Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. J.,

nedalyvaujant trečiojo asmens Alytaus apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namų atstovui,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei I. Š., trečiajam asmeniui Alytaus apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namams dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos nustatymo, globėjo paskyrimo, išlaikymo vaikui priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Liudytoja M. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad atsakovė I. Š. yra jos dukra, kuri turi sūnų D. Š., jam virš metų laiko. Dukra jo neaugina nuo pat gimimo, berniukas auga Alytaus kūdikių namuose. Dukra savo sūnų lanko gana dažnai, lanko esant galimybei, klausdavo, ko reikia atvežti sūnui, bet sakydavo, kad nieko nereikia. Dažniau sūnaus neleisdavo lankyti Vaiko teisių apsaugos skyrius. I. Š. vasaros metu kartu su ja dirbo, dirbdavo 2-3 kartus per savaitę, gaudavo atlyginimą. Po ieškinio teismui pateikimo dienos dukros I. Š. elgesys pasikeitė, pradėjo labiau rūpintis sūnumi, nori jį pasiimti, susirasti kur gyventi. Dukra gyvena kartu su ja, name yra trys kambariai, gyvena 8 asmenys, namuose nėra normalių sąlygų auginti vaiką, vyras ir vaikai vartoja alkoholį, atsakovė I. Š. alkoholio nevartoja.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Dėl tėvo valdžios apribojimo

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovė I. Š. yra nepilnamečio D. Š., gimusio (duomenys neskelbtini) motina, duomenys apie tėvą nenurodyti (b.l. 10). D. Š. gimimas registruotas Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymu (b.l. 9). Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų informacijoje nurodyta, kad I. Š. pagimdė vyriškos lyties kūdikį, kitą dieną kūdikį atsisakė maitinti, jį paliko ir kitą dieną išvyko iš akušerijos skyriaus, I. Š. ir jos giminaičiai naujagimiu nesidomėjo (b.l. 11). Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. (7.7)-A3-2014/618 D. Š. globėju paskirti Alytaus apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namai, juose nustatyta D. Š. gyvenamoji vieta (b.l. 13). 2015 m. rugsėjo 25 d. D. Š. apgyvendintas Alytaus apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namuose (b.l. 12). Atsakovė I. Š. sūnų D. Š. Kūdikių namuose aplankė 2014 metais keturis kartus, 2015 metais – 13 kartų. Lankyti sūnaus I. Š. atvykdavo kartu su draugu E. Ž., arba su teta V. Š., ar močiute J. Š., dėde Š. Š.. Lankymosi metu I. Š. su sūnumi D. bendraudavo 30-60 min., lauktuvių sūnui neatveždavo. Emocinis ryšys tarp sūnaus ir motinos nesusiformavęs, pamatęs motiną, berniukas jos neatpažįsta, verkia, materialinės pagalbos sūnui atsakovė I. Š. neteikia, berniukas išlaikomas iš valstybės lėšų, sūnų lanko retai (b.l. 31-32). 2015 m. sausio 28 d. lankymosi atsakovės šeimoje metu nustatyta, kad atsakovė gyvena tėvų name be patogumų, namuose nešvaru, netvarkinga, buitis skurdi, apleista (b.l. 14-15). 2015 m. balandžio 13 d. Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (7.7)-A3-2015/2013 atsakovės šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą, šeimai nutarta teikti įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas (b.l. 17). 2015 m. gegužės 12 d. Skyriaus globos plano peržiūros metu išsiaiškinta, kad atsakovė nesimoko, pašalinta iš mokyklos, nedirba, neturi pastovių pajamų, vaiko auginti galimybių neturi, šeimoje teigiamų pokyčių nėra (b.l. 21-24).

Tėvų valdžios turinys – tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

Tėvų valdžios apribojimo (laikinai ar neterminuotai) pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnyje, kuriame nustatyta, jog tėvų valdžia gali būti apribota, kai: 1) tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, o esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama pažeidžiant vaiko interesus. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3. straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114-2013). Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Kadangi nepilnamečių vaikų teises įgyvendina jų tėvai (CK 3.163 straipsnio 1 dalis), todėl tėvų valdžia turi būti orientuota ir į vaiko teisių įgyvendinimą. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios aprojimą. Taigi tėvai turi ne tik prigimtinę bet ir konstitucinę pareigą rūpintis vaikais, juos prižiūrėti, išlaikyti, rūpintis jų sveikata, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Visa tai sudaro tėvų valdžios turinį, numatytą Lietuvos Respublikos CK 3.155 straipsnio 2 dalyje. Pagal teismų praktiką, jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamu buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008).

