Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stefanovič,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. K. (D. K.),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, gyv. (duomenys neskelbtini), duomenų apie teistumus byloje nėra, bausto administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturinčio, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. 2016 m. rugpjūčio 2 d., apie 09.50 val. kelyje A16 (Vilnius-Prienai-Marijampolė) 22-me km vairavo transporto priemonę - automobilį Toyota L. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir, jį sustabdžius, tikrinančiam pareigūnui nepateikė vairuotojo pažymėjimo, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 16 punkto reikalavimus, tai yra padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (galiojusio iki 2016-12-31) (toliau – ATPK) 124¹ str. 8 d.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama institucijos atstovui nedalyvaujant.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. K. kaltas dėl jam inkriminuojamų teisės pažeidimų neprisipažino ir paaiškino, kad jis iš tiesų iš vakaro vartojo alkoholinius gėrimus ir galėjo būti neblaivus, todėl ryte ir nevairavo automobilio, kurį vairavo jo duktė E. K., o kadangi automobilio jis nevairavo, todėl ir nepateikė policijos pareigūnams vairuotojo pažymėjimo, kurio su savimi ir neturėjo. Nurodė, kad, prieš sustabdant policijai, jis su dukra vietomis nesikeitė: jis važiavo iš namų į darbą į Vilnių, dukra vairavo automobilį nuo pat pradžių iki sustabdė policija. Prašo bylą nutraukti.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas palaikė jo atstovaujamojo poziciją. Papildomai paaiškino, kad D. K. papūtė į alkotesterį, alkotesteris parodė 0,43 promilių girtumą. D. K. susiskambinus su jo įmonės teisininkais, jie patarė jam per valandą kreiptis į priklausomybės ligų centrą ir pasitikrinti blaivumą, ką jis ir padarė. Pažymėjo, jog medicinos apžiūros akte Nr. 849 gydytojas nurodė, kad D. K. patikrinimo metu alkoholio kvapas yra abejotinas, atmintis nėra sutrikusi, kalba nuosekli, mimika adekvati, sąmoningas, o tai paneigia tas aplinkybes, kurias nurodė policijos pareigūnas. Paskyrus teismo medicinos ekspertizę, ekspertas davė išvadą, kad alkoholio koncentracija D. K. kraujyje jo blaivumo tikrinimo metu galėjo būti tarp 0,28 ir 0,42 promilės, o tai turėtų būti traktuojama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Prašė specialisto išvadą vertinti D. K. naudai ir bylą jam pagal ATPK 126 str. nutraukti. Nurodė, kad, nors policijos pareigūnas parodė, kad stebėjo su žiūronais iš 350 m atstumo ir matė, kaip asmenys susikeitė vietomis, tačiau tai nėra užfiksuota jokiomis techninėmis priemonėmis (vaizdo registratoriumi), nėra jokio techninių priemonių panaudojimo protokolo, kad jie (pareigūnai) iš tiesų turėjo žiūronus, nėra ir tai patvirtinančio vaizdo registratoriaus įrašo. Kadangi, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo nuomone, nėra įrodyta, kad automobilį vairavo D. K., jis neturėjo pateikti dokumentų pareigūnams. Prašė nutraukti bylą D. K., nesant jo veiksmuose jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų įvykio ir sudėties.

Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas policijos pareigūnas S. K. parodė, kad dirba Vilniaus PK Kelių patrulių rinktinės trečiojo patrulių būrio vyriausiuoju patruliu, tą darbą dirba virš 6 metų, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens anksčiau nepažinojo. Parodė, kad 2016-08-02 kelyje A16 Vilnius - Prienai - Marijampolė jis (S. K.) dirbo su patruliu O. J., stebėjo automobilius, naudojant žiūronus. Pamatė nuo Trakų pusės atvažiuojantį džipą Toyota, juodos spalvos. Automobiliui sustojus, jo (S. K.) porininkas O. J. žiūrėdamas pro žiūronus pamatė, kad vairuotojas išlipo, apėjo automobilį iš galo ir atsisėdo į keleivio priekinę sėdynę, o keleivė salono viduje persėdo į vairuotojo vietą. Po poros minučių automobilis privažiavo, ir jie (pareigūnai) jį sustabdė. Paklausė minėtų asmenų, kodėl jie apsikeitė vietomis. Jiems (pareigūnams) iš karto kilo įtarimas dėl alkoholio vartojimo. Parodė, kad, kai keleivė ir vairuotojas pasikeitė vietomis, atstumas nuo minėto automobilio iki jų (pareigūnų) buvo apie 350 m., tiek jie (pareigūnai), tiek važiavusieji automobiliu, puikiai vieni kitus matė. Teigė, kad jie sustojo būtent pamatę juos (pareigūnus). Pažymėjo, kad, kaip rodo darbo praktika, toje vietoje, kur jie sustojo, niekas įprastai šiaip sau nesustoja, nes ten yra siaura vieta, nėra kelkraščio, yra kelio atitvaras, todėl sustoja pirmoje kelio juostoje, o tai yra nesaugu ir neprotinga. Kai sustabdžius automobilį jie (pareigūnai) paklausė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, kaip vėliau paaiškėjo, dukros, kodėl jie apsikeitė vietomis, dukra atsakė, kad jie nutarė su tėvu apsikeisti, nes tėvas buvo šventėje, vartojo alkoholį, o ji atvažiavo jo pasiimti. Ji nurodė, kad nuo šventės vietos vairavo tėvas. Jie važiavo nuo Trakų į Vilnių. Kadangi buvo visi požymiai, kad asmuo vartojo alkoholį, t. y. buvo alkoholio kvapas, paburkęs veidas, paraudusios akys, buvo patikrintas D. K. blaivumas, nustatytas 0,43 promilės neblaivumas, surašytas protokolas. Vėliau liepus D. K. dukrai surašyti raštišką paaiškinimą, ji su tėvu surašė visai kitą paaiškinimą: kad ji visą laiką vairavo, ir kad tėvas nevairavo. D. K. daug kam skambino, kad paimtų automobilį. D. K. nesutiko, kad jis vairavo automobilį. D. K. kategoriškai nesutiko su nustatytu neblaivumu, piktinosi, kad jie buvo sustabdyti. Vairuotojo pažymėjimo D. K. nepateikė, motyvuodamas, kad nevairavo, paaiškino, kad nesutinka jį pateikti. Nurodė, kad eismo kontrolę vykdė naudodami žiūronus. Su žiūronais matoma, kas vyksta automobilio salone. Paaiškino, kad vaizdo registratorius neturi galimybių užfiksuoti tokias aplinkybes, nebent automobilis sustotų šalia. Vaizdo registratorius fiksuoja, kas vyksta priekyje, jo pasukti negalima. Sustabdytas automobilis Toyota sustojo už policijos automobilio, nes policijos automobilis stovėjo pasuktas į kelią taip, kad filmuotų, ar nekertama ištisinė linija.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos duomenų matyti, kad D. K., surašant jam administracinio teisės pažeidimo protokolą, nurodė, kad jis nevairavo automobilio, tą patį jis aiškino ir policijos pareigūnams bei paaiškino teismo posėdyje.

