Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. G. ieškinį atsakovui A. D. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir materialinio išlaikymo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas teisme nuomonės nepareiškė, atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė nurodė, kad ieškinys atitinka šalių nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus. Ieškovės šeima į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą įrašyta nebuvo, atvejo vadyba šeimai nebuvo ir nėra taikoma, pranešimą apie galimus šioje šeimoje vaikų teisių pažeidimus nebuvo gauta. Duomenų apie atsakovą neturi. Ieškovės namuose sudarytos tinkamos sąlygos vaikui augti. V. D. gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka vaiko interesus. Vaikui išlaikyti skiriama suma neturėtų apsiriboti tik minimalių ir fiziologinių vaiko poreikių tenkinimo užtikrinimu, todėl ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis atitinka nepilnametės V. D. teises ir teisėtus interesus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad šalims (duomenys neskelbtini) gimė dukra V. D., kuri nuo gimimo gyvena su savo mama, ieškove, Kelmėje, vaiko tėvas, atsakovas, gyvena Jungtinėje Karalystėje, Londone. Atsakovas neginčija, kad su dukra negyvena, įrodymų apie vaikui teikiamą išlaikymą iki ieškinio pareiškimo nepateikė, todėl pagrįsti ieškovės reikalavimai dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo dukrai priteisimo.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.169 straipsnyje numatyta, jei tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Kilus ginčui, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma teismo sprendimu su vienu iš tėvų. Teismas ginčą išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

Šalių nepilnametė dukra V. D. gyvena su ieškove, savo motina. Ieškovės neteisėto elgesio vaiko atžvilgiu faktų nenustatyta. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvadoje nurodyta, kad ieškovė su dukra gyvena ieškovei priklausančiame bute, kurio plotas apie 82 m², bute trys gyvenamieji kambariai, kuriuose tvarkinga, būstas pritaikytas vaiko poreikiams, sudarytos sąlygos vaikui augti, ugdytis, žaisti ir ilsėtis. V. D. vaiko teisių apsaugos specialistei nurodė, kad ji su tėčiu nebendrauja, norėtų gyventi tik su mama, kaip iki šiol gyveno. Atsakovas prieštaravimų dėl dukters gyvenamosios vietos su ieškove nepareiškė. Šių aplinkybių visuma suteikia pagrindo išvadai, kad ieškovė tinkamai rūpinasi dukra, užtikrina geras gyvenimo sąlygas, saugią aplinką vaikui, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove.

Dėl išlaikymo priteisimo.

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikams tinkamai maitinti, aprengti, jų sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas principas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto CK 3.3 straipsnio 1 dalyje. Įstatyminė pareiga išlaikyti vaiką tėvams suponuoja pareigą teikti įrodymus apie jų realią turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis).

Liudytojas R. D., šalių sūnus, parodė, kad tėvas su juo ir seserimi V. bendrauja retai, kartais pasveikina su šventėmis. Paskutinį kartą tėvą matė 2018 m. pavasarį, kai jis su seserimi svečiavosi pas tėvo seserį Anglijoje, tetos namuose susitiko ir su tėvu. Prieš dvejus metus jis sužinojo, kad tėtis turi kitą šeimą, du vaikus. Tėtis jam yra siuntęs pinigų, tačiau tai būdavo retai, nedidelėmis sumomis, jam pervestus pinigus tėtis liepdavo pasidalinti su seserimi, todėl jis suprato, kad sesei pinigų neduoda. Dovanų iš tėčio nei jis, nei sesuo nėra gavę. Tėtis darbingas, dirbantis įvairius statybos darbus Anglijoje.

Atsakovas neginčija ieškovės nurodytų aplinkybių, kad nuo 2019 m. vasaros, nuo to laiko, kai jo ir ieškovės bendras gyvenimas nutrūko, dukters išlaikymui lėšų neteikia. Iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad dukrą ji išlaiko iš savo darbinių pajamų (duomenys neskelbtini), kurios kas mėnesį siekia apie 600 Eur, valstybės išmokos vaikui – 86 Eur ir motinos paramos.

Kadangi atsakovas su vaiku negyvena, todėl nustatant atsakovo turtinę padėtį ir galimybę išlaikyti vaiką, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Atsakovas turtinę padėtį patvirtinančių dokumentų teismui nepateikė. Iš ieškovės paaiškinimų, liudytojo R. D. parodymų sprendžiama, kad atsakovas darbingas, dirbantis, neturintis sveikatos sutrikimų. Dokumentų, patvirtinančių atsakovo sveikatos sutrikimus, negalią, dėl kurių būtų sumažėjęs jo darbingumas, atsakovas nepateikė. Atsakovas neįrodė, kad jis sąžiningai siekė užtikrinti dukters turtines teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių negali teikti pakankamo išlaikymo. Dėl to, kad atsakovas turi kitų vaikų, negali nukentėti dukters V. interesai. Tėvai, nuspręsdami susilaukti vaiko, privalo apsvarstyti ir įvertinti savo galimybes vaiką išlaikyti iki jo pilnametystės, nes tokia pareiga numatyta įstatymuose. Atsakovui nusišalinus nuo pareigos išlaikyti dukrą V., pareiga išlaikyti ją tenka tik jos motinai. Tokiu būdu, vaiko išlaikymo pareiga nepagrįstai perkelta tik ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš esmės nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Ir toliau atsakovui neišlaikant dukters, nebūtų užtikrinti vaiko interesai, kuriuos saugoti ir ginti yra abiejų tėvų pareiga. Ieškovės prašomas priteisti išlaikymas periodinėmis išmokomis – po 250 Eur kas mėnesį - nedidelis, nes pagal Aukščiausiojo Teismo nustatytą orientacinį išlaikymo kriterijų vieno vaiko išlaikymui minimalių poreikių patenkinimui per mėnesį reikalingos lėšos atitinka vieną minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu Lietuvoje yra 633 Eur, atskaičius mokesčius. Ieškovės nurodyta dukters išlaikymui reikalinga suma - apie 500 Eur mėnesiui, yra jos preliminarūs skaičiavimai, kurie reikalingi vaiko išlaikymui, o ne išlaidos, kurių ji net negali turėti, nes neturi tokių pajamų ir galimybių vaikui kas mėnesį skirti apie 400-500 Eur. Dukrai gyvenant su mama, jai tenka didesnė išlaikymo našta, ji privalo aprūpinti vaiką maistu, suteikti būstą, pasirūpinti, kad vaikas augtų sveikas, susirgus – slaugyti jį, rūpintis tinkama medicinine pagalba, kas neabejotinai reikalauja ir laiko sąnaudų, ir išlaidų. Tėvas, negyvenantis kartu su vaiku, teikiantis tik išlaikymą, prie tokių išlaidų neprisideda, ieškovei tenka didžiausioji rūpinimosi vaiku našta. Ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo suma - po 250 Eur kas mėnesį dukrai, yra mažesnė nei pusė minimalios mėnesinės algos, todėl akivaizdu, kad priteisus šią sumą iš atsakovo, galima bus patenkinti būtiniausius vaiko poreikius.

Įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytą išlaikymo dydį, kuris reikalingas vaiko visaverčiam, sveikam maitinimui, gerai aprangai, kokybiškai avalynei, higienos prekėms, ugdymo reikmėms, laisvalaikiui, atsakovas nepateikė. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis aukščiau išdėstytais principais, kuriais remiamasi nustatant priteistino išlaikymo dydį, taip pat laikydamasis teismų praktikos, atsižvelgdamas į šalių turtinę padėtį, konstatuoja, jog atsakovas privalo rasti galimybę dukters išlaikymui teikti kas mėnesį po 250 Eur. Ši suma yra reikalinga siekiant patenkinti vaiko būtiniausius poreikius, tokio dydžio atsakovo teikiamas išlaikymas neturėtų būti kliūtis tenkinti jo paties būtinus, gyvybiškai svarbius poreikius ir nebūtų pažeistas tėvų proporcingumo principas išlaikant vaiką.

Pažymėtina, kad išlaikymo teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo yra priteistas atitinkamo dydžio išlaikymas, šalims res judicata galios neįgyja, o po teismo sprendimo priėmimo pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ir nuolatinė priežiūra), priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas arba sumažintas (CK 3.201 straipsnis).

Pagal CK 3.200 straipsnį, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Teisė į išlaikymą periodinėmis išmokomis atsiranda nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos, šiuo atveju nuo 2022 m. rugsėjo 14 d. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo, turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5, 3.3 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).

Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso, ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių. Taigi, byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas.

Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo bendras gyvenimas iširo nuo 2019 m. vasaros, nors šalys faktiškai jau nuo 2007 metų gyveno atskirai, ieškovė Lietuvoje, atsakovas Jungtinėje Karalystėje. Nutrūkus šeimyniniams santykiams, dukrai gyvenant su motina, atsakovui kilo pareiga teikti išlaikymą dukrai. Ieškovė ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo teismui pateikė 2022 m. rugsėjo 14 d. Ieškovės teigimu, atsakovas išlaikymo dukrai neteikia nei po bylos iškėlimo, nei iki tol, daugiau kaip trejus metus. Atsakovas įrodymų, patvirtinančių savo noru teiktą išlaikymą dukrai, nepateikė. Esant tokioms aplinkybėms, iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas dukrai už trejų metų laikotarpį iki ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. už 36 mėnesius (250 x 36 = 9000).

CK 3.185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas, todėl išlaikymas priteistinas vaikui, teisę valdyti vaiko lėšas paliekant nepilnamečio vaiko turto uzufruktoriui – vaiko motinai, su kuria gyvena nepilnametis vaikas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškinį patenkinus, žyminis mokestis valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2, 16 punktai), priteistinas iš atsakovo, t. y. 67,50 Eur (250 x 12 x 3% x 75 % = 67,50) už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis, 202,50 Eur (9000 x 3 % x 75 % = 202,50) už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Ieškinį patenkinus, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios šioje byloje yra 33,15 Eur, taip pat priteisiamos iš atsakovo (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas užmokestis ir šiam užmokesčiui mokėti naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Taigi, šiuo atveju tarnybai nusprendus teikti ieškovei valstybės garantuojamą 100 procentų apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrus ieškovei advokatę, valstybė patyrė išlaidų, kurios, kaip matyti iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos finansų skyriaus pateiktos pažymos, šioje byloje yra 273,33 Eur. Ieškinį patenkinus, kaip ir visos kitos bylinėjimosi išlaidos valstybei, išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.174 straipsnio 1, 2 dalimis, 3.192 straipsniu, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3.200 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 178 straipsniu, 259, 265-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nepilnametės V. D., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su jos motina V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai V. D., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį nuo ieškinio teismui pareiškimo dienos – 2022 m. rugsėjo 14 d. – iki vaiko pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą dukrai V. D., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9000 Eur (devynis tūkstančius eurų).

Nustatyti, kad V. D. išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teisėmis valdys ir tvarkys vaiko motina V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš A. D. 576,48 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt šešis eurus 48 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, iš jų 270 Eur (du šimtus septyniasdešimt eurų) sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5660, 33,15 Eur (trisdešimt tris eurus 15 centų) sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5662, 273,33 Eur (du šimtus septyniasdešimt tris eurus 33 centus) sumokant į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.