Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2026-01-19 · Byla Nr. E1-425-1130/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-01-19
Bylos Nr.
E1-425-1130/2026
Teisminio proceso Nr.
1-68-3-01199-2025-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Erlandas Stanislovaitis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. E1-425-1130/2026Teisminio proceso Nr. 1-68-3-01199-2025-7Procesinio sprendimo kategorija 2.6.2.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2026 m. sausio 19 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Erlandas Stanislovaitis,sekretoriaujant Vaidai Mikalonienei,dalyvaujant asmeniui dėl kurio prašoma pripažinti piniginę sankciją R. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos teikimą dėl R. S., gyv. (duomenys neskelbtini), paskirtos piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Latvijos Respublikos kompetentinga institucija, vadovaudamasi 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms (toliau – ir Pamatinis sprendimas), kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl 2025 m. birželio 6 d. priimto sprendimo (sprendimas tapo galutinis 2025 m. liepos 4 d.) pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje. Minėtu sprendimu R. S. buvo paskirta 160 Eur bauda už tai, kad 2025 m. gegužės 29 d., 00.04 val., apgyvendintos vietovės teritorijos ribose, kur maksimalus leistinas greitis gali būti ne didesnis kaip 90 km/val., R. S. priklausančia transporto priemone buvo važiuojama 142 km/val. greičiu. Greitis buvo užfiksuotas greičio matuokliu GATSO, nestabdant transporto priemonės. Įvertinus leistiną įrangos paklaidą, faktinis važiavimo greitis buvo 137 km/val. Taigi, leistinas greitis buvo viršytas 47 km/val.

Teismo posėdyje R. S. paaiškino, kad jis turi dokumentus, kuriuos teikė policijai, tai įrodo kas tuo metu naudojosi automobiliu. Apie padarytą pažeidimą Latvijoje jis nieko nežinojo, pirmą kartą išgirdo iš teismo. Tuo pačiu metu pažeidimai buvo įvykdyti ir Lietuvoje. Jis jokio pranešimo iš Latvijos Respublikos negavo. Šitą automobilį buvo perdavęs savo sūnui P. S.. Lietuvoje taip pat buvo padaryti pažeidimai. Matomai paskui sūnus pasiekė Latviją. Lietuvoje R. S. viską susitvarkė, pranešė kas tuo automobiliu naudojosi. Sūnui automobilį perdavė 2025 m. balandžio mėnesį, o viskas įvyko gegužės mėnesį. R. S. taip pat nurodė, kad Latvijoje jis nebuvęs nuo (duomenys neskelbtini) m., kai grįžo iš tarybinės kariuomenės.

Prokuroras į teismo posėdį neatvyko, nors buvo tinkamai informuotas apie posėdžio laiką ir vietą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 365¹ straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad į posėdį teismas šaukia nubaustą asmenį, jo gynėją ir prokurorą, tačiau šių asmenų neatvykimas klausimo nagrinėjimo nesustabdo, todėl ši byla išnagrinėta prokurorui nedalyvaujant.

Teikimas netenkinamas.

Europos Sąjungos valstybėse narėse paskirtos piniginės sankcijos pripažinimo taisyklės nustatytos 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatiniame sprendime 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms. Pamatinis sprendimas į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę perkeltas jo nuostatas BPK 365¹ ir 365² straipsniuose.

Motyvuojamoji dalis

BPK 365¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos paskirtą piniginę sankciją pripažįsta pinigine sankcija nubausto fizinio asmens gyvenamosios vietos ar juridinio asmens buveinės vietos apylinkės teismas. Jeigu nubaustas asmuo neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba juridinis asmuo neturi buveinės vietos Lietuvos Respublikoje, tada piniginę sankciją pripažįsta turto ar pagrindinės jo dalies, į kurią gali būti nukreiptas išieškojimas, buvimo vietos apylinkės teismas.

Iš pateiktų dokumentų matyti, kad Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos 2025 m. birželio 6 d. sprendimu R. S. paskirta 160 Eur piniginė sankcija (bauda). Pažymėtina, jog Latvijos Respublikos kompetentinga institucija nepateikė įrodymų, kad sprendimas buvo tinkamai įteiktas R. S.. Dokumentas siųstas paprasta pašto siunta, be gavimo patvirtinimo, o nesant tinkamo pranešimo įteikimo, R. S. neteko realios galimybės gintis ar apskųsti sprendimą. Latvijos Respublikos kompetentinga institucija laikė dokumentus įteiktais tik todėl, kad siunta nebuvo grąžinta.

Be kita ko, teismo posėdyje R. S. nurodė, jog pažeidimo padarymo metu transporto priemonę vairavo jo sūnus P. S., todėl už padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą turėtų būti atsakingas transporto priemonę vairavęs asmuo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos prašymas dėl paskirtos piniginės sankcijos – 160 Eur, pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje pagal Lietuvos Respublikos įstatymus netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 17², 365¹ ir 365² straipsniais,

nutaria:

Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos teikimo netenkinti.

Apie priimtą sprendimą informuoti Latvijos Respublikos kompetentingą instituciją, taip pat nutarties nuorašą išsiųsti prokurorui ir R. S..

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Erlandas Stanislovaitis