Policijos pareigūnas S. K. tiek 2016-08-02 tarnybiniame pranešime nurodė (b. l. 7-8), tiek apklaustas kaip liudytojas teismo posėdyje parodė, kad 2016-08-02 jam (S. K.) su patruliu O. J. dirbant kelyje A16 Vilnius - Prienai - Marijampolė bei stebint automobilius, naudojant žiūronus, jie pamatė nuo Trakų pusės atvažiuojantį džipą Toyota, juodos spalvos. Automobiliui sustojus, jo (S. K.) porininkas O. J. žiūrėdamas pro žiūronus pamatė, kad vairuotojas išlipo, apėjo automobilį iš galo ir atsisėdo į keleivio priekinę sėdynę, o keleivė salono viduje persėdo į vairuotojo vietą. Analogiškos aplinkybės S. K. nurodytos ir 2016-08-02 tarnybiniame pranešime (b. l. 7-8), kuriame jis nurodė, kad automobilį Toyota L. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo vyras, kuris, sustojus automobiliui kelkraštyje, atidaręs automobilio vairuotojo pusės priekines dureles išlipo, apėjęs automobilį iš galinės pusės persėdo į priekinę keleivio sėdynę, o tuo pačiu metu nuo priekinės keleivio sėdynės, atsisegusi saugos diržą, perlipo ir prie vairo atsisėdo moteris ir pradėjo judėti, o po maždaug pusės minutės buvo sustabdyta pareigūnų. Tiek tarnybiniame pranešime nurodyta, tiek teismo posėdyje liudytojas S. K. parodė, kad E. K. iš pradžių pripažino ir paaiškino, kad automobilį vairavo jos tėvas D. K., bei paaiškino, kad, kai jie pamatė kelyje stovintį policijos automobilį, tėvas pasiūlė pasikeisti vietomis ir toliau vairuoti automobilį jai, ką ji ir padarė, tačiau vėliau policijos pareigūnams liepus E. K. surašyti raštišką paaiškinimą, ji su tėvu surašė visai kitą paaiškinimą: kad ji visą laiką vairavo automobilį, o tėvas nevairavo.

Teismas neturi pagrindo netikėti teismo posėdžio metu apklausto kaip liudytojo ir įspėto dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą policijos pareigūno S. K. parodymais, kadangi jo parodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys 2016-08-02 tarnybiniame pranešime nurodytoms aplinkybėms (b. l. 7-8); byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad liudytojas S. K. galėtų būti suinteresuotas nepagrįstai apkaltinti D. K. - kaip parodė liudytojas S. K., jis anksčiau administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nepažinojo, kas leidžia daryti išvadą, kad apkalbėti jį liudytojas S. K. neturi pagrindo. Tuo tarpu D. K. paaiškinimai, kad jis nevairavo automobilio, vertintini kritiškai, nes jie paneigiami anksčiau išdėstytais byloje surinktais įrodymais, vertintini kaip jo siekis išvengti administracinės atsakomybės už padarytą teisės pažeidimą, todėl atmestini. Taip pat kritiškai vertintinas ir atmestinas ir byloje esantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dukters E. K. 2016-08-02 rašytinis paaiškinimas (b. l. 9), kuriame ji nurodė, kad minėtą automobilį 2016-08-02, apie 9.59 val. vairavo ji. E. K. yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens duktė; ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, jog E. K. yra šališka, ji yra suinteresuota palankia administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui bylos baigtimi, todėl siekdama padėti jam išvengti atsakomybės už padarytą teisės pažeidimą surašė jam palankų paaiškinimą; pažymėtina, kad apklausti jos teismo posėdyje teismas neturi galimybės, nes, kaip paaiškino D. K. ir kaip nurodyta jo atstovo teismui pateiktame E. K. vardu surašytame rašte, ji gyvena ir dirba užsienyje.

Tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė jam inkriminuojamą teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124 ¹ str. 8 d., įrodyta 2016-08-02 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 10P-67817353-16, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, Administracinių teisės pažeidimų registro išrašu, liudytojo S. K. teismo posėdyje duotais parodymais, iš dalies - paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teismui duotais paaiškinimais, kita bylos medžiaga.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog byloje esančiais įrodymais yra visiškai įrodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 8 d., o būtent, jis 2016 m. rugpjūčio 2 d., apie 09.50 val. kelyje A16 (Vilnius-Prienai-Marijampolė) 22-me km vairavo transporto priemonę - automobilį Toyota L. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir, jį sustabdžius, tikrinančiam pareigūnui nepateikė vairuotojo pažymėjimo, tuo pažeisdamas KET 16 punkto reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. K. 2016-08-02 taip pat surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 10P-67817353-16 už tai, kad jis anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Toyota L. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,43 promilės neblaivumas (paklaida – 0,02 promilės), ir tuo pažeidė KET 14 punkto reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d.

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Pastebėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006).

ATPK 126 str. 1 d. numato administracinę atsakomybę vairuotojams už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog tam, kad būtų galima konstatuoti, jog asmuo padarė ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą, būtina nustatyti, jog asmuo vairavo būdamas neblaivus, t. y. turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutartis administracinėje byloje N261-3165/2009). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-216/2011, 2011 m. vasario 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N 444-619/2011).

Kaip minėta, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. K. kaltas dėl jam inkriminuojamų teisės pažeidimų neprisipažino ir paaiškino, kad jis iš tiesų iš vakaro vartojo alkoholinius gėrimus ir galėjo būti neblaivus, todėl ryte ir nevairavo automobilio, kurį vairavo jo duktė E. K..

Teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas S. K. parodė, kad 2016-08-02 jam (S. K.) su patruliu O. J. dirbant kelyje A16 Vilnius - Prienai – Marijampolė ir sustabdžius automobilį Toyota L. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir paklausius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, kaip vėliau paaiškėjo, dukros, kodėl jie apsikeitė vietomis, dukra atsakė, kad jie nutarė su tėvu apsikeisti, nes tėvas buvo šventėje, vartojo alkoholį, o ji atvažiavo jo pasiimti. Ji nurodė, kad nuo šventės vietos vairavo tėvas. Jie važiavo nuo Trakų į Vilnių. Kadangi buvo visi požymiai, kad asmuo vartojo alkoholį, t. y. buvo alkoholio kvapas, paburkęs veidas, paraudusios akys, buvo patikrintas D. K. blaivumas, nustatytas 0,43 promilės neblaivumas, surašytas protokolas. Analogiškos aplinkybės nurodytos ir policijos pareigūno S. K. 2016-08-02 tarnybiniame pranešime (b. l. 7-8).

Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančio alkotesterio parodymų kvito (b. l. 11) matyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. K. 2016-08-02 09.57 val. alkotesteriu „Alcotest 6810“ (prietaiso Nr. ARZH - 0075) nustatytas 0,43 promilės neblaivumas (girtumas) (patikrinimo Nr. 1147). Byloje esanti 2016-03-22 patikros sertifikato Nr. 0276146 kopija (b. l. 10) patvirtina, jog alkotesteris „Alcotest 6810“ (prietaiso Nr. ARZH - 0075), kuriuo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui 2016-08-02 09.57 val. nustatytas 0,43 promilės neblaivumas (girtumas), inkriminuojamo teisės pažeidimo metu buvo tinkamas naudoti (patikros sertifikatas galiojo iki 2016-09-22); alkotesterio matavimo ribos – nuo 0,01...1,00 promilės, tikslumas - +/- 0,017 promilės, nuo 1,01...5,00 promilės - +/- 1,7 procentų. Todėl dėl alkotesterio tikrinimo rezultatų patikimumo abejonių nekyla.

Pažymėtina, kad, nors teisinė pareiga pakartotinai tikrinti neblaivumą nėra konkrečiai suformuluota Policijos patrulių veiklos instrukcijoje, patvirtintoje Policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660, ar Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, bet būtent policijos įstaigai (pareigūnams) tenka pareiga surinkti pakankamus įrodymus, patvirtinančius apelianto neblaivumą, todėl pakartotinis neblaivumo patikrinimas galėjo būti atliktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-3686/2008). Taigi, vadovaujantis teismų praktika, teismo nuomone, nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai, nustatę tiek nedaug leistiną normą viršijantį administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens neblaivumą, galėjo jį pakartotinai patikrinti alkoholio matuokliu.

D. K. 2016-08-02 10.50 val. savarankiškai kreipusis į Vilniaus priklausomybės ligų centrą, ir jį apžiūrėjus medicinos specialistui, Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 849 (b. l. 20) surašyta išvada: „Alkoholio vartojimo faktas“; matuojant aparatu „Alcocol 7510“ alkoholio kiekį iškvepiamame ore pirmuoju tyrimu 10.57 val. nustatyta 0,19 ‰, antruoju tyrimu 11.15 val. - 0,16 ‰.

Iš specialisto išvados Nr. T-A 5665/2016(01) (b. l. 21) matyti, kad ištyrus D. K. kraują, paimtą 2016-08-02 10.55 val., jo kraujyje rasta 0,18 ‰ (promilės) etilo alkoholio.

