Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vladislavas Lenčikas, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutarimo, kuriuo V. P. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalį nutraukta, nenustačius šio pažeidimo įvykio ir sudėties (LR ATPK 250 str. 1 d. 1 p.)

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 024163 už tai, kad 2013-05-22 14.40 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo vietoje – restorane „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), atlikus operatyvų patikrinimą, kurio metu nustatyta, kad įmonės vadovas V. P., būdamas darbdaviu, susitarė su M. G. dėl darbo vietos restorane „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), dėl darbo pobūdžio – barmeno darbo, dėl valandinio darbo užmokesčio, kuris būtų apie 11 Lt/val. Nustatyta, kad V. P., būdamas atsakingas už įmonės veiklos organizavimą neužtikrino, kad prieš darbo pradžią įstatymo nustatyta tvarka su M. G. būtų sudaryta darbo sutartis ir apie jo įdarbinimą būtų pranešta VSDFV teritoriniam skyriui ir leido M. G. nuo 2013-05-20 iki 2013-05-22 dirbti nelegalų darbą. Šiais savo veiksmais V. P. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – LR DK) 93 straipsnį, 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, 99 straipsnio 2 dalies nuostatas ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje.

Inspekcijos manymu, teismo nutarimas yra nepagrįstas, priimtas netinkamai aiškinant ir taikant darbo teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas bei nevisapusiškai ir netinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus.

V. P. kaltė dėl pažeidimo, numatyto LR ATPK 41³ str. 1 d., padarymo pilnai įrodyta byloje surinktais įrodymais, kurie patvirtina, kad bendrovės direktorius V. P. leido dirbti bendrovės restorane M. G., nesudaręs su pastaruoju darbo sutarties. Iš Inspekcijos 2013-05-22 faktų fiksavimo pažymos Nr. 41-450-1442 matyti, kad 2013 m. gegužės 22 d. 14:40 val. restorane prie baro stovėjo darbo drabužiais apsirengęs barmenas M. G., kuris nebuvo įdarbintas bendrovėje, darbo sutarčių registravimo žurnale įrašo apie su minėtu asmeniu sudarytą darbo sutartį nebuvo. Tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu M. G. paaiškino, kad 2013 m. gegužės 20 d. tarėsi dėl darbo restorane su bendrovės direktoriumi V. P.. Tyrimo metu M. G. paaiškino, kad nuo 2013-05-20 iki 2013-05-22, dirbdamas barmenu restorane, prižiūrėjo baro inventorių, pristatinėjo kai kuriuo gėrimus restorano klientams ir restorano padavėjams. Teisminio bylos nagrinėjimo metu M. G. parodė, kad 2012 m. gegužės 20 d. vyko susipažinimas su darbu, kurio metu jis nuvyko į restoraną stebėti darbo sąlygas, gegužės 21 ir 22 dienomis jis nešiojo gėrimus restorano lankytojams, taip pat bandė pilstyti gėrimus. V. P. parodymai, duoti teisminio bylos nagrinėjimo metu vertintini kritiškai, nes operatyvaus patikrinimo metu surinktų ir Teismui pateiktų dokumentų turinys neatitinka administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nustatytoms aplinkybėms.

Teismo nutarime konstatuota, kad M. G. nedirbo bendrovės naudai, bendrovėje buvo vykdoma atranka, o M. G. tiesiog leido laiką restorane (jau trečią dieną), bendrovė negavo iš jo jokios naudos ir mokama jam už tai nebuvo. Minėta išvada, anot apelianto, padaryta iš esmės remiantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais, kurie tėra gynybos pozicija. M. G. parodymai, duoti teisminio bylos nagrinėjimo metu, priešingai nei teigiama teismo nutarime, tik patvirtina, jog M. G. realiai dirbo restorane. Pastarąjį teiginį įrodo tiek pirminiame M. G. paaiškinime, tiek jo parodymuose nurodyta aplinkybė, kad atrankos metu jis nešiojo gėrimus restorano lankytojams, taip pat pilstė ir pateikinėjo gėrimus restorane dirbantiems padavėjams.

Inspekcija atkreipia dėmesį ir į tai, kad byloje nustatyta, jog M. G. operatyvaus patikrinimo metu vilkėjo juodas kelnes ir baltus marškinius. V. P. parodė, kad toks yra bendrovės aprangos kodas. Laikytina, kad nurodytuoju būdu M. G. laikėsi darbovietėje nustatytos tvarkos, kas yra būdinga darbo teisinių santykių objektyviajai pusei. Nepagrįstu ir nelogišku, anot apelianto, laikytinas reikalavimas potencialiam darbuotojui, susipažįstant su darbo sąlygomis, būti apsirengusiam pagal reikalavimus, taikomus restorano aptarnaujamo personalo darbuotojams. Darytina išvada, kad M. G. realiai aptarnaudavo restorano lankytojus ir kad nagrinėjamu atveju buvo vykdoma atranka, kuri prilygsta išbandymo sudarant darbo sutartį institutui.

Taigi, atsižvelgiant į išdėstyta, anot V. P., konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas administracinę bylą išnagrinėjo remdamasis ATPK 257 str., atsižvelgė į surinktų įrodymų visetą, juos įvertinęs padarė pagrįstą išvadą, kuri negali būti laikytina netinkama.

Motyvuojamoji dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos ATPK 257 str., administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (Lietuvos Respublikos ATPK 248, 257, 284 str.). Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N756-1233/2010). Būtent bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnai), šiuo atveju pirmosios instancijos teismui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir šios institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi. Pirmosios instancijos teismas gali nutraukti bylą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos protingos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir taip yra paneigti asmenį kaltinantys įrodymai arba nepašalintos abejonės dėl asmens kaltės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-2789/2011).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra ne kartą konstatavęs, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2625/2011). Tokios pat praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (nutartys bylose Nr. 2AT-6/2012, 2AT-21/2012).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią administracinę bylą, neišsiaiškino visų reikšmingų faktų, neištyrė visų galimų įrodymų ir įvykio versijų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad M. G. 2013-05-22 paaiškinime nurodė, jog sutarė su V. P. dėl bandomojo trijų dienų laikotarpio restorane „(duomenys neskelbtini)“, į jo pareigas per šias tris dienas įėjo baro inventoriaus priežiūra, karštų gėrimų, kitų, bet ne visų gėrimų pristatymas, pateikimas padavėjams (b.l. 11), tačiau apklausiamas teismo posėdyje jis šių aplinkybių nenurodė, o apylinkės teismas jų nesiaiškino, tuo nepakankamai išsamiai apklausė minėtą liudytoją (b.l. 36-37). Be to, paaiškinime ir teisme duotuose parodymuose yra prieštaravimai dėl M. G. buvimo šiame restorane valandų skaičiaus. Pažymėtina ir tai, kad M. G., atvykus Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistams, vilkėjo šio restorano darbo drabužius, t.y. juodas kelnes bei baltus marškinius, taip pat ryšėjo prijuostę, ką patvirtino ne tik M. G., bet ir V. P.. Apie tai, kad M. G. buvo su darbo drabužiais, patvirtina ir 2013 m. gegužės 22 d. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos faktų fiksavimo pažyma Nr. 21-450-1442, kurioje nurodoma, jog „prie baro dirbo (su darbo drabužiais) barmenas M. G.“ (b.l. 9).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismo posėdžio metu Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė, tikslu išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes, prašė iškviesti operatyvų patikrinimą atlikusius Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistus, tačiau prašymas patenkintas nebuvo, apsiribojus tuo, jog V. P. pripažino, kad M. G. galėjo būti apsirengęs juodomis kelnėmis ir baltais marškiniais, tačiau, apygardos teismo nuomone, šie specialistai galėtų padėti išaiškinti ne tik šią, bet ir kitas, teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Pastebėtina, jog pagal suformuotą teismų praktiką rašytiniai asmenų paaiškinimai nepakeičia liudytojų parodymų, todėl teismas turi būti aktyvus ir teismo posėdyje apklausti asmenis, galinčius padėti nustatyti svarbias bylos aplinkybes bei pašalinti esančias abejones.

Pažymėtina, kad byloje yra kilęs ginčas dėl to, ar M. G. restorane „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. gegužės 20-22 d. faktiškai dirbo, ar šiomis dienomis tik vyko susipažinimas su darbo sąlygomis ir bendrovė iš jo naudos negavo, ar V. P. tinkamai vykdė savo kaip direktoriaus pareigas, jog jo vadovaujamoje bendrovėje būtų leidžiama dirbti tik teisės aktų nustatyta tvarka pasirašius darbo sutartį ir pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie priėmimą į darbą. Bendrovės direktorius, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog Bendrovės veikla bus organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (LVAT Nr. N575-3284/2011). Apygardos teismo teisėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas nesiėmė jokių veiksmų aukščiau minėtiems kilusiems neaiškumams panaikinti.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai išsiaiškino bylos aplinkybes, nepašalino esančių abejonių. Tik ištyrus ir įvertinus visas minėtas aplinkybes, galima nuspręsti, ar V. P. veiksmuose yra Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo sudėtis, ar jos nėra. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutarimas naikintinas ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.