būdamas santuokoje su M. K., 1988 m. gegužės 20 d. LDI vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 24 pagrindu, bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo šį nekilnojamąjį turtą: pastatą - gyvenamąjį namą, pastatą - tvartą, pastatą - daržinę, pastatą - viralinę, kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone. Iš 1992 m. balandžio 22 d. prašymo nustatyta, kad A. K. Klaipėdos rajono Veiviržėnų apylinkės Agrarinės reformos tarnybai asmeniškai pateikė prašymą dėl 0,25 ha privačių namų valdos žemės sklypo įsigijimo. 1992 m. balandžio 24 d. Klaipėdos rajono Šalpės žemės ūkio įmonės laikinosios administracijos vadovo įsakymu Nr. 5 nutarta po esamais pastatais (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajone, A. K. skirti 0,25 ha sodybinį žemės sklypą. 1992 m. rugpjūčio 8 d. Klaipėdos rajono valdyba A. K. pateikė mokėjimo pranešimą, kuriame nurodyta jo prašomo parduoti (įsigyti) namų valdos žemės sklypo kaina - 1260 talonų arba individualių čekių ir 300 talonų už dokumentų rengimą ir įforminimą. Iš 1992 m. rugpjūčio 7 d. taupomojo banko pranešimo apie nurašymą iš nebalansinės sąskaitos Nr. 1-4238 nustatyta, kad iš asmeninių A. K. lėšų buvo nurašyta 300 talonų už žemės sklypo įsigijimo dokumentų rengimą ir įforminimą bei 1260 talonų už įgyjamą žemės sklypą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmenine nuosavybe.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnius turtui priskirti prie asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės reikšmingi šie kriterijai: turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2005). Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra nustatytas įstatymų, preziumuojama, kad turtas įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai - vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn o ne bendrojon nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2005). Sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2006, 2006 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2006, 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2007).

Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo santykių subjektas yra asmuo, kuriam nustatyta tvarka suteikta teisė pirkti žemės sklypą ir kuris šia teise pasinaudojo, atlikdamas veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad žemės sklypo įsigijimo procedūra buvo pradėta ir žemės sklypas faktiškai A. K. nuosavybės teise įgytas dar 1992 metais, t. y. 1992 m. balandžio 24 d. Klaipėdos rajono Šalpės žemės ūkio įmonės laikinosios administracijos vadovo įsakymo Nr. 5 pagrindu. Tiek 1992 m. rugpjūčio 7 d. taupomojo banko pranešimas apie nurašymą iš nebalansinės sąskaitos, tiek 2008 m. liepos 17 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis patvirtina, kad už perkamą žemės sklypą A. K. sumokėjo valstybės vienkartinėmis išmokomis bei kitomis tikslinėmis kompensacijomis, o nuosavybės įgijimo faktas į dar 1992 metais faktiškai įgytą žemės sklypą buvo nustatytas tik 2008 metais valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu, suformavus žemės sklypo ribas, kur bendras plotas, atliekant matavimus buvo pakeistas nuo 0,25 ha iki 0.31 ha.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, į tai, kad tretieji asmenys D. K., S. K. ir R. B. pateiktu atsiliepimu patvirtino, kad atsakovė niekada nesinaudojo šiuo žemės sklypu ir niekada į jį nepretendavo, darytina išvada, kad šis nekilnojamasis turtas yra ne bendroji jungtinė nuosavybė, įgyta esant santuokoje su atsakove Z. K., o asmeninė A. K. nuosavybė, nes ieškovės tėvas A. K. dar 1992 metais aiškiai išreiškė valią įsigyti žemės sklypą asmeninėn nuosavybėn iki santuokos su atsakove, t. y. (duomenys neskelbtini), sudarymo momento ir už jį atsiskaitė savo asmeninėmis lėšomis, t. y. 1992 metais sumokėjus valstybės vienkartinėmis išmokomis bei kitomis tikslinėmis kompensacijomis (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 286 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad nekilnojamasis turtas - žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, yra asmeninė A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), nuosavybė.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.