Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirba UAB „(duomenys neskelbtini), santechniku, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuj, neteistas

Šioje byloje kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. mušdamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, t. y. 2018-06-04 apie 19:30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 0,79 promilių girtumas), tyčia spyrė 1 (vieną) kartą savo tėvui Č. K. į pilvo sritį, tuo sukeldamas Č. K. fizinį skausmą. Šiais vesimais A. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis A. K. teismo posėdžio metu kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo neprisipažino, paaiškino, kad tai buvo savigyna – jam trenkė ir jis trenkė. Buvo išgėręs, paprašė, kad pastatytų į vietą televizorių, jis už tą televizorių sumokėjo nemažai pinigų, o tėvai paėmė. Apsižodžiavo, o tada tėvas jam trenkė, o jis trenkė tėvui atgal. Dėl to gailisi. Tėvas pirmas jam trenkė dešine ranka kumščiu į veidą kažkur prie dantų, o jis tėvui spyrė į pilvą, jie susigrūmė Namuose tuo metu buvo motina, ji matė jų konfliktą. Kaltinamasis buvo išgėręs stipraus alaus. Alkoholį geria 1-2 kartus per savaitę, jeigu būtų blaivus, vis tiek būtų piktas, kad paėmė jo daiktus. Su tėvu yra susimušęs 3-5 kartus. Kaltinamasis reikalavo savo daikto, pripažįsta, kad kai kuriuos daiktus yra pridavęs į lombardą. Jis prašė, kad motina grąžintų televizorių, tėvas užstojo motiną ir jie susigrūmė. Tėvas iškvietė policiją, neleido jam išeiti iš buto, kol laukė policijos. Jis nėra bokso kriaušė, kad tėvas galėtų mušti. Tėvas jam sudavė smūgį, laikė, pastūmė, buvo susikibę, laikė, spyrė, pastūmė ant lovos ir tada kaltinamasis spyrė. Po smūgio tėvas stovėjo prie durų, liepė mamai kviesti policiją.

Apklausta kaip įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu A. K. paaiškino, kad kaltu dėl pareikšto kaltinimo prisipažino pilnai, 2018-06-04 apie 20:00 val. grįžo namo, buvo truputį išgėręs, tarp jo ir tėvo Č. K. kilo žodinis konfliktas dėl televizoriaus. Grįžo namo motinai, jos klausė, kur yra televizorius, ši sakė, kad pas kaimynus, tačiau ten jo nerado, labai supyko, pradėjo rėkti, tada tėvas jam kumščiu vieną kartą trenkė į dantis, o jis trenkė tėvui kumščiu vieną kartą į pilvo sritį. Supykęs išmetė motinos telefoną pro langą, tačiau jo draugas Artūras telefoną grąžino motinai (b. l. 32).

Nukentėjusysis Č. K. teismo posėdyje pasinaudojo savo teise atsisakyti duoti parodymus prie kaltinamąjį savo sūnų.

Apklaustas kaip nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu Č. K. paaiškino, kad sūnus vartoja alkoholį, paskutiniu metu viską atiduoda į lombardą. Žmona išsigando, kad jis gali parduoti televizorių, todėl jį paslėpė pas kaimynus. 2018-06-04 apie 19:30 val. sūnus grįžo namo neblaivus, pastebėjęs, kad nėra televizoriaus sukėlė žodinį konfliktą, iškeikė nukentėjusįjį ir jo sutuoktinę, reikalavo grąžinti televizorių. Atsisakius jį grąžinti sūnus pasakė, kad paims motinos telefoną, nubėgo į virtuvę, griebė telefoną ir jau norėjo išbėgti iš buto, tačiau nukentėjęs koridoriuje užstojo jam kelią. Sūnus, norėdamas išeiti iš buto spyrė vieną kartą jam į pilvo sritį, tai sukeldamas fizinį skausmą, po ko pribėgo prie virtuvės lango ir išmetė telefoną prie lango stovinčiam savo draugui. Nukentėjęs pareikalavo grąžinti telefoną, nes iškvies policiją, draugas jį grąžino. Pasitaręs su žmona iškvietė policiją, nes sūnus ne pirmą kartą taip elgiasi – reikalauja pinigų alkoholiui, neina į darbą, konfliktuoja, įžeidinėja (b. l. 1-2).

Apklausta kaip liudytoja Z. K. teismo posėdyje paaiškino, kad tą diena ji grįžo iš poliklinikos. Sūnus pareikalavo grąžinti televizorių, už kurį ji mokėjo. Sūnus mokėjo gal tik už du mėnesius. Kadangi sūnus tuo metu mėnesį gėrė, neleido jam išeiti iš kambario. Jis paėmė jos telefoną ir išmetė per langą draugui. Vyras liepė grąžinti telefonas. Draugas atėjo ir atnešė telefoną. O tada atvyko policija. Kai grįžo namo, sūnus buvo koridoriuje ir liepė grąžinti televizorių. Pasakė jam, kad paslėpė televizorių. Kai užrakino, jis bandė su telefonu išeiti. Iškvietė policiją, nes sūnus, kadangi nedavė televizoriaus, paėmė jos telefoną. Sūnus su vyru stumdėsi kambaryje, kurio durys buvo užrakintos. Smūgių nematė. Gal smūgių buvo anksčiau. Kad spirtų, nematė. Sūnus tada buvo išgėręs, gėrė visą mėnesį. Būdamas girtas, vadina juos necenzūriniais žodžiais, ateina į jų kambarį, sako, kad vaidenasi velniai. Vienu metu sūnus buvo aprimęs, bet vėl prasidėjo. Buvo užkoduotas, bet iškentė 5 dienas. Vyras sakė, kad skaudėjo pilvą, kai sūnus spyrė. Liudytoja spyrio nematė, nes sūnaus neleido iš kambario. Anksčiau su tėvu pasistumdydavo, bet nesimušdavo. Policiją yra kvietę ne vieną kartą. Šiemet jau gal antrą kartą. Anksčiau sūnus nevartojo alkoholio, buvo tvarkingas, bet susidėjo su draugu, kurio tėvai mirę. Ten laisvas plotas. Tą jo draugą liudytoja yra išvariusi iš namų. Kai negirtas, tada sūnus būna normalus, bet daugiausiai būna neblaivus. Dirba ilgiausiai 3 mėnesius, gauna algą ir viskas. Kartą dirbo 6 mėnesius. Dabar sūnus geras. Su tėvu bendrauja mažai. Dabar jis nakvoja pas kitą draugą. Kai sūnus blaivas, yra visiškai kitas žmogus, gerbia ją, padeda.

Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 19), ji nurodė, kad šie parodymai yra teisingi. Reiškia, matė smūgius, gal užmiršo, praėjo savaitė. Vyro smūgio nematė, gal tuo metu ėjau prie durų įleisti sūnaus draugo, atnešusio telefoną, ar policiją. Vyras iškvietė policiją, nes sūnus išmetė jos telefoną, pradėjo muštis.

Apklausta kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo metu Z. K. parodė, kad 2018-06-04 apie 19:30 val. sūnus reikalavo atiduoti televizorių, pradėjo rėkti ant jos, vyro, reikalavo televizoriaus, keikė ją ir jos vyrą necenzūriniais žodžiais, paėmė jos telefoną ir norėjo išbėgti. Kambaryje vyras užstojo jam kelią, abu susistumdė, nes sūnus norėjo patraukti nuo durų tėvą, tada norėdamas išeiti iš buto spyrė iš kojos vyrui Č. vieną kartą į pilvo sritį ir išmetė jos telefoną lauke buvusiam draugui.. Vyras garsiai pareikalavo grąžinti telefoną ir pasakė, kad iškvies policiją, tada draugas telefoną grąžino. Ji nematė, kad vyras trenktų sūnui (b. l. 19).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2018-06-04 19:49 val. buvo gautas pranešimas, kad neblaivus sūnus nori išnešti iš namų visus daiktus, agresyvus, konfliktuoja. Pranešėjo Č. K. sūnus A. K. spyrė iš kojos į pilvą ir sukėlė fizinį skausmą (b. l. 7).

Iš 2018-06-04 tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad 2018-06-04 20:10 val. iš VPK OVS patrulis M. M. gavo pranešimą, kad Vilniuje (duomenys neskelbtini), smurtas artimoje aplinkoje, pranešėjo sūnus mušasi, mėto daiktus pro langą. Atvykus nustatyta, kad policiją kvietė Č. K.. Įvykio vietoje nustatyta, kad pranešėjos sūnus elgėsi agresyviai, mėtė daiktus pro langą, spyrė tėvui iš kojos į pilvą. Smurtas pasireiškė fizinius skausmu. Abu tėvai rasti susijaudinę, akivaizdžių kūno sužalojimų nesimatė, bute tvarka (b. l. 13-14).

Iš 2018-06-04 alkotesterio kvito matyti, kad 21:45 val. A. K. nustatytas 0,79 promilių girtumas (b. l. 23).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. K. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje nukentėjusiojo Č. K. atžvilgiu įrodyta aukščiau aptartais įrodymais, t. y. ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo paaiškinimais, liudytojos Z. K. parodymais teisme ir ikiteisminio tyrimo metu ir paties kaltinamojo parodymais bei kitais byloje ištirtais įrodymais.

