- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-11-11
- Bylos Nr.
- 1-1710-899/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26247-2021-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronius Vinciūnas
- Kaltinamasis
- M. N.
- Nukentėjusysis
- M. D.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.5.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – ta pati, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas 7 kartus, paskutinį kartą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019-01-10 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 286 str. laisvės atėmimu 4 mėnesiams, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. N. 2021-08-01 apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini), viešojoje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje, dėl mažareikšmės dingsties, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajam M. D. į veido dešinį smilkinį ir sukėlė jam fizinį skausmą.
Kaltinamasis M. N. teisiamajame posėdyje pagal jam inkriminuojamą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad kaltinime visos aplinkybės nurodytos teisingai. Yra susipažinęs su nukentėjusiojo duotais parodymais ir su jais sutinka. Tarp jo, suyventinės ir pavėžėjo M. D. 2021-08-01 apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini) kilo konfliktas dėl to, kad automobilyje nedėvėjo kaukės. M. D. sudavė vieną kartą į veido dešinį smilkinį ir sukėlė jam fizinį skausmą. Įvykį, kaip nurodė nukentėjusysis, galėjo matyti ir kiti asmenys, su tuo sutinka. Dėl savo elgesio gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiojo. Yra dirbantis, todėl prašė neskirti realios laisvės atėmimo bausmės. Mano, kad jam galėtų būti taikoma probacija su tam tikrais įpareigojimais, pvz., tam tikrą laiką nevartoti alkoholio.
Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, nes M. N. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, nukentėjusysis ir teisiamajame posėdyje dalyvavęs prokuroras.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, M. N. kaltę įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai:
- M. D. pareiškimas, kuriame jis nurodė, kad 2021-08-01 apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini), dirbant pavėžėju, nuvykus minėtu adresu pagal iškvietimą, kilus žodiniam konfliktui dėl nedėvimų veido apsaugos kaukių, vienas iš keleivių, matant aplinkiniams, sumušė jį, suduodamas vieną kartą ranką į dešinį smilkinį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Prašo nustatyti kaltą asmenį bei taikyti įstatymo numatytas poveikio priemones. Be to, siekiant patikslinti ir detalizuoti parodymus M. D. parodė, kad jis verčiasi individualia veikla, atlieka pavėžėjo paslaugas. 2021-08-01 apie 20.52 val. per telefone esančią pavėžėjo programą „(duomenys neskelbtini)“ gavo iškvietimą, adresu (duomenys neskelbtini). Pavėžėjo paslauga pasinaudojęs asmuo prisistatė M.vardu. Apie 21.00 val. nuvykus išsinuomotu automobiliu „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) minėtu adresu, sustojo prie namo. Po kelių minučių iš namo išėjo moteris su vyru, kurie buvo neblaivūs. Vyras bandė atidaryti priekines keleivio dureles, kurias saugumo sumetimais buvo užrakinęs. Paprašė minėtų asmenų lipti į automobilio galą. Tada vyras ir moteris atsisėdo į galinę sėdynę. Kadangi minėti asmenys buvo be veido apsauginių kaukių, paprašė jų jas užsidėti. Tada minėti asmenys tai daryti atsisakė. Pasakius, jog be veido kaukių jų neveš, jie ėmė reikšti nepasitenkinimą, ėmė garsiai šaukti, jog yra pirmas vairuotojas, kuris neveža jų be kaukės. Aplinkui automobilį buvo 4 vaikai bei pro (duomenys neskelbtini) langą žiūrėjo moteris, kurie dėl keleivių keliamo triukšmo ėmė juos stebėti. Minėtas vyras šaukė, jog jis niekada nedėvėjo veido kaukės, kad yra jau persirgęs, kad metus laiko važinėja be kaukės ir važiuos be jos ir šį kartą. Tada vyras