Siekiant nustatyti, ar D. K. padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d., 2016-09-30 šioje byloje buvo paskirta ekspertizė (b. l. 24-25).

Teismo medicinos ekspertas ekspertizės akte Nr. 3262/2016(01) (b. l. 33-34) davė išvadą, kad D. K. (D. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) kraujyje 2016-08-02 9 val. 57 min., jį sustabdžius policijos pareigūnams galimai vairuojant transporto priemonę- automobilį Toyota L. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2016-08-02, ir patikrinus jo blaivumą - neblaivumą alkotesteriu, jo kraujyje tuo metu etilo alkoholio koncentracija galėjo būti tarp 0,28 ‰ ir 0,42 ‰ (promilės), tai yra artima alkotesterio parodymams (0,43 ‰). Tiek alkotesterių parodymai, tiek ir kraujo tyrimo rezultatai rodo, kad D. K. buvo vartojęs alkoholinius gėrimus, ir etilo alkoholis iš kraujo jo blaivumo patikrinimo metu (2016-08-02 09 val. 57 min.) dar nebuvo pilnai išnykęs, nes kraujyje tuo metu galėjo būti nuo 0,28 iki 0,42 promilės etilo alkoholio, tačiau, remiantis tiek atliktais paskaičiavimais, tiek ir alkotesterio parodymais, tvirtinti, kad D. K. tuo metu buvo neblaivus, negalima.

Įvertinus visus byloje surinktus ir teismo ištirtus anksčiau aptartus įrodymus bei bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes konstatuotina, jog nepakanka įrodymų išvadai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. K. 2016 m. rugpjūčio 2 d., apie 09.50 val. kelyje A16 (Vilnius-Prienai-Marijampolė) 22-me km vairavo transporto priemonę - automobilį Toyota L. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, o visos abejonės ir neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, D. K. pagal ATPK 126 str. 1 d. iškelta administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina, nesant jo veiksmuose ATPK 126 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. Nr. XII-1869) 3 str. 1 d., 2 d. 3 p., 8 d. nustato: „Jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Perkvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio 1 dalį, švelnesnė administracinė atsakomybė yra šiais atvejais - už padarytą veiką ANK nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis <...>. Iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos ANK numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą ANK nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse, pagal atitinkamą ANK straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos nuobaudos.“.

ANK (įsigaliojusio nuo 2017-01-01) 417 str. 8 d. nustato: „Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia įspėjimą arba baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų“.

ATPK (galiojusio iki 2016-12-31) 124¹ str. 8 d. buvo numatyta: „Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus numatytuosius šiame kodekse, užtraukia vairuotojams įspėjimą arba baudą nuo penkių iki vienuolikos eurų“.

ATPK 124¹ str. 8 d. nustatytos minimalios ir maksimalios baudos vidurkis sudarė 8 Eur. ANK 417 str. 8 d. nustatytos minimalios ir maksimalios baudos vidurkis sudaro 11 Eur. Taigi, ATPK 124¹ str. 8 d. ir ANK 417 str. 8 d. sankcijose numatytų baudų vidurkių skirtumas neviršija 10 Eur, todėl laikoma, kad sankcijos yra tapačios ir padaryta veika neperkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį; teisena vyksta bei administracinė nuobauda skiriama pagal ATPK.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui už jo padarytą teisės pažeidimą skirtina administracinė nuobauda – bauda, lygi ATPK 124¹ str. 8 d. sankcijoje numatytos baudos vidurkiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 str., 5 str. 4 d., Lietuvos Respublikos ANK 3 str. 2 d., Lietuvos Respublikos ATPK 30, 30², 124¹ str. 8 d., 250 str. 1 p., 287 str. 1 d. 1 p., 2 p.,

nutaria:

D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK (galiojusio iki 2016-12-31) 124¹ str. 8 d., ir skirti 8 Eur baudą.

D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos ATPK (galiojusio iki 2016-12-31) 126 str. 1 d. iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK) 16060155948 ir įmokos kodą 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Trakų rajono apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.