Kaltinamasis neneigė tos aplinkybės, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilo konfliktas dėl to, kad kaltinamasis pradėjo reikšti pretenzijas tėvams dėl iš namų dingusio televizoriaus. Konflikto metu tarp kaltinamojo ir tėvo įvyko susistumdymas. Iš nukentėjusiojo paaiškinimų ikiteisminio tyrimo metu ir liudytojos Z. K. paaiškinimų teisme bei ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad šis sustumdymas įvyko dėl to, kad kaltinamasis paėmė motinos telefoną ir su juo norėjo išeiti iš namų, o tėvai jo neišleido ir Č. K. užstojo jam kelią. Šio sustumdymo metu, kaip teigia kaltinamasis, tėvas jam trenkė į veidą kumščiu, o kaltinamasis už tai jam spyrė koja į pilvą. Iš pranešimų BPC matyti, kad policiją kvietė nukentėjęs Č. K., jis kviesdamas policiją taip pat nurodė, kad kaltinamasis jam spyrė į pilvą. Iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto taip pat matyti, kad policijos pareigūnams atvykus į namus, Č. K. nurodė, kad sūnus jam spyrė į pilvą ir dėl to jis jautė fizinį skausmą. Z. K. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad matė, kaip sūnus spyrė tėvui, teisme nurodė, kad to momento ji nematė, tačiau Č. K. skundėsi, kad jam skaudėjo pilvą, nes sūnus spyrė. Įvertinus šių įrodymų visumą darytina išvada, kad faktas, jos kaltinamasis tyčia spyrė nukentėjusiajam Č. K. į pilvą ir taip sukėlė jam fizinį skausmą neabejotinai įrodytas. Dėl būtinosios ginties pažymėtina, kad jis gali būti konstatuota tik tuo atveju, kai asmuo neperžengdamas būtinosios ginties ribų padarė baudžiamojo įstatymo numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitekančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi (BK 28 straipsnio 2 dalis). Tam, kad būtinoji gintis būtų konstatuota turi būti realus ir tiesiogiai gresiantis pavojingas kėsinimasis. Šiuo atveju, kaip matyti iš nukentėjusiojo paaiškinimų ikiteisminio tyrimo metu, ir iš liudytojos paaiškinimų, bei iš dalies ir kaltinamojo paaiškinimų, matyti, kad tokio pavojingo kėsinimosi kaltinamojo atžvilgiu nebuvo, buvo tarpusavio konfliktas dėl to, kad kaltinamasis paėmė motinos telefoną ir norėjo jį išsinešti, o tėvas to padaryti neleido ir fiziškai neišleido kaltinamojo išeiti iš namų, kaltinamasis su tėvu susistumdė ir galimai tėvas jam vieną kartą trenkė, tačiau pavojaus nei kaltinamojo gyvybei, nei sveikatai nebuvo, kaltinamasis tėvui į pilvą spyrę ne siekdamas atremti pavojingą kėsinimąsi, o po jo, iš pykčio. Tokiu būdu byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad A. K. 2018-06-04 apie 19:30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 0,79 promilių girtumas), tyčia spyrė 1 (vieną) kartą savo tėvui Č. K. į pilvo sritį, tuo sukeldamas fizinį skausmą. Kaltinamasis ir nukentėjusysis yra tėvas ir sūnus, taigi artimi giminaičiai, be to, įvykio metu jie kartu gyvento, taigi, buvo šeimos nariai, todėl A. veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kaip fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui.

Bausmės skyrimas

A. K. vadovaujantis BPK 140 str. tvarka buvo laikinai sulaikytas buvo nuo 2018-06-04 20.09 val. iki 2018-06-06 07:57 val. (b. l. 25, 64). Jam paskirta kardomoji priemonė įpareigojimas gyventi skyrium nuo nuketėjusiojo Č. K. dviem mėnesiams nuo 2018-06-06 iki 2018-08-06.

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

Kaltinamasis A. K. yra neteistas, administracine tvarka baustas, dirbantis, gydytas psichiatrijos ligoninėje 4 kartus, paskutinį kartą 2017-02-22 iki 2017-02-28, diagnozė impulsyvusis tipas, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (b. l. 57), į priklausomybės ligų įskaitą nėra įrašytas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, kadangi kaltinamasis pripažino faktines aplinkybes, tačiau kaltinimo iš esmės nepripažino. Sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 0,79 promilių girtumas) ir tai turėjo įtakos kaltinamojo elgesiui, kadangi liudytoja ir nurodė, jog kaltinamasis negirtas yra tvarkingas žmogus, o girtas tampa neadekvatus, jis piktnaudžiauja alkoholiu. Tai patvirtino ir Č. K..

Kadangi kaltinamasis šiuo metu teisiamas pirmą kartą, jo atžvilgiu yra taikytinos BK 55 straipsnio nuostatos numatančios, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.

Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į BK 54 straipsnio nuostatas ir BK 55 straipsnio nuostata, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, vieną sunkinančią atsakomybę aplinkybę, lengvinančių aplinkybių nebuvimą, manytina, kad bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti paskyrus kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi kaltinamajam taip pat skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301- 305, 307 straipsniais, teismas:

nusprendžia:

A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymosi įstaigose.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti trečdaliu ir A. K. laikyti nuteistu 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymosi įstaigose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu ir 65 straipsniu į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018-06-04 20.09 val. iki 2018-06-06 07:57 val.., t. y. 2 dienas, kas prilygsta 4 laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią kaltinamasis turi įvykdyti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.

Vadovaujantis BK 72¹ straipsniu kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nuketėjusiojo Č. K., a. k. (duomenys neskelbtini) bausmės vykdymo laikotarpiu.

Bausmės pradžią pagal šį nuosprendį skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę įpareigojimą gyventi skyrius palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Kompaktinį diską su vaizdo įrašu nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti kaltinamajam, jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).

Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.