ėmė grasinti, kad jei neveš, tai sumuš. Dar kartą atsisakius juos vežti be veido apsauginių kaukių, vyriškis nuplėšė jam nuo veido apsauginę kaukę ir sudavė ranka vieną kartą į dešinį smilkinį, taip sukeldamas fizinį skausmą. Priešais jo langą stovėjo keletas vaikų, kurie matė įvykį. Tada jis išsitraukė iš durelių dėtuvės ašarinių dujų balionėlį ir paprašė jų išlipti iš automobilio, bei pasakė, jog jei bus dar kartą suduota, panaudos dujas. Tuomet vyras su moterimi išlipo iš automobilio ir moteris kažkam paskambino. Tuo metu paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie įvykį. Tada moteris nufotografavo patį ir automobilį savo mobiliuoju telefonu ir nuėjo V. gatve iki R. gatvės sankryžos. Tuomet iš minėto namo išėjo pro langą žiūrėjusi moteris, kuri ėmė raminti minėtą vyriškį bei už jį atsiprašė. Ta moteris nusivedė minėtą vyriškį į (duomenys neskelbtini) namo kiemą. Po kelių minučių prie namo atvyko taksi automobilis, kuriame sėdėjo konflikte dalyvavusi moteris. Tuomet privažiavo prie pat minėto taksi automobilio ir vairuotojo paprašė niekur nevykti, nes yra iškviesta policija. Bendraujant su taksi vairuotoju, prie jų privažiavo policijos automobilis ir sulaikė minėtą moterį. Vyriškis buvo pasišalinęs. Vyriškis buvo apie 35-40 metų amžiaus, apie 180 cm ūgio, stambaus kūno sudėjimo, trumpai kirptų plaukų, apvalaus veido. Ką jis vilkėjo neprisimena. Jį atpažintų. Papildo, kad minėti asmenys buvo nurodę juos vežti adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 5-10);
- įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, jog įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 17-24);
- asmens parodymo atpažinti protokolas, kuriame užfiksuota, jog nukentėjusysis M. D. iš jam parodytų fotonuotraukų atpažino M. N. kaip asmenį, apie kurį davė parodymus (b. l. 40-42);
- nukentėjusiojo M. D. parodymai, kad jam buvo sukeltas fizinis skausmas, momentinis fizinis skausmas. Kūne jokių sužalojimų kaip ir nesimatė. Į jokius medikus nesikreipė. Galėjo dirbti ir toliau, nedarbingumo neturėjo. Turtinė žala nepadaryta, padaryta tik neturtinė žala, kurią vertina - 200 eurų. Į tai įeitų sukeltas fizinis skausmas, menkavertiškumas prieš šalia buvusią moterį, dar iki šiandienos jaudinasi, kai į automobilį įsėda neblaivus asmuo, šiek tiek jaučiasi nesmagiai, kai reikia ir blaivaus asmens paprašyti užsidėti kaukę. Iki šiandienos su įtariamuoju bendrauti neteko, jis neatsiprašė. Jei įtariamasis norės pabendrauti, galima duoti jam jo telefono numerį. Pasikartos, buvo suduotas vienas smūgis į veido dešinės pusės smilkinį jo dešinės rankos kumščiu (b. l. 45-47);
- asmens apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota nukentėjusiojo M. D. vizualinė apžiūra (b. l. 51-53);
- liudytojos J. R. parodymai, kad 2021-08-01 ji kartu su sugyventiniu M. N. taksi atvyko pas draugę A., kuri gyvena (duomenys neskelbtini). B. A. kavos, kalbėjo apie vaikučio būsimas krikštynas. Pabuvo kokią valandą pas ją. Atvyko apie kokias 8 valandas vakaro. Kaip minėjo, po valandos išsiruošė namo. M. vėl iškvietė taksi „(duomenys neskelbtini)“. Paminės, kad neblaivi buvo tik ji, M. buvo blaivus. Kai atvyko taksi, įsėdo į galą abu su M.. Buvo liepta užsidėti kaukes. Pradėjo su vairuotoju diskutuoti apie tai, paminėjo, kad ne kartą važiavo su taksi, bet kaukių niekas neprašo dėtis. Gal kiek ir sukonfliktavo, tačiau vairuotojas labai negražiai pasakė po visko „s**, tave tai iš viso užmušiu“. Draugas M. labai stipriai į tai sureagavo. Matė, kad jis tikrai buvo pasilenkęs link taksi vairuotojo, tačiau, ką tiksliai ten jis jam darė, nepastebėjo. Po šio kivirčo abu išlipo su M. iš jo automobilio. Tas „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas užsirakino savo automobilyje. M. buvo labai piktas, tad nuėjo nuo to automobilio ir ėjo kažkur. Manė, kad jis grįžta pas A., bet pasirodo jis judėjo namų link, link A. gatvės. Kažką minėjo, kad kviesis pats kitą taksi. Liko viena, tad išsikvietė taksi. Tas vairuotojas užtvėrė kelią, kai ji jau sėdėjo naujame taksi automobilyje. Pasirodo nepaleido jos todėl, nes jis jau buvo iškvietęs policiją. Atvykę pareigūnai liepė jam savo taksi patraukti. Pakalbėjo su tuo vairuotoju. Kadangi buvo neblaivi, liepė važiuoti namo, ką ir padarė. Apie šio konflikto esmę pareigūnai nieko neklausinėjo, tad ramiai ir grįžo namo. Į namus grįžo kažkur už valandos, į S. gatvę. Ten jau buvo grįžęs M.. Apie tą incidentą su M. daugiau nekalbėjo. Nematė ar bent neprisimena to momento, kai „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojui buvo suplėšyta kaukė. A. to incidento neturėjo matyti, nes kai jie išėjo, ji nuėjo maitinti savo mažo vaikučio. Pagrindinis konfliktas buvo automobilyje, o jai būnant name, kad jei ji ir žiūrėjo pro kokį laiką, stogas būtų užstojęs vaizdą. Tad techniškai jai kažko pamatyti nebuvo net galimybės. Daugiau aplinkui kitų asmenų nebuvo. Lijo lietus (b. l. 61-64);
- kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuotas pokalbis su Bendrojo pagalbos centro darbuotoja (b. l. 79-81);
- kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuoti policijos pareigūnų pateikti vaizdo įrašai (b. l. 82-84).
LR BK 284 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Kvalifikuojant veiką pagal LR BK 284 straipsnį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal LR BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nors šis LR BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sukeliamas fizinis skausmas, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma LR BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė.
Teismas įvertino teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus ir nustatė, kad M. N. 2021 m. rugpjūčio 1 d. apie 21.00 val. įvykdė viešosios tvarkos pažeidimą. Šias aplinkybes patvirtina paties kaltinamojo M. N. visiškas prisipažinimas, išreikštas ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu, nukentėjusiojo M. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, liudytojos J. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai bei kiti teisiamajame posėdyje ištirti rašytiniai įrodymai – asmens apžiūros protokolas, įvykio vietos apžiūros protokolas, kitų objektų apžiūros protokolai ir kt.
Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, kad demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Visuomenės rimties sutrikdymu laikomi veiksmai, dėl kurių aplinkiniai asmenys pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, tokiais veiksmais siekiant nukentėjusįjį pažeminti, išgąsdinti, šokiruoti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, M. N. neteisėtus veiksmus atliko viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), į juos sureagavo ir kiti asmenys. Netrukus į įvykio vietą atvyko iškviesti policijos pareigūnai.
Remdamasis minėtų įrodymų visuma, teismas pripažįsta, kad M. N. veikos padarymo aplinkybės atitinka visus būtinus LR BK 284 straipsnyje numatytos veikos sudėties objektyviuosius požymius. Subjektyvioji kaltinamojo veiksmų pusė, atsižvelgus į jo veiksmų pobūdį, padarymo vietą ir sąlygas, pasireiškė tiesiogine tyčia, nes darydamas baudžiamajame įstatyme uždraustus veiksmus kaltinamasis suprato pavojingą savo veiksmų pobūdį, t. y. suvokė, jog viešoje įžūliu elgesiu demonstruoja nepagarbą aplinkiniams asmenims ir aplinkai, numatė, jog dėl tokių jo veiksmų atsiras baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, t. y. sutriks visuomenės rimtis ir tvarka, bei to norėjo. Kaltinamojo M. N. veika, nustačius visus būtinus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, teisingai kvalifikuota kaip viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimas, numatytas LR BK 284 straipsnyje.
Bausmės paskirtis pagal LR BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.
Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
M. N. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3 d.), veika baigta. Nusikalto būdamas 7 kartus teistas (b. l. 84-98). Nusikaltimą, už kurį teisiamas nagrinėjamoje byloje, padarė teistumui neišnykus, todėl LR BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra recidyvistas. Pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailėjosi dėl savo netinkamų veiksmų, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kita atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nukentėjusiajam atlygino dalį (100 Eur) neturtinės žalos (LR BK 59 str. 1 d. 3 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybės – veiką padarė recidyvistas (LR BK 60 str. 1 d. 13 p.). Praeityje baustas administracine tvarka (b. l. 99-105), dirbantis (b. l. 107). Linkęs daryti smurtinius nusikaltimus – praeityje teistas pagal LR BK 284 str., 180 str. 1 d., 286 str., 135 str. 1 d., 140 str. 2 d. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus M. N., kaip recidyvistui, nedarančiam jokių išvadų iš ankstesnių nuteisimų, linkusiam smurtauti, už naujos smurtinės nusikalstamos veikos padarymą būtent laisvės atėmimo bausmę. Bausmės trukmė nustatytina kaip mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.
Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Pastebėtina, kad M. N. savo kaltę pripažino visiškai jau ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 117-120), taip palengvindamas nusikaltimo ištyrimą. Teisme neigiamai įvertino savo elgesį, atsiprašė nukentėjusiojo, atlygino jam dalį neturtinės žalos. Jo atžvilgiu nėra iškelta kitų baudžiamųjų bylų. Yra dirbantis. Pasižadėjo keisti gyvenimo būdą ir nebedaryti naujų nusikalstamų veikų. Įvertinęs šias aplinkybes bei tai, kad Lietuvos baudžiamoji politika negali būti orientuota į asmens izoliaciją nuo likusios visuomenės (tai turi būti tik kaip paskutinė priemonė - ultima ratio), valstybės siekiamybę ir pastangas mažinti kalinčių asmenų skaičių, teismas mano, kad bausmės tikslus įmanoma pasiekti ir atidėjus kaltinamajam M. N. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 metams (LR BK 75 str. 2 d., 4 d.). Atidėdamas kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas skiria jam įpareigojimus, padėsiančius kontroliuoti jo elgesį laisvėje, ne tik ribojančius kaltinamojo elgesį, bet kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (LR BK 75 str. 5 d. 5 p., 6 p., 10 p.). Nors nėra objektyvių duomenų, kad M. N. nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, tačiau ankstesnių nusikaltimų įvykdymas, administracinių nusižengimų padarymas esant neblaiviam, paties kaltinamojo asmens išreikšta pozicija, kad draudimas vartoti alkoholį jį veiktų teigiamai, leidžia pagrįstai manyti, kad draudimas kurį laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį) yra tinkama probacijos priemonė.
M. N. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 121-123) - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Nukentėjusysis M. D. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 48). Civiliniame ieškinyje nurodė, kad jam sukeltas momentinis fizinis skausmas, nes dešiniame smilkinyje buvo paraudę, diskomfortas dirbant, kai pamato, kad į jo vairuojamą automobilį įsėda asmuo be kaukės, nesvarbu, blaivus jis ar ne, nepilnavertiškumas kaip vyrui, jaučiasi nesaugus dirbdamas, taip ir galvoja atvykus nurodytu adresu, reikės pyktis su keleiviais ar ne. Kaltinamasis jį įžeidė kaip žmogų, kaip darbuotoją, tyčiojosi, grasino sumušti daugiau, bendravo labai nemandagiai.
Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis minėtą neturtinę žalą patyrė dėl tyčinių neteisėtų kaltinamojo M. N. veiksmų, nurodoma neturtinės žalos suma atitinka protingumo kriterijų, pareikštas M. D. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies (dalis žalos jau atlyginta) ir iš M. N. nukentėjusiojo M. D. naudai priteistina likusi neatlyginta neturtinė žala - 100 Eur. Kitoje dalyje, įvertinus, kad dalis neturtinės žalos (100 Eur sumoje) yra atlyginta, civilinis ieškinys atmestinas.
- dvi kompaktinės laikmenos su garso ir vaizdo įrašais, esančios voke prie bylos galinio viršelio, - paliktinos prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
M. N. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. N. nustatyti galutinę bausmę - laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 6 punktu, 10 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą M. N. atidėti 1 (vieneriems) metams ir paskirti jam šiuos įpareigojimus:
- dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
- per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje;
- 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).
M. N. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.
Nukentėjusiojo M. D. pareikštą civilinį ieškinį dėl 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš M. N. nukentėjusiajam M. D. priteisti likusią neatlygintą neturtinę žalą - 100 Eur (vieną šimtą eurų). Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
- dvi kompaktines laikmenas su garso ir vaizdo įrašais, esančias voke prie bylos galinio viršelio, - palikti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.