Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aldonos Tilindienės, Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Hidrosfera“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Hidrosfera“ dėl patento pripažinimo negaliojančiu; trečiasis asmuo – Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Atsakovė yra patento „Gravitacinio-estakadinio tipo hidrotechninis statinys“ (patento Nr. 3027) savininkė (paraiškos padavimo data – 2012 m. rugsėjo 5 d., paraiškos paskelbimo data – 2014 m. kovo 25 d., patento paskelbimo diena – 2014 m. gegužės 26 d.).

2. Ieškovė nurodė, kad šalys 2007 m. liepos 31 d. pasirašė statinio projektavimo sutartį, pagal kurią ieškovė (užsakovė) atsakovei (rangovei) pavedė, o atsakovė įsipareigojo parengti ir ieškovei perduoti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinių Nr. 66 ir Nr. 67 rekonstravimo su krantinių Nr. 66a ir Nr. 67a pratęsimu statybos techninį projektą. Buvo numatyta, kad atsakovė projektavimą atliks remdamasi ieškovės, kaip užsakovės, pateikta technine užduotimi ir projektavimo sąlygų sąvadais. Ieškovė nurodė, kad jau techninėje užduotyje įpareigojo atsakovę techninį projektą rengti remiantis priimtų projektinių pasiūlymų II patikslintu variantu, kuriame pirso konstrukcija yra simetrinė ir panaudojami cilindriniai 13 m diametro plieniniai apvalkalai. Vykdydama projektavimo sutartį atsakovė pateikė ieškovei projektą, o statybos rangovai projektą įgyvendino pastatydami suprojektuotas krantines. Ieškovei vykdant viešųjų pirkimų procedūras dėl krantinių Nr. 66a ir Nr. 67a rekonstravimo didesniam gyliui, atsakovė ieškovei atsiuntė 2016 m. sausio 4 d. raštą, kuriame teigė, kad turi minėtų krantinių konstrukcijos patentą Nr. WO2014037824A1.

3. Ieškovė VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti atsakovės UAB „Hidrosfera“ patentą „Gravitacinio-estakadinio tipo hidrotechninis statinys“ negaliojančiu bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4. Ieškovės teigimu, atsakovės patentas turi būti pripažintas negaliojančiu trim pagrindais: pirma, atsakovės išradimas yra nepatentabilus (Patentų įstatymo (toliau – ir PĮ) 63 str. 1 d. 1 p.), antra, atsakovė neturėjo teisės patentuoti išradimo (PĮ 63 str. 1 d. 4 p.), trečia, patentas neatitiko formaliųjų reikalavimų (PĮ 63 str. 1 d. 2-3 p.).

5. Išradimo nepatentabilumą ieškovė motyvuoja tuo, kad jis nėra naujas patento paraiškos padavimo metu ir buvo atskleistas iki patento paraiškos padavimo. Krantinių Nr. 66 ir Nr. 67 rekonstravimo su krantinių Nr. 66a ir Nr. 67a pratęsimu statybos projektinėje techninėje dokumentacijoje buvo atspindėti ginčijamo išradimo techniniai elementai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 15 d. sprendimu ieškinį patenkino – pripažino atsakovės UAB „Hidrosfera“ patentą „Gravitacinio-estakadinio tipo hidrotechninis statinys“ (Nr. 6027) negaliojančiu ir priteisė ieškovei iš atsakovės 4 479 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7. Teismas sprendė, jog ginčo patentas išduotas nepatentabiliam išradimui ir šiuo savarankišku pagrindu pripažino atsakovės patentą negaliojančiu.

8. Teismas nurodė, jog išradimas yra naujas, jeigu jis nežinomas technikos lygiu (PĮ 6 str. 1 d.), o technikos lygiu laikoma visa, kas iki patento paraiškos padavimo datos, o kai pretenduojama į prioritetą, – iki prioriteto datos buvo viešai skelbta arba naudota Lietuvos Respublikoje ir užsienyje (PĮ 6 str. 2 d.). Viešas išradimo atskleidimas turi būti suprantamas labai plačiai, pagal Europos patentų tarnybos apeliacinės tarybos formuojamą praktiką net teorinės galimybės gauti informaciją sudarymas daro galimu pripažinti viešą prieinamumą (available to the public) ir nesvarbu, ar tuo metu koks nors konkretus asmuo iš tikro matė atitinkamus dokumentus arba žinojo, kad jie yra viešai prieinami.

9. Teismas nustatė, kad ieškovė pagal 2010 m. lapkričio 30 d. perdavimo aktą iš atsakovės gavo techninį projektą „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinių Nr. 66-67 rekonstravimas su krantinių Nr. 66a-67a pratęsimu statyba“. Įvertinęs ieškovės į bylą pateikto techninio projekto konstrukcijos aprašą, teismas nustatė, kad techniniame projekte įgyvendintas techninis sprendimas visiškai atitinka aprašytą ginčo patentu. Tai reiškia, kad techninis projektas, kuris su galutiniais pataisymais buvo sudarytas ne vėliau kaip 2010 m. lapkričio 30 d., ir kuris buvo paskelbtas 2010 m. gegužės mėn. paskelbus viešąjį konkursą statybos rangovams bei vėliau jį įgyvendinant, nuo 2010 m. buvo viešai prieinamas visiems potencialiems konkurso dalyviams ir net jų peržiūrimas (tai patvirtina ieškovės pateiktas išrašas iš Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos apie pirkimą 15833 „Objekto krantinių 66-67 rekonstravimas su krantinių Nr. 66a-67a pratęsimu. II statybos etapas – krantinių 66a-67a pratęsimo statyba su vietiniais inžinieriniais tinklais“). Pasak teismo, šiame techniniame projekte buvo numatyti visi techniniai elementai ir jų techniniai sprendimai, kurie nurodyti ginčo patento apibrėžties punktuose (kai antrasis yra priklausomas nuo pirmojo), įgyvendinantys tą pačią techninę paskirtį, kuri nurodyta ginčo patento aprašyme, tomis pačiomis techninėmis priemonėmis.

10. Teismas nustatė, kad techniniame projekte numatyta, jog projektuojamas gravitacinio estakadinio tipo statinys laivams švartuoti, kurio konstrukcijos pagrindas yra didelio skersmens (13,5 - 15 metrų skersmens) plieniniai kevalai, dėl surinkimo patogumo galintys būti sumontuoti statybų aikštelėje, montuojami (statomi) jiems parengtoje vietoje akvatorijos dugne, viduje turintys gelžbetoninius žiedus ir ertmes, užpildomas smėliu, taip pat turintys jų viduje sukaltus polius (vamzdžius), kurių viršuje montuojamos gelžbetoninės atraminės plokštės ir kurie priima vertikalias apkrovas, tarpuose tarp kurių montuojamos išilginės plieninės sijos (kurios sudaro ant polių (vamzdžių) pamato sukurtos konstrukcijos viršutinę dalį, sujungiančią polius į vieną laikančią (nešančią) visumą, technikoje paprastai vadinamą rostverku). Taip aprašyta techniniame projekte konstrukcija ir jos paskirtis absoliučiai atitinka patento apibrėžties 1 punktą.

11. Techninis projektas viešai paskelbtas neapibrėžtam asmenų ratui ir tapo bet kuriam suinteresuotam asmeniui laisvai prieinamas 2010 m., vykstant viešajam konkursui dėl statybos darbų pirkimo įgyvendinant atsakovo techninį projektą.

12. Nors atsakovė teigia, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog viešajam konkursui buvo pateiktas būtent tas techninis projektas, kurį atsakovė perdavė ieškovei, tačiau, pasak teismo, atsakovė neginčijo fakto, kad galutinai darbai buvo atlikti pagal atsakovės parengtą techninį projektą ir nepateikė įrodymų, kad vyko kiti tų pačių krantinių rekonstrukcijos projektavimo darbai, kurių rezultatas galėjo būti įgyvendintas pagal kokį nors kitą techninį projektą. Be to, teismas pažymėjo, jog ieškovės pateikti krantinių techniniai pasai patvirtina, kad buvo įgyvendintas būtent atsakovės 2010 m. lapkričio 30 d. ieškovei pateiktas techninis projektas.

13. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendė, jog atsakovės patentu saugomi techniniai sprendimai buvo viešai prieinami ir atskleisti iki paraiškos padavimo (2012 m. rugsėjo 5 d.), todėl iki to laiko jau buvo žinomi technikos lygiu. Dėl šios priežasties atsakovės išradimas nėra naujas ir negali būti saugomas patentu (nepatentabilus) pagal PĮ 63 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir ieškovės reikalavimu pripažįstamas negaliojančiu kaip neatitinkantis PĮ 6 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų.

14. Pripažinęs ginčo patentą negaliojančiu šiuo pagrindu, teismas kitų ieškovės argumentų netyrė, kaip nebeturinčių teisinės reikšmės bylos ginčo išsprendimui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB ,,Hidrosfera“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

15.1. Byloje nėra pateiktas techninio projekto variantas, kurį atsakovė perdavė ieškovei. Atsakovė neginčija, kad ieškovė pagal 2010 m. lapkričio 30 d. perdavimo aktą iš atsakovės gavo techninį projektą „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinių Nr. 66-67 rekonstravimas su krantinių Nr. 66a-67a pratęsimu statyba“, tačiau byloje nėra pateiktas techninis projektas, kuris buvo perduotas ieškovei. Prie ieškinio pridėtas techninis projektas yra nepasirašytas šalių, taip pat nėra nurodyta jo data, todėl neįmanoma įsitikinti ar tai galutinis ir patvirtintas variantas, kuris buvo perduotas pagal 2010 m. lapkričio 30 d. perdavimo aktą. Byloje pateiktas techninis projektas turi paminėtų esminių trūkumų, todėl teismas neturėjo pagrindo juo remtis atlikdamas patento galiojimo vertinimą.

15.2. Net jeigu apeliacinės instancijos teismas ir nuspręstų, kad byloje galima remtis ieškovės pateiktu techniniu projektu, jame išdėstytas techninis sprendimas skiriasi nuo patento. Siekiant pripažinti patentą negaliojančiu, reikia pateikti viešai prieinamą identišką techninį sprendimą, kurio paskelbimo data būtų ankstesnė negu prioritetinės paraiškos padavimo data. Vertinant išradimo patentabilumą, turi būti vertinamas ne atskirų išradimo požymių naujumas, o išradimo kaip vientiso objekto naujumas pagal išradimo apibrėžties požymius. Išradimas yra žinomas technikos lygiu, jei visi išradimo apibrėžties elementai iki patento paraiškos arba prioriteto datos yra aptinkami viename viešai prieinamame šaltinyje. Jeigu nors vienas iš techninių elementų skiriasi, naujumo kriterijaus pažeidimo nėra. Analizuojant ir lyginant išradimo pirmojo apibrėžties punkto techninius elementus su techninio projekto elementais atitinkamos srities specialistui akivaizdu, kad dalis jų iš esmės skiriasi. Pirma, techniniame projekte parašyta, kad kevalo vidus yra užpilamas smėliu, tačiau išradimo apibrėžties pirmajame punkte yra dvi galimybės: smėlis arba gruntas. Antra, techniniame projekte parašyta, kad į kiekvieną kevalą sukalama po 3 vamzdžius, tačiau išradimo apibrėžties pirmame punkte vamzdžių nėra, ten naudojami poliai. Be to, techniniame projekte taip pat paminėta, kad poliai sukalami tik „pirso galvoje“, išradime gi – visuose kevaluose, todėl skiriasi ne tik elementai, bet ir jų panaudojimo būdas visos konstrukcijos atžvilgiu. Tai reiškia, kad poliai ir polių panaudojimas kiekviename kevale yra nauja technikos lygio atžvilgiu. Trečia, išradimo apibrėžties pirmajame punkte parašyta, kad kiekvieno kevalo viduje sukalami poliai, kurie viršutinėje savo dalyje sujungti tarpusavyje naudojant rostverkus, atliekančius estakados pamatų funkciją: toliau ant jų montuojamos išilginės ir skersinės sijos. Techniniame projekte rostverkai nėra aprašyti, taip pat nepaminėta jų sujungimo geometrija naudojant sijas. Tai reiškia, kad rostverkai ir jų sujungimo geometrija naudojant sijas, yra nauja technikos lygio atžvilgiu. Ketvirta, išradimo apibrėžties pirmame punkte parašyta, kad ant išilginių ir skersinių sijų formuojama gelžbetoninė danga ir statoma estakada, ant kurios montuojami laivų švartavimo stulpai bei atmušos, o techniniame projekte šie elementai nėra aprašyti. Penkta, techniniame projekte vamzdžiai priima vertikalias projektines apkrovas, taip pat vienas iš elementų yra gelžbetoninis žiedas, atliekantis gelžbetoninių plokščių atramą. Tuo tarpu išradimo apibrėžties pirmajame punkte nei vamzdžių, nei gelžbetoninio žiedo nėra. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad dauguma atsakovės išradimo techninių elementų skiriasi nuo techninio projekto elementų, todėl, atitinkamai, išradimo apibrėžties pirmasis punktas yra naujas techninio projekto atžvilgiu ir technikos lygio atžvilgiu. Nei ieškovė, nei teismas neatliko jokio detalaus techninio projekto ir išradimo apibrėžties palyginimo ir apsiribojo tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kad techninis projektas visiškai atitinka patentą.

15.3. Atsakovės išradimo apibrėžtis yra sudaryta iš dviejų techniškai skirtingai įgyvendinamų apibrėžties punktų. Teismas išnagrinėjo techninio projekto atitikimą tik patento apibrėžties pirmam punktui, tačiau visiškai nepasisakė dėl patento apibrėžties antram punktui. Kadangi nebuvo įrodyta, jog išradimo apibrėžties antras punktas buvo atskleistas techniniame projekte, jis negali būti panaikintas, taip pat negali būti panaikintas ir pats patentas, kuris apima antrą punktą. Vien šiuo pagrindu skundžiamas teismo sprendimas yra naikintinas.

15.4. Antrasis apibrėžties punktas aprašo plieninio kevalo formą, kuri yra netaisyklinga, t. y. specialiai pritaikyta krantinės reljefui, bangų judėjimo krypčiai ir panašiai. Pagal ieškovės pateiktą medžiagą, konstrukcija yra simetrinė ir joje naudojami cilindriniai plieniniai apvalkalai (kevalai), t. y. cilindrinė forma yra taisyklinga. Tokia konstrukcija iš esmės skiriasi nuo patento antrajame punkte aprašomos konstrukcijos. Nei techninėje užduotyje, nei techniniame projekte nebuvo kalbama apie kevalus (apvalkalus), turinčius netaisyklingą formą, pritaikomą prie krantinės reljefo ypatumų bei bangavimo krypties, galinčių įtakoti viso projekto įgyvendinimą (pasikeičiant kevalo formai, pasikeičia dauguma viso projekto parametrų). Kadangi išradimo apibrėžties antrasis punktas nėra atskleistas techniniame projekte ir yra naujas techninio lygio atžvilgiu, jis negali būti panaikintas, taip pat negali būti panaikintas ir pats patentas, kuris apima antrąjį punktą.

15.5. Techninis projektas tretiesiems asmenims atskleistas nebuvo. Teismo motyvuose yra akivaizdus prieštaravimas, kadangi visiškai neaišku, kaip techninis projektas galėjo būti paskelbtas statybos rangovams 2010 m. gegužės mėn., jeigu jis ieškovei buvo perduotas 2010 m. lapkričio 30 d. Kita vertus, net jeigu techninio projekto tarpinė versija ir buvo perduota anksčiau, visiškai neaišku, kas joje buvo numatyta (byloje tokios informacijos nėra) ir kokie galutiniai pataisymai buvo padaryti patvirtiname techniniame projekte. Todėl teismo išvada, kad šiame techniniame projekte buvo numatyti visi techniniai elementai ir jų techniniai sprendimai, kurie nurodyti ginčo patento apibrėžties punktuose, įgyvendinantys tą pačią techninę paskirtį, kuri nurodyta ginčo patento aprašyme, tomis pačiomis techninėmis priemonėmis, paremta tik prielaidomis ir yra visiškai nepagrįsta. Ieškovė, ginčydama patentą, turi įrodyti, jog darbai buvo atlikti pagal atsakovės parengtą techninį projektą, o ne atvirkščiai.

15.6. Teismas, priteisdamas ieškovei iš atsakovės 4 479 Eur bylinėjimosi išlaidų, visiškai neanalizavo ieškovės kartu su prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas pateiktose sąskaitose faktūrose nurodytų dydžių ir nepasisakė dėl šių išlaidų faktinio pagrįstumo. Tuo atveju, jeigu apeliacinis skundas būtų atmestas, sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų yra keistina, sumažinant iš atsakovės priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį.

16. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

16.1. Byloje pateiktas techninio projekto variantas buvo pateiktas iš CVPIS elektroninės sistemos. Techninis projektas minėtoje sistemoje buvo išviešintas, su juo galima susipažinti ir šiuo metu. Ieškovė pateikė detalų sąrašą iš CVPIS, kuriame užfiksuota, kas konkrečiai ir kada buvo prisijungęs ir susipažino su techniniu projektu, kuris yra pateiktas byloje. Byloje pateiktas techninis projektas patvirtina, kad išradimo sprendiniai buvo atskleisti iki patento paraiškos padavimo datos. Atsakovė turėjo ir turi galimybę susipažinti su CVPIS sistemoje esančiu techniniu projektu, tačiau nenurodė jokių skirtumų nuo byloje pateikto techninio projekto. Antra, teisės aktai numato, kad techninis projektas turi būti pateikiamas ir kompiuterinėje laikmenoje, todėl teismas pagrįstai galėjo juo remtis. Trečia, atsakovė neginčijo fakto, kad galutinai darbai buvo atlikti pagal atsakovės parengtą techninį projektą. Ieškovės pateikti krantinių techniniai pasai patvirtina, kad buvo įgyvendinti būtent byloje pateikto techninio projekto sprendiniai.

16.2. Atsakovė nenurodė techninio projekto skirtumų nuo patento. Visi atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti atsakovės išradimo skirtumai nuo techninio projekto yra nepagrįsti. Pirma, smėlis yra viena iš grunto rūšių, t. y. neuolinis gruntas, todėl nepagrįstas atsakovės argumentas, kad grunto panaudojimas yra naujas technikos lygio atžvilgiu elementas. Antra, sukalus vamzdžius į gruntą (kevalo užpilą), šis inžinierinis pamatas vadinamas poliu, kalimo metu vamzdžiai užsipildo gruntu. Pačiame projekte tam pačiam inžinieriam sprendiniui vartojamos sąvokos ir „poliai“, ir „vamzdžiai“. Trečia, rostverkas yra inžinierinis terminas, reiškiantis polinio pamato viršutinę dalį; techniniame projekte detaliai aprašytas rostverko įrengimas ir sujungimas naudojant sijas. Ketvirta, priešingai nei nurodo atsakovė, jos nurodyti elementai (išilginių ir skersinių sijų formuojama gelžbetoninė danga, švartavimo stulpai, atmušos) yra detaliai suprojektuoti ir numatyti techniniame projekte. Penkta, techniniame projekte ir išradimo apibrėžtyje nurodyti ne skirtingi elementai, o naudojamos skirtingos sąvokos – gelžbetoninis žiedas yra rostverko dalis. Atsakovė nurodė, kad pagal ieškovės pateiktą medžiagą konstrukcija yra simetrinė ir joje naudojami cilindriniai plieniniai apvalkalai (kevalai), o patento apibrėžime nurodyta, kad kevalo forma yra netaisyklinga. Tačiau patento apibrėžime nurodyta, kad „kiekvienas apvalios formos plieninis kevalas turi gelžbetoninį žiedą ir tuščią ertmę, užpiltą gruntu arba smėliu“. Apvali forma yra visada taisyklinga, geometrijoje sąvoka „netaisyklinga forma“ yra taikoma tik daugiakampiams. Todėl pačioje išradimo apibrėžtyje yra prieštaravimai, kurie vien tuo pagrindu leidžia pripažinti patentą negaliojančiu.

16.3. Techninis projektas tretiesiems asmenims buvo atskleistas. Ieškovė pateikė išrašus iš viešųjų pirkimų duomenų bazės, kurioje techninis projektas buvo išviešintas. Bazėje yra tas pats techninis projektas, kuris pateiktas byloje. Atsakovė, nurodydama, kad byloje negalima remtis techniniu projektu, turėjo galimybę pasitikrinti CVPIS bazėje ir esant neatitikimas juos pateikti.

16.4. Teismas priteisė pagrįsto dydžio bylinėjimosi išlaidas. Pati atsakovė teismo prašė priteisti keturis kartus didesnes nei ieškovė bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Nagrinėjamos bylos dalykas – išradimas „Gravitacinio-estakadinio tipo hidrotechninis statinys“, kuriam išduotas nacionalinis patentas Nr. 6027, paraiškos padavimo data – 2012 m. rugsėjo 5 d., paraiškos paskelbimo data – 2014 m. kovo 25 d., patento paskelbimo diena – 2014 m. gegužės 26 d.

18. Šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl ginčo išradimo atitikties išradimo naujumo reikalavimui. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas pripažino ginčo patentą negaliojančiu tuo pagrindu, kad atsakovės išradimas yra nepatentabilus, t. y. neatitinka naujumo reikalavimo (PĮ 63 str. 1 d. 1 p.). Išradimo naujumo samprata įtvirtinta PĮ 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse: išradimas yra naujas, jeigu jis nežinomas technikos lygiu; technikos lygiu laikoma visa, kas iki patento paraiškos padavimo datos, o kai pretenduojama į prioritetą, – iki prioriteto datos buvo viešai skelbta arba naudota Lietuvos Respublikoje ar užsienyje.

19. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį šiuo pagrindu, pripažino, kad atsakovės išradimas buvo aprašytas atsakovės ieškovei 2010 m. lapkričio 30 d. projektavimo darbų įvykdymo aktu perduotame Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinių Nr. 66-67 rekonstravimo su krantinių Nr. 66a-67a pratęsimu statybos techniniame projekte, su kuriuo 2010 m. (t. y. iki patento paraiškos padavimo datos 2012 m. rugsėjo 5 d.) galėjo susipažinti ir susipažino tretieji asmenys (potencialūs statybos rangovai). Atsakovė apeliaciniame skunde su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėja neperžengdama atsakovės apeliacinio skundo ribų (CPK 320 str. 1 d.).

20. Apeliacinio skundo argumentas, kad byloje nėra pateikto techninio projekto galutinio varianto, kuris buvo perduotas ieškovei 2010 m. lapkričio 30 d. projektavimo darbų įvykdymo aktu, atmestinas kaip nepagrįstas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė pagal ieškovės 2007 m. gegužės 2 d. techninę užduotį ,,Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinių Nr. 66-67 rekonstravimo su krantinių Nr. 66a-67a pratęsimu statyba techniniam projektui parengti“ ir pagal su ieškove sudarytą 2007 m. liepos 31 d. statinio projektavimo sutartį parengė ir 2010 m. lapkričio 30 d. projektavimo darbų įvykdymo aktu (el. b. 2 t., b. l. 80) ieškovei perdavė galutinį techninio projekto variantą. Įrodinėdama, kad atsakovės išradimas, kuriam išduotas patentas, atskleistas techniniame projekte, ieškovė kartu su ieškiniu techninį projektą pateikė į bylą. Atsakovės apeliacinio skundo teiginys, kad ieškovės pateiktas techninis projektas yra nepasirašytas ir nėra nurodyta jo data, todėl neįmanoma įsitikinti, ar tai galutinis ir patvirtintas variantas, kuris buvo perduotas pagal 2010 m. lapkričio 30 d. perdavimo aktą, yra nepagrįstas. Atsakovė yra tas subjektas, kuris atliko ir perdavė ieškovei techninį projektą, todėl teigdama, kad ieškovės į bylą pateiktas techninis projektas nėra galutinis, turėjo objektyvią galimybę pateikti tą techninio projekto versiją, kuri buvo ieškovei perduota 2010 m. lapkričio 30 d. perdavimo aktu (CPK 12, 178 str.). Tokios pareigos atsakovė neįvykdė, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, jog ieškovės kartu su ieškiniu pateiktas techninis projektas nėra galutinis (CPK 185 str.).

21. Apeliaciniame skunde taip pat įrodinėjama, kad, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, atsakovės išradimas, nurodytas patento apibrėžties pirmajame punkte, yra naujas PĮ 6 straipsnio 1 dalies prasme. Atsakovė pažymi, kad, siekiant pripažinti patentą negaliojančiu, reikia pateikti viešai prieinamą identišką techninį sprendimą, kurio paskelbimo data būtų ankstesnė negu prioritetinė paraiškos padavimo data.

22. Skundžiamame sprendime teismas sprendė, jog techniniame projekte buvo numatyti visi techniniai elementai ir jų techniniai sprendimai, kurie nurodyti ginčo patente apibrėžties punktuose (kai antrasis yra priklausomas nuo pirmojo), įgyvendinantys tą pačią techninę paskirtį, kuri nurodyta ginčo patento aprašyme, tomis pačiomis techninėmis priemonėmis. Teisėjų kolegija sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu atsakovės patento apibrėžties pirmojo punkto atžvilgiu.

23. Atsakovės paraiškoje nurodyta: ,,Šiuo išradimu siekiama sukurti iš esmės naują gravitacinio – estakadinio tipo hidrotechninio statinio konstrukciją, skirtą priimti švartuojamus laivus, kuri žymiai padidintų prieplaukos estakados stiprumą, patikimumą bei stabilumą bangavimo atžvilgiu ir taip pat būtų paprasta ją sumontuoti. Pagal šį išradimą gravitacinio estakadinio tipo hidrotechninis statinys susideda ne tik iš polių, bet ir iš didelio diametro plieninių kevalų, sumontuotų ant akvatorijos dugno. Šie plieniniai kevalai atlieka amortizatoriaus funkciją bei visai neprileidžia vandens prie polių, o visa kevalų tuščia erdvė yra užpilta smėliu (gruntu). Plieninių kevalų viduje sukalami poliai, kuriuos jungia gelžbetoninis rostverkas, ant kurio montuojamos išilginės ir skersinės sijos. Ant išilginių ir skersinių sijų montuojamas gelžbetoninis antstatas / estakada. Gelžbetoninis antstatas sujungtas su plieniniais kevalais ir rostverku ir sudaro kietą gravitacinę konstrukciją, ant kurios montuojami laivų švartavimo stulpai ir atmušos. Praktiškai visus šio hidrotechninio statinio konstrukcinius elementus galima surinkti ir paruošti ant kranto, jų montavimo darbai nesudėtingi ir nebrangūs“.

24. Taigi, kaip matyti iš atsakovės paraiškos, jame suformuluota techninė problema, kurios sprendimui skirtas išradimas, – iš esmės nauja gravitacinio–estakadinio tipo hidrotechninio statinio konstrukcija, skirta priimti švartuojamus laivus, kuri žymiai padidintų prieplaukos estakados stiprumą, patikimumą bei stabilumą bangavimo atžvilgiu ir taip pat būtų paprasta ją sumontuoti. Esminis techninis sprendimas (išradimas) tokiai problemai išspręsti yra tas, kad gravitacinio estakadinio tipo hidrotechninis statinys susideda ne tik iš polių, bet ir iš didelio diametro plieninių kevalų, sumontuotų ant akvatorijos dugno. Pagal patento apibrėžties pirmąjį punktą tokie kevalai yra simetriniai, pagal antrąjį punktą – plieninio kevalo forma yra netaisyklinga (t. y. – specialiai pritaikyta krantinės reljefui, bangų judėjimo krypčiai ir panašiai).

25. Tuo tarpu techniniame projekte, kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas, numatyta, kad projektuojamas gravitacinio estakadinio tipo statinys laivams švartuoti, kurio konstrukcijos pagrindas yra didelio skersmens (13,5 - 15 metrų skersmens) plieniniai kevalai, dėl surinkimo patogumo galintys būti sumontuoti statybų aikštelėje, montuojami (statomi) jiems parengtoje vietoje akvatorijos dugne, viduje turintys gelžbetoninius žiedus ir ertmes, užpildomas smėliu, taip pat turintys jų viduje sukaltus polius (vamzdžius), kurių viršuje montuojamos gelžbetoninės atraminės plokštės ir kurie priima vertikalias apkrovas, tarpuose tarp kurių montuojamos išilginės plieninės sijos (kurios sudaro ant polių (vamzdžių) pamato sukurtos konstrukcijos viršutinę dalį, sujungiančią polius į vieną laikančią (nešančią) visumą, technikoje paprastai vadinamą rostverku).

26. Nurodytos aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, jog ieškovės pateiktame techniniame projekte buvo numatyti visi techniniai elementai ir jų techniniai sprendimai, kurie nurodyti ginčo patento apibrėžties pirmajame punkte, įgyvendinantys tą pačią techninę paskirtį. Apeliaciniame skunde išdėstyti atsakovės išradimo, nurodyto patento apibrėžties pirmame punkte, skirtumai nuo techniniame projekte nurodyto sprendinio (aprašyti šios nutarties 15.2 punkte), priešingai nei teigia atsakovė, nėra nauji technikos lygiu. Tam, kad išradimas atitiktų naujumo reikalavimą PĮ 6 straipsnio 1 dalies prasme, nėra būtina, kad visi išradimo elementai būtų identiškai aprašyti ankstesniame dokumente. Pagal kasacinio teismo praktiką, kurią cituoja ir atsakovė, vertinant išradimo patentabilumą, turi būti vertinamas ne atskirų išradimo požymių naujumas, o išradimo kaip vientiso objekto naujumas pagal išradimo apibrėžties požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1031/2003). Atsakovės nurodyti skirtumai nėra nauji techniniu lygiu, juo labiau, kad didžioji dalis atsakovės nurodytų skirtumų yra nulemti skirtingų terminų tam pačiam elementui atsakovės išradime ir ieškovės pateiktame techniniame projekte apibūdinti vartojimu. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės ieškovei 2010 m. lapkričio 30 d. perduotame techniniame projekte atspindėti visi atsakovės išradimo, nurodyto patento apibrėžties pirmajame punkte, elementai.

27. Išradimas yra žinomas technikos lygiu, jei visi išradimo apibrėžties elementai iki patento paraiškos arba prioriteto datos yra aptinkami viename viešai prieinamame šaltinyje, išskyrus atvejus, kai išradimo naujumo vertinimui leidžiama derinti keletą šaltinių. Šiuo atveju atsakovės patento apibrėžties pirmojo punkto elementai atspindėti techniniame projekte, kurio galutinis variantas ieškovei perduotas 2010 m. lapkričio 30 d. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad techninis projektas viešai paskelbtas neapibrėžtam asmenų ratui ir tapo bet kuriam suinteresuotam asmeniui laisvai prieinamas 2010 metais, vykstant viešajam konkursui dėl statybos darbų pirkimo įgyvendinant atsakovės parengtą ir ieškovei perduotą techninį projektą.

28. Byloje nėra ginčo dėl to, kad techninis projektas ieškovei buvo perduodamas etapais, o galutinis variantas ieškovei perduotas 2010 m. lapkričio 30 d. projektavimo darbų įvykdymo aktu. Todėl teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovei techninis projektas buvo perduotas 2010 m. lapkričio 30 d., o viešai paskelbtas 2010 m. gegužės mėn., yra nelogiška.

29. Bylos duomenys patvirtinta, kad techninis projektas pateiktas viešojo konkurso dėl statybos rangos darbų pirkimo medžiagoje, kuri viešųjų pirkimų sistemoje patalpinta 2010 m. balandžio 20 d. Atsakovės pateiktas išrašas iš viešųjų pirkimų sistemų patvirtina, jog su techniniu projektu 2010 m. balandžio – gruodžio mėn. susipažino tretieji asmenys. Atsakovė teigia, kad visiškai nėra aišku, kokie pataisymai padaryti galutiniame techniniame projekte, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog tretieji asmenys susipažino su techniniu projektu, kuriame esančios konstrukcijos sprendiniai atitinka patento apibrėžties pirmąjį punktą, yra paremta prielaidomis. Šis atsakovės argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. 2007 m. gegužės 2 d. techninėje užduotyje, kuria remiantis buvo rengiamas techninis projektas, nurodyta techninį projektą rengti remiantis priimtų projektinių pasiūlymų II patikslintu variantu, kuriame pirso konstrukcija yra simetrinė ir panaudojami cilindriniai 13 m. diametro plieniniai apvalkalai. Todėl atsakovės abejonė, kad ankstesniuose techninio projekto variantuose galėjo nebūti atskleistas konstrukcijos techninis sprendimas, kuris sudaro atsakovės išradimo, nurodyto patento apibrėžties pirmajame punkte, elementus, yra nepagrįstas. Be to, atsakovė, kaip projektą rengęs asmuo, ginčydama šią aplinkybę, galėjo pateikti tarpinį techninį projektą, kuriame neatsispindėjo techninis sprendimas, esantis šios bylos ginčo objektu, jeigu toks projektas egzistavo.

