Telšių apylinkės teismo nutarimas

Administracinių teisės pažeidimų byla Nr. A2.6.-587-344/2015

MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2015 m. liepos 17 d.

dalyvaujant Telšių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato atstovui J. P.,

teismo posėdyje išnagrinėjo G. I. administracinio teisės pažeidimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nebaustas, neteistas,

2015 m. gegužės 23 d., 17.38 val., Mažeikiuose, Gamyklos-Algirdo g. sankryžoje, vairuodamas automobilį „F. M.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje, esant žaliam šviesoforo signalui, sukdamas į kairę nepraleido priešais tiesiai važiuojančio automobilio, dėl ko su juo susidūrė. Iš eismo įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešęs policijai ir neužpildęs eismo įvykio deklaracijos. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Savo veikomis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9., 157., 158., 219.1. ir 220 punktų reikalavimus.

Be to, jis buvo kaltinamas tuo, kad nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo ir tuo pažeidė KET 222. punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 8 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas G. I. pripažino sukėlęs avarinę situaciją, tačiau neigė tyčia pasišalinęs iš eismo įvykio vietos. Jis paaiškino, kad tą dieną vežant draugą A. S. namo į Sodų gatvę iš EKG gyvenvietės, Algirdo-Gamyklos gatvių sankryžoje, jam sukant į kairę, susidarė avarinė situacija, nes priekyje važiuojantis automobilis „F. M.“ ženkliai padidino greitį. Susidūrimo išvengė, jokio automobilių kontakto nejuto. Atvažiavęs į vietą, pamatė juos pasivijusį žmogų, kuris rodė, kad apgadinti automobiliai. Automobilio „F. M.“ bamperyje matė skylę ir numuštą veidrodėlį, siūlė kviesti policiją, bet A. S. pasakė, kad jis susitars su tuo asmeniu, todėl nuėjo namo. Maždaug po pusvalandžio grįžo, nes turėjo būti iškviesta policija, bet kieme jau nieko nebebuvo. Suprato, kad dėl avarijos susitarė A. S., jam skambino, bet pastarasis neatsiliepė. Kitą dieną sužinojo, kad policija paėmė A. S. mašiną, todėl nuėjo į policiją, parašė paaiškinimą. Įvykio metu buvo blaivas, o „F. M.“ automobilio vairuotojas buvo agresyvus. Pripažįsta, kad sukėlė avarinę situaciją, tačiau jokio kontakto nejuto, nes grojo radijas. Policijos nekvietė, nes buvo tikras, kad A. S. susitarė su „F. M.“ vairuotoju. Mano, kad automobilio „F. M.“ vairuotojas specialiai siekė automobilio sugadinimo, nes teisme sužinojo, kad šis gavo didelę draudimo išmoką.

Rašytiniuose G. I. paaiškinimuose nurodyta, kad sankryžoje avarinę situaciją sukėlė kitas automobilis, kurio vairuotojas juos sekė iki namų, matė, kad tai mašinai nubrėžtas bamperis. Juos sekęs asmuo įspyrė jam ir pabėgo. Tada jis išėjo į savo namus į tualetą, o grįžęs nieko neberado. Manė, kad jo draugas A. S. su tuo asmeniu susitarė, vėliau sužinojo, kad Andrejaus automobilis buvo nutemptas pareigūnų (8-9 b. l.).

Liudytoja R. P. parodė, kad ji, kaip policijos pareigūnė, dalyvavo eismo įvykio apžiūroje, nes iš budinčio buvo gavusi iškvietimą, kad iš eismo įvykio vietos pasišalino asmenys. Atvykę į vietą, rado du automobilius, mėlynojo automobilio buvo aplaužytas bamperis, o vyšniniam automobiliui buvo įdaužtas bamperis bei įskilęs lempos stikliukas. Ten buvęs vaikinas paaiškino situaciją, parodė kitoje gatvės pusėje stovintį žmogų, kuris, kaip nurodė, buvo automobilio keleivis. Pareigūnas D. V. tą žmogų apklausė, žmogus buvo akivaizdžiai neblaivus, parodymų nedavė, trukdė pareigūnams dirbti, todėl buvo pristatytas į policijos komisariatą. Nukentėjusysis sakė, kad ir automobilio vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus. Į policijos komisariatą atvykusi A. S. žmona nurodė, kad jos vyro automobilį galėjo vairuoti G. I..

Liudytojas D. V. paaiškino, kad pagal iškvietimą nuvyko į eismo įvykį, iš kurio buvo pasišalinę asmenys, Sodų g. rado du šviežiai apgadintus automobilius, ten buvo tik nukentėjęs asmuo, tačiau įvykio sukėlėjas buvo pasišalinęs. Vėliau atėjo neblaivus automobilio savininkas, jis buvo su ramentais. Buvo surašytas automobilių apžiūros aktas, o neblaivus asmuo sulaikytas.

Liudytojas D. S. parodė, kad pagal pateiktą medžiagą surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Liudytojas A. S. parodė, kad tą dieną jo automobiliu G. I. jį nuvežė pas draugą į ETG gyvenvietę, kur jis girtavo. Grįžus prie namų, atėjo kažkoks vaikinas, atidarