- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-31
- Bylos Nr.
- I1-8218-402/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01633-2022-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Natalja Zelionkienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. N.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, Lietuvos valstybė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. N. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – Alytaus PN).
Skunde (b. l. 1-2) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio mėn. iki 2022-07-31 buvo kalinamas Alytaus PN, kur jam gyvenamosiose patalpose nebuvo neužtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas. Pažymėjo, kad gyvenamosiose patalpose buvo tvanku, būdavo patalpose užrakintas visą parą, tik išleisdavo kelias valandas nuo 13 val. iki 16 val. Dėl tokių netinkamų gyvenimo sąlygų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į skundą (b. l. 7-11) nurodė, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas. Pažymėjo, kad minimalus teisės aktais reglamentuotas gyvenamasis plotas ginčo laikotarpiu pareiškėjui buvo užtikrintas. Patalpų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, Alytaus visuomenės sveikatos centras ginčo laikotarpiu netikrino, nes pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė. Alytaus PN vadovaujasi Lietuvos higienos norma HN 134:2015t ir šiltuoju metų periodu užtikrina, kad bendrabučio tipo kambariuose oro temperatūra būtų 18°C - 28 °C, šaltuoju metų laiku 18°C - 22 °C, šiltuoju metų laiku santykinė oro drėgmė 35-65 %, šaltuoju 35-60, šiltuoju mėtų laiku oro judėjimo greitis 0,15 m/s - 0,25m/s., šaltuoju - 0,05-0,15, dirbtinė apšvieta 200 lx ir daugiau. Alytaus PN esantis šilumos mazgas yra kompiuterizuotas, nepertraukiamai visą parą palaiko nustatytą temperatūrą atitinkančią higienos normas visuose pataisos namuose. Gyvenamieji kambariai ir kameros ventiliuojami atidarius langus kaip tą numato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 17 p. Iš lauko ir vidinės pusės ant langų įrengtos apsauginės grotos, tačiau tai netrukdo atidaryti langų 15 cm į vidinę grotų pusę ir taip išvėdinti gyvenamąją patalpą. Pareiškėjo gyvenamoji patalpa būtent 12 būrio 5 miegamasis nebuvo kamerų tipo patalpos, o gyvenamosios patalpos įrengtos pagal kamerų įrengimo reikalavimus būtent vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V- 82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 p. nustatytais kamerų įrengimo reikalavimais, numatyta, jog, įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 x 142 cm nuo ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Lokalinis teisės aktas, kuris reglamentuoja nuteistųjų rakinimą pareiškėjo gyvenamosiose patalpose tai Alytaus pataisos namų direktoriaus įsakymai patvirtintos dienotvarkės. Šiose dienotvarkėse numatytu laiku nuteistieji yra išleidžiami iš gyvenamųjų patalpų pasivaikščioti kaip numatyta Bausmių vykdymo kodekso 73 str., 74 str. ir 75 str., tuomet gali laisvai judėti savo lokalinio sektoriaus teritorijoje (koridorius, virtuvėlės, laisvalaikio kambarys, kiemas ir t.t.). Be to nuteistojo pageidavimu jis gali būti įtrauktas į įvairias pataisos programas, pozityvaus užimtumo priemonių vykdymą, psichologinės terapijos ir socialinės reabilitacijos programas, kurios vykdomos dienotvarkėse numatytu laiku (kitu ne pasivaikščiojimui skirtu), ir yra išleidžiami iš miegamųjų patalpų. Pareiškėjas nebuvo išreiškęs noro dalyvauti kurioje nors pataisos namuose vykdomoje programoje. Pareiškėjas į Alytaus PN dėl perkėlimo į kitą būrį ginčo laikotarpiu nesikreipė. Pareiškėjui niekada nebuvo sudarytos išskirtinės, blogesnės nei kitiems asmenims, bausmės atlikimo sąlygos. Pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, todėl šiuo aspektu negali egzistuoti valstybės civilinės atsakomybės sąlygos CK 6.271 straipsnio prasme. Nenustačius ir neįrodžius atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo priteisti žalos atlyginimą. Prašė taikyti trejų metų ieškinio senatį.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijos veiksmais, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio mėn. iki 2022-07-19 (skundo teismui išsiuntimo diena (b. l. 3)).
Atsakovės atstovas prašė taikyti trejų metų ieškinio senatį.
Nagrinėjant bylas dėl žalos, padarytos neteisėtais viešojo administravimo subjektų veiksmais, atlyginimo taikytinos ieškinio senatį reglamentuojančios Civilinio kodekso normos (toliau – ir CK). Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistą teisę pareikšdamas ieškinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir šių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu.
Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Nors ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) formuodamas vienodą teismų praktiką administracinėse bylose nurodė, jog sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą, nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rūpestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išsiaiškinti, jog jo teisė yra pažeista (žr. LVAT 2012-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-363/2012).
Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertina, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų kalinimo sąlygų nuo pat jo apgyvendinimo pataisos namuose pradžios, nes turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl gyvenimo sąlygų į įstaigos administraciją, tačiau į teismą pareiškėjas kreipėsi 2022-07-19, todėl daliai skundo reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo praleido senaties terminą.
CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. pvz. LVAT 2009-09-24 nutartis Nr. A822-1037/2009).
Pareiškėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar teisinės pagalbos. Akcentuotina, jog gavęs atsakovės atstovo atsiliepimą, kuriuo buvo prašoma taikyti ieškinio senatį ir su juo susipažinęs, pareiškėjas nepateikė teismui prašymo dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo, taip pat nenurodė jokių svarbių bei objektyvių termino praleidimo priežasčių, sudarančių pagrindą kitaip vertinti ieškinio senaties taikymo klausimą. Esant šioms aplinkybėms, atsakovės atstovo prašymas tenkintinas, skundo reikalavimui už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio mėn. iki 2019-07-19 taikytina trijų metų ieškinio senatis ir pareiškėjo reikalavimas už minėtą laikotarpį atmetamas kaip nepagrįstas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTĮ 88 str. 1 p.). Atitinkamai pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės, sietinos su šiuo laikotarpiu ir galimu neturtinės žalos padarymu, nevertintinos.
Sprendžiant dėl skundo reikalavimų pagrįstumo yra reikšmingas pareiškėjo buvimas Alytaus pataisos namuose laikotarpiu nuo 2019-07-19 iki 2022-07-19 (skundo išsiuntimo teismui dienos).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Pareiškėjas reikalavimą grindė aplinkybėmis, kad jam gyvenamosiose patalpose nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma.
Iki 2020-02-06 galiojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 111.1. punktas nustatė, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. Analogiška nuostata reglamentuojama ir nuo 2020-02-06 įsigaliojusio Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-02-05 įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisves atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo" 2.1 punkte. Taip pat nuo 2021-10-01 įsigaliojusio Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo Nr. V-317 2.1 punkte. Teismas pažymi, kad teisės aktai nenumato, jog neįgaliems nuteistiesiems pataisos namų bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose turi tekti daugiau nei 3,1 kv. m gyvenamojo ploto.
Teisinis reglamentavimas nenumato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotą, todėl darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas gyvenamosios patalpos plotas dalijamas iš joje laikomų asmenų skaičiaus. Kadangi objektyvių duomenų apie gyvenamosiose patalpose buvusį nuteistųjų skaičių į bylą nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotinas konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalinant iš miegamųjų vietų skaičiaus.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019-04-16 iki 2019-08-14, nuo 2019-08-22 iki 2019-11-13 pareiškėjas buvo paskirtas ir gyveno 22 būryje (nuteistieji, kuriems suteikta teisė vykti be sargybos arba be palydos), 2 gyvenamajame kambaryje, kuris yra 13.17 kv m ploto, jame įrengta 4 miegamosios vietos, vienam nuteistajam mažiausiai tekęs plotas buvo 3.42 kv m., sanitarinis mazgas įrengtas pačioje patalpoje; nuo 2019-11-13 iki 2020-06-22 pareiškėjas buvo paskirtas ir gyveno 22 būryje (nuteistieji, kuriems suteikta teisė vykti be sargybos arba be palydos), 12 gyvenamajame kambaryje, kuris yra 13.63 kv mploto, jame įrengta 4 miegamosios vietos, vienam nuteistajam mažiausiai tekęs plotas buvo 3.4 kv m, sanitarinis mazgas įrengtas pačioje patalpoje; nuo 2020-06-22 iki 2020-06-25 pareiškėjas buvo laikomas 12 būrio (5 lokalinis sektorius) 56 gyvenamajame kambaryje, kuris yra 34.17 kv m ploto, jame įrengtos 9 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,79 kv. m, sanitarinis mazgas įrengtas pačioje patalpoje; nuo 2020-06-25 iki 2020-07-31 pareiškėjas buvo laikomas 12 būrio (5 lokalinis sektorius) 5 gyvenamajame kambaryje, kuris yra 33.92 kv m ploto, jame įrengtos 9 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,76 kv m, sanitarinis mazgas įrengtas pačioje patalpoje (b. l. 8, 13, 14,15). Teismas, įvertinęs minėtą teisinį reglamentavimą ir faktinius bylos duomenis, daro išvadą, kad gyvenamojo ploto norma pareiškėjo atžvilgiu ginčo laikotarpiu nebuvo pažeista.
Ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – Higienos norma HN 134:2015). Pagal Higienos normos HN 134:2015 17 punktą, nuteistiesiems turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.
Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad gyvenamosios patalpos Alytaus PN vėdinamos per atidaromus langus, kas atitinka Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas negalėjo išvėdinti gyvenamosios patalpos per atveriamą langą. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl netinkamo vėdinimo iš esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš aplinkybės, kad visą laiką buvo užrakintas ir išeiti iš gyvenamosios patalpos galėjo tik 3 valandas per parą.
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu laisvės atėmimo bausmę atlikdamas Alytaus PN, buvo priskirtas paprastajai nuteistųjų grupei.
BVK 70 straipsnio 7 dalis numato, kad pataisos namuose laikomi nuteistieji gyvenamosiose patalpose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nustatyta tvarka užrakinami. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr.194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau- ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 73¹ punktas numato, kad nuteistieji užrakinami kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose, gyvenamuosiuose aukštuose laikantis šių reikalavimų: kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukštuose nuteistiesiems turi būti sudarytos sąlygos pasinaudoti tualetu, taip pat galimybė prieiti prie geriamojo vandens šaltinio (73¹.1 p.), kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukštuose nuteistiesiems turi būti sudarytos sąlygos iškviesti pataisos pareigūnus (73¹.2 p.). Šių taisyklių 73² punktas numato, kad iš kamerų, gyvenamųjų patalpų, palatų arba gyvenamųjų aukštų nuteistieji išleidžiami pagal dienotvarkėje nustatytą laiką į darbą, bendrojo lavinimo mokyklą ar profesinio mokymo įstaigą, pasimatymus, paskambinti telefonu, valgyklą, dušą, socialinės reabilitacijos užsiėmimus, susitikimus su advokatu, taip pat užsiimti individualia ar kita BVK nustatyta veikla, sudaryti santuoką, iškvietus pataisos įstaigos administracijai, į pataisos įstaigoje vykstančius renginius nuteistiesiems, pas sveikatos priežiūros specialistus (skubiais atvejais arba sveikatos priežiūros specialisto paskirtu priėmimo laiku) ir laisvalaikio metu – pasivaikščioti arba užsiimti kitokia asmeninio pobūdžio veikla. Analogiškai nuteistųjų užrakinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymo Nr. 1R-25 „Dėl Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (įsigaliojo nuo 2020 m. sausio 22 d.) 15, 16, 17 punktai.
Taigi, pagal aukščiau nurodytąjį teisinį reglamentavimą, nuteistieji gali būti laikomi užrakinti, laikantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse numatytų sąlygų. Nei BVK, nei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės nenustato išlygos, kad paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi būti užrakinami aukštuose, todėl pareiškėjo argumentas, kad jis negalėjo būti laikomas užrakintas jo gyvenamojoje patalpoje, atmestinas. Atsakovės atstovas teikdamas papildomus duomenis (b. l. 16, 17) nurodė, kad pareiškėjas galėjo dienotvarkėje numatytu laiku dalyvauti pataisos programose, pozityvaus užimtumo priemonių vykdyme, psichologinės terapijos ir socialinės reabilitacijos programose, t. y. 9.00-12.00 val. ir 14.30-17.00 val. išleidžiamas iš miegamojo patalpos. Pareiškėjas ir pats nenurodo, kad ginčo laikotarpiu būtų buvę pažeistos jo teisės, numatytos BVK 73 straipsnyje, ar būtų buvę pažeistos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 731 punkte nustatytos sąlygos. Taip pat pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų, kad jis kurią nors konkrečią dieną būtų prašęs Alytaus PN administracijos dienotvarkėje numatytu metu (9.00 val.-12.00 val. ir 14.30-17.00 val.) jį išleisti į biblioteką, į virtuvėlę, skalbyklą ar pan., o atsakovo atstovas jį išleisti iš užrakintos gyvenamosios patalpos būtų atsisakęs. Pareiškėjo pretenzijos dėl jo teisių pažeidimo, laikant jį užrakintoje gyvenamojoje patalpoje, yra grindžiamos subjektyviu jo paties vertinimu, abstrakčiais, deklaratyvaus pobūdžio argumentais, todėl laikytinos neįrodytomis ir atmestinos.
Nenustačius Alytaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei ir sveikatai) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.