Sprendžiant dėl tėvų valdžios apribojimo būdo, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai. Tėvų pareigų nevykdymu, nesirūpinimu vaikais, pakanka konstatuoti aplinkybes, kad atsakovai savo vaikų neaugina, su vaikais praktiškai nebendrauja ir nededa jokių pastangų, kad jų ir vaikų tarpusavio ryšys būtų atkurtas, nesidomi jų ugdymu, mokymusi, nesilanko mokykloje, neteikia vaikams išlaikymo, taip pažeisdami vaikų interesus ir toks atsakovų elgesys sudaro tėvų valdžios apribojimo pagrindą.

Iš byloje surinktų įrodymų, Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės, atsakovės paaiškinimų nustatyta, kad atsakovė vengia atlikti pareigą sūnui D. Š., gimusiam (duomenys neskelbtini), nepilnamečiu sūnumi nesirūpina nuo jo gimimo, jį atsisakė maitinti ir prižiūrėti jau kitą dieną vaikui gimus, vaiką paliko ligoninėje ir iš jos išėjo. Atsakovė nesidomi jo augimu, sveikata, Alytaus apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namuose lankydavo retai, jeigu lankydavo, būdavo apie 30-60 minučių, o nuo 2015 m. rugsėjo mėn. sūnaus nelankė. Tarp atsakovės ir sūnaus emocinis ryšys nesusiformavęs, berniukas motinos neatpažįsta, pamatęs pradeda verkti. Iš nevienkartinio apsilankymo atsakovės motinos namuose nustatyta, kad atsakovė gyvena tėvų name be patogumų, namuose nešvaru, netvarkinga, buitis skurdi, apleista. Atsakovė I. Š. pripažino jai pareikštą ieškinį dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo Alytaus sutrikusio vystymosi kūdikių namuose per žiemą, nurodė, kad nesutinka, kad vaikas gali būti įvaikintas, nori jį pati auginti, ketina pradėti dirbti, susirasti gyvenamąjį plotą. Tačiau vertinant byloje nustatytas aplinkybes, tai yra tik atsakovės deklaratyvūs teiginiai, pareikšti teismo posėdžio metu, tačiau atsakovė nepateikė įrodymų ir netgi nepaaiškino, kur ketina įsidarbinti, kur ieškojo darbo ir gyvenamosios vietos, ar iš vis ėmėsi kokių tai veiksmų darbui, gyvenamajai vietai susirasti. Nors liudytoja apklausta atsakovės mama nurodė, kad jos dukra deda pastangas labiau rūpintis savo sūnumi, tačiau tuo pačiu nurodė, kad dukra nieko nepadarė siekdama susigrąžinti sūnų. M. Š. parodė, kad Alytuje turi giminių, todėl darytina išvada, kad atsakovė turėjo galimybių atvykusi į Alytų apsistoti, kad ilgiau pabendrautų su sūnumi, tačiau taip nesielgė, o iš Alytaus apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namų pateiktos informacijos nustatyta, kad atsakovė savo sūnų lanko vis rečiau. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad dėl atsakovės kaltės neįgyvendinama motinos valdžia ir pareiga auginti, dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti jį, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Kadangi padėtis nepasikeitė nuo pat gimimo, ir nėra duomenų, kad ji gali pasikeisti, todėl ieškinys dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo tenkintinas visiškai ir I. Š. motinos valdžia sūnaus D. Š. atžvilgiu apribotina neterminuotai (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Neterminuotai apribojus motinos valdžią, atsakovei I. Š. sustabdomos asmeninės (teisė gyventi su sūnumi, reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų, dalyvauti auklėjant, iš dalies bendrauti su juo) ir turtinės (paveldėti sūnaus turtą pagal įstatymą, teisės būti jo išlaikomam jam suaugus ir kt.) teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su sūnumi, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Apribojus motinos valdžią neterminuotai, be atskiro motinos sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Atsakovei I. Š. neterminuotas motinos valdžios apribojimas sūnaus D. Š. atžvilgiu gali būti panaikinamas, jeigu ji įrodys, kad pakeitė savo elgesį, gyvenimo būdą ir nori bei gali auklėti vaiką, ir jei motinos valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Atsakovei motinos valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnio 6 punktas).

Dėl gyvenamosios vietos, globos nustatymo, globėjo skyrimo

Apribojus atsakovės motinos valdžią sūnaus D. Š. atžvilgiu, būtina be tėvų globos likusiam vaikui nustatyti nuolatinę globą ir paskirti globėją, bei nustatyti kur vaikas gyvens. Kadangi D. Š., gimęs 2014 m. rugsėjo 18 d., gyvena Alytaus apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, kurie sutinka ir prašo būti paskirti nuolatiniu globėju, ginčo dėl globos ir nuolatinio globėjo paskyrimo byloje nėra, todėl yra pagrindas tenkinti ieškinį šioje dalyje. Esant tokioms aplinkybėms, D. Š., gimusio (duomenys neskelbtini) nuolatiniu globėju skirtini Alytaus apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namai, nustatant D. Š. gyvenamąją vietą Alytaus apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namuose (CK 3.251 straipsnio 1 dalis, 3.256 straipsnis, 3.257 straipsnis, 3.263 straipsnis, 3.265 straipsnio 3 punktas). Alytaus apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namams išaiškintina, kad rūpintojas/globėjas privalo: 1) užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; 2) rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; 3) auklėti vaiką; 4) sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir vietos savivaldos institucijomis; 5) palaikyti ryšius su artimaisiais vaikui giminaičiais ir informuoti juos, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais; 6) rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgiant į jo amžių, sveikatą, išsivystymą bei polinkius; 7) rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje. Taip pat išaiškintina, kad globėjas yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus. Jis turi teisę teismo tvarka reikalauti grąžinti jam vaiką iš bet kurio asmens, laikančio jį pas save neteisėtai. Globėjas už vaiko padarytą žalą ir už savo pareigų nevykdymą atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, sudaryti sąlygas jiems visapusiškai ir harmoningai vystytis (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, laisvalaikio tikslams užtikrinti. Atsakovės pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką lieka ir neterminuotai apribojus motinos valdžią CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.195 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.3 straipsnį, įtvirtintus šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus, sprendžiant nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimus prioritetas teiktinas vaikų teisių ir interesų apsaugai ir gynimui. CK 3.192 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas reiškia, jog vaikų išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso ne tik nuo vaikų poreikių, bet ir nuo tėvų turtinės padėties, tačiau kiekvienu atveju turi būti paisoma CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nepilnamečių vaikų teisių ir interesų apsaugos garantijos, kurios esmė yra ta, kad išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, priteisiant vaikui išlaikymą, būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tuo atveju, kai vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis yra sunki ir ji pagrįsta byloje surinktais įrodymais, teismas gali nustatyti ir mažesnį nei minimali mėnesinė alga išlaikymą. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnis). I. Š. šiuo metu nedirba (b.l. 45), nekilnojamojo turto neturi (b.l. 44), išlaikymo gera valia sūnui D. Š. neteikia. Atsižvelgiant į vaiko amžių, augančių vaikų poreikius, šalies ekonominę situaciją bei tėvų pareigą išlaikyti kito asmens globai paliktus nepilnamečius vaikus, siekiant užauginti juos pilnavertėmis asmenybėmis, t.y., kad būtų patenkinti būtiniausi vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, teismas mano, kad nepilnamečio D. Š. išlaikymui pakankama suma 70 Eur. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikus. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Pažymėtina ir tai, jog nustatant tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovės valstybei priteistina 66,00 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio ieškovas yra atleistas ir 4,50 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 88 str., 92 str., 93 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 str., 263 – 270 str., 282 str. 2 d. 1 p., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią I. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaiko D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti nepilnamečio D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą Alytaus apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, įmonės kodas 190274411.

Priteisti iš atsakovės I. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnaus D. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 70,00 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos 2015 m. lapkričio 5 d. iki D. Š. pilnametystės.

D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lėšų tvarkytoju ir turto administratoriumi paskirti Alytaus apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namus, įmonės kodas 190274411.

Priteisti iš atsakovės I. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 66,00 Eur (šešiasdešimt šešis eurus 00 ct) žyminio mokesčio ir 4,50 Eur (keturis eurus 50 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.