30. Dėl nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentais neturi pagrindo panaikinti skundžiamo sprendimo dalies, kuria atsakovės patento „Gravitacinio-estakadinio tipo hidrotechninis statinys“ apibrėžties pirmasis punktas pripažintas negaliojančiu, kaip neatitinkantis patentabilumo reikalavimų.

31. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl patento apibrėžties antrojo punkto patentabilumo. Šiuo atveju ginčo patento apibrėžties antrasis (priklausomas) punktas nuo pirmojo (nepriklausomo) punkto skiriasi tuo, kad antrajame numatyta, jog plieninio kevalo forma yra netaisyklinga (t. y. – specialiai pritaikyta krantinės reljefui, bangų judėjimo krypčiai ir panašiai). Apeliacinio skundo argumentas, jog nei techninėje užduotyje, nei techniniame projekte nebuvo kalbama apie kevalus (apvalkalus), turinčius netaisyklingą formą, pritaikomą prie krantinės reljefo ypatumų bei bangavimo krypties, yra teisingas. Šio atsakovės apeliacinio skundo argumento neneigė ir ieškovė atsiliepime į jį.

32. Kasacinio teismo išaiškinta, kad daugiapunktė išradimo apibrėžtis naudojama vienam išradimui apibūdinti, išplečiant ir (arba) patikslinant jo esminių požymių visumą atskirais realizavimo ir panaudojimo atvejais arba apibūdinant išradimų grupę. Daugiapunktė išradimo apibrėžtis, apibūdinanti vieną išradimą, turi nepriklausomą ir už jo sekantį (sekančius) priklausomą (priklausomus) punktą (punktus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1031/2003; 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150-469/2018).

33. Net jeigu patento nepriklausomas apibrėžties punktas pripažintinas negaliojančiu, tai savaime nereiškia, kad patento apibrėžties priklausomas punktas taip pat automatiškai yra negaliojantis. Ginčo patento apibrėžties antrasis punktas galėtų savarankiškai egzistuoti, jeigu jame nurodytas išradimas atitiktų patentabilumo reikalavimus (naujumo reikalavimą ir išradimo lygį, turi pramoninį pritaikomumą.). Todėl ginčo patento apibrėžties antrasis punktas, jo atitikimas patentabilumo kriterijams, turėjo būti vertinamas atskirai. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagal kiekvieną iš patento apibrėžties punktą atsakovės išradimo patentabilumo kriterijų neanalizavo, t. y. patento objektą vertino kaip vieną išradimą.

34. Kadangi pirmosios instancijos teismas nevertino patento apibrėžties priklausomo (antrojo) punkto atitikimo patentabilumo reikalavimams, nors turėjo tai padaryti, ši bylos dalis apeliaciniame teisme turėtų būti nagrinėjama naujais aspektais, be to, pagal byloje pateiktus įrodymus šios bylos dalies negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl yra pagrindas skundžiamo sprendimo dalį, kuria atsakovės patento „Gravitacinio-estakadinio tipo hidrotechninis statinys“ apibrėžties antrasis punktas pripažintas negaliojančiu, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Atitinkamai panaikinama skundžiamo sprendimo dalis, kuria ieškovei iš atsakovės priteistos bylinėjimosi išlaidos.

35. Panaikinus skundžiamo teismo sprendimo dalį ir bylos dalį grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, dėl šalių pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų, jų pagrįstumo ir paskirstymo teisėjų kolegija nepasisako (CPK 93 str. 5 d.). Šį klausimą turės išspręsti pirmosios instancijos teismas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 15 d. sprendimo dalį, kuria atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Hidrosfera“ patento „Gravitacinio-estakadinio tipo hidrotechninis statinys“ (Nr. 6027) apibrėžties antrasis punktas pripažintas negaliojančiu ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 15 d. sprendimo dalį, kuria atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Hidrosfera“ patento „Gravitacinio-estakadinio tipo hidrotechninis statinys“ (Nr. 6027) apibrėžties pirmasis punktas pripažintas negaliojančiu, palikti nepakeistą.

Teisėjai Aldona Tilindienė Vigintas Višinskis Egidijus Žironas