Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame tei­sia­ma­ja­me po­sė­dy­je iš­nag­ri­nė­jo privataus kaltinimo bau­džia­mą­ją by­lą, ku­rio­je G. K. , gimusi (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) lie­tu­vė, Lietuvos Respublikos pi­lie­tė, netekėjusi, profesinio išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kal­ti­na­ma pa­gal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 154 str. 1 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. birželio 12 d., apie 11⁰⁰ val., (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), pirmo aukšto koridoriuje, kaltinamoji G. K. tyčia sudavė ne mažiau vieną smūgį kumščiu ir pastūmė į sieną T. G. , taip nukentėjusiajai T. G. padarė poodinę kraujosruvą kairio žasto išoriniame paviršiuje – nežymų sveikatos sutrikdymą.

G. K. kaltinama tuo, kad iki 2015 m. birželio 12 d. kreipėsi į Klaipėdos 2-ąjį policijos komisariatą su pareiškimu, kad T. G. nori nužudyti G. K. ir kitus jos šeimos narius, taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. Kaltinamoji G. K. duodama parodymus teisme kaltės dėl jai pareikštų kaltinimų nepripažino ir parodė, kad T. G. nemušė ir nestumdė, į policiją nesikreipė, kad ji grasino nužudyti. Skunde nurodytą dieną, 9 valandą į (duomenys neskelbtini) patalpas atvedė sūnų D. G. pasimatyti su tėvu A. G. ir močiute T. G. , pagal teismo sprendime nurodytą tvarką. Palikusi vaiką kabinete išėjo į koridorių laukti kol jie bendraus su vaiku. Vedant vaiką į tualetą nukentėjusioji grasino išsivešianti vaiką, grįžtant iš tualeto nukentėjusioji pradėjo ją stumdyti, kilo triukšmas, tada išėjo moteris iš kabineto ir klausė ar nereikia pagalbos. Kadangi tuo metui ji buvo viena, o nukentėjusioji su sūnumi dviese, ji laikė atkišusi rankas, kad jos neliestų, gal tada petimi netyčia stumtelėjo nukentėjusiąją, tačiau jos nemušė ir kitokio smurto nenaudojo. Nukentėjusioji negalėjo į sieną atsitrenkti, nes ėjo tiesiai koridoriumi su vaiku. Ji šių nusikaltimų nepadarė, todėl prašo ją išteisinti, o nukentėjusiosios civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusioji, civilinė ieškovė, privatus kaltintojas T. G. teisme parodė, kad tada su sūnumi A. G. atvažiavo pasimatyti su anūku (duomenys neskelbtini). Jau einant į kabinetą kaltinamoji G. K. jai sakė, kad ji niekur negalės eiti, nes vaikas jai nepriklauso, pradėjo ją įžeidinėti, stumdyti, todėl (duomenys neskelbtini) darbuotojos ją išprašė iš kabineto. Kai su anūku išėjo į tualetą, kaltinamoji buvo koridoriuje viena, pareinant iš tualeto ji liepė atiduoti vaiką, pradėjo ją įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, stumdyti, mušti kumščiais, ir ji atsitrenkė į sieną. Be to kaltinamoji parašė pareiškimą į Klaipėdos policijos komisariatą, apšmeiždama ją, kad nori nužudyti kaltinamąją ir jos sūnų. Dėl sužalojimo ir šmeižto patyrė stresą ir skausmą, todėl prašo iš kaltinamosios priteisti 1.500 Eur neturtinei žalai atlyginti, už ekspertizės atlikimą sumokėjo 13.32 Eur, todėl išlaidas prašo priteisti iš kaltinamosios. G. K. prašo nuteisti pagal BK 140 str. 1 d., 154 str. 1 d., bausmių paskyrimo klausimą palieka teismui spręsti.

Nukentėjusiosios ir jos atstovės prašymu teisme liudytoju apklaustas A. G. parodė, kad yra nukentėjusiosios T. G. sūnus ir kaltinamosios G. K. vaiko tėvas. Grįžtant iš tualeto vaikas bėgo pirmas, nukentėjusioji ėjo iš paskos, jis ėjo paskutinis. Kaltinamoji stovėjo koridoriuje, tyčia sudavė nukentėjusiajai kumščiu ir ją pastūmė, dėl ko ji atsitrenkė į sieną. Jis pradėjo raminti kaltinamąją, iš kabineto išėjo moteris, po to buvo iškviesta policija.

Liudytoja R. S. teisme parodė, kad pagal Klaipėdos teismo nutartį nustatyta tvarka ir laiku T. G. ir A. G. susirinko pabendrauti su vaiku (duomenys neskelbtini) patalpose. Tik atvykus įvyko nedidelis incidentas - G. K. nestipriai stumtelėjo T. G. . Paliepus nusiraminti bendravimas su vaiku vyko ramiai, kol berniuko neišvedė į tualetą. Išvedus berniuką išgirdo kaip jie konfliktavo, jai išėjus į koridorių buvo konfliktinė situacija, visi mojavo rankomis, šaukė, ji paėmė vaiką, įsivedė į kabinetą ir paprašė vedėjos iškviesti policiją. Kuris pradėjo konfliktą nežino, paties fizinio smurto ar stumdymosi nematė.

Liudytoja Ž. M. teisme parodė, kad toks įvykis buvo, jo data teisinga. Buvo A. G. ir jo mama T. G. atvykę pasimatyti su D. G. , kurį atvedė G. K. . Ji tiesiogiai nieko nematė ir negirdėjo kas vyko koridoriuje, apie tai žino iš specialistės R. S. pasakojimo, kad išgirdo jog koridoriuje šaukia, išėjusi pamatė, kad vyksta sustumdymas, ji liepė ramintis, tėvai nereagavo į perspėjimą nutraukti ginčus, todėl ir buvo iškviesta policija.

Iš specialisto išvados Nr. G 1049/15(03) matyti, kad 2015-06-12 paros pirmoje pusėje, paveikus ranką kietu buku daiktu, T. G. buvo padaryta poodinė kraujosruva kairio žasto išoriniame paviršiuje, sužalojimas nežymaus sveikatos sutrikdymo atitikties. (b.l. 3-4).

Dėl toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu įvykusio konflikto G. K. nubausta įspėjimu pagal ATPK 181 str. 1 d. (b.l. 32-33).

Iš kaltinamosios gynėjo pateiktos fotonuotraukos matyti bendras koridoriaus vaizdas, kuriame buvo sužalota T. G. . (b.l. 72).

Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas. Privatus kaltintojas T. G. kaltina G. K. tuo, kad ją apšmeižė, prieš ją panaudojo smurtą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., BK 154 str. 1 d., padarymu.

BK 140 str. 1 d. numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

BK 141 str. nustatyta, kad 140 str. numatyto sveikatos sutrikdymo požymius apibudina Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės.

Nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinis skausmas nustatomi remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis (toliau – Taisyklės), kurių 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą nustato teismo medicinos ekspertas.

Nagrinėjant šią bylą teisme, mušimo ir kitokio smurtavimo faktas įrodinėjamas specialisto išvada, liudytojų parodymais. Dalinis kaltinamosios G. K. prisipažinimas dėl buvusio konflikto, nukentėjusiosios T. G. parodymai, specialisto išvada dėl T. G. padarytu sužalojimu sukelto nežymaus sveikatos sutrikdymo, liudytojų A. G. , R. S. , Ž. M. parodymai, iš esmės vieni kitiems neprieštarauja ir įrodo G. K. kaltę dėl T. G. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, kaltinamoji tiesiogine tyčia nežymiai sužalojo nukentėjusiąją, jos veika atitinka nusikalstamos veikos požymius, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Šioje byloje G. K. kaltė, pagal BK 154 str. 1 d. dėl šmeižimo, neįrodyta. Šios nusikalstamos veikos buvimą konstatuoja nukentėjusioji, tačiau iš Klaipėdos apskrities VPK gauti duomenys patvirtina, jog T. G. atžvilgiu nėra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl grasinimo nužudyti (b.l. 69-70). Kitų duomenų, patvirtinančių kaltinimą, nėra, kaltinamoji kaltės nepripažįsta, kaltinimas yra grindžiamas prielaidomis, kuriomis baudžiamasis įstatymas draudžia grįsti kaltinamojo kaltę, todėl visos abejonės, jų nepaneigus, turi būti vertinamos kaltinamosios naudai, dėl ko priimtinas išteisintinas nuosprendis, vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 1 p., nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę kaltinamajai G. K. pagal BK 140 str. 1 d., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str.). Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, teisiama už tyčinį nesunkų nusikaltimą, neteista, dirbanti, charakterizuojamas teigiamai, turi galiojančią administracinę nuobaudą.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 55 str. nuostatas, pirmą kartą teisiamam asmeniui už nesunkų tyčinį nusikaltimą paprastai neskiriama bausmė susijusi su laisvės atėmimu. Atsižvelgiant į tai, kad už kaltinamosios padarytą nusikalstamą veiką laisvės atėmimui numatytos kelios alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas, yra pakankamas pagrindas manyti, kad paskyrus laisvės apribojimo bausmę bus pasiekti bausmės tikslai ir įgyvendintas teisingumo principas.

T. G. ieškinys tenkintinas iš dalies. Neturtinė žala. Šios žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Reikalavimas priteisti 1.500 Eur neturtinės žalos grindžiamas sutrikusia emocine būsena dėl šmeižto ir skausmu dėl panaudoto fizinio smurto. Iš nuosprendyje aptartų įrodymų matyti, kad T. G. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, ji nebuvo gydoma ligoninėje stacionariai, nėra liekamųjų reiškinių, kaltinimo dalis dėl šmeižimo neįrodyta. Teismas, atsižvelgdamas į konstatuotas faktines šios bylos aplinkybes, į motyvus kuriais grindžiamas ieškovės reikalavimas priteisti jos prašomą neturtinės žalos dydį, atsakovės ir ieškovės interesų pusiausvyrą, taip pat į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 str. 2 d., vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, ieškinio reikalavimą tenkina iš dalies ir laiko galimu neturtinei žalai atlyginti priteisti 200 Eur nuo prašomos priteisti sumos. Proceso išlaidos. Ieškovės turėtos išlaidos 13,32 Eur už teismo medicinos ekspertizės atlikimą, pripažintinos proceso išlaidomis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 104 str. 2 d., todėl priteistinos iš atsakovės.

Kiti klausimai. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymas dėl priteisimo 413,99 Eur išlaidų už advokato pagalbą tenkintinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. nuostatomis. Sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (1.31)-TPA-635-15, teikti antrinę teisinę pagalbą pirmos instancijos teisme nukentėjusiajai paskirta advokatė Audronė Matiukienė, kuri teisme teikė teisinę pagalbą T. G. , todėl išlaidos priteistinos iš kaltinamosios.

Va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos BPK 297-307 str., tei­smas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. K. pri­pa­žin­ti kalta pa­gal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., ir nuteisti laisvės apribojimo bausme 1 (vienerius) metus. Įpareigoti nuteistąją per 4 (keturis) mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

G. K. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p., jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš G. K. priteisti 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti, 13,32 Eur (trylika eurų 32 euro centus) proceso išlaidų T. G. . Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš G. K. 413,99 Eur (keturis šimtus trylika eurų 99 euro centus) proceso išlaidų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai Kauno skyriui.

Nuo­spren­dis per 20 die­nų nuo jo pa­skel­bi­mo die­nos ape­lia­ci­niu skun­du ga­li bū­ti skun­džia­mas Klai­pė­dos ap­y­gar­dos tei­smui per Plun­gės ra­jo­no ap­y­lin­kės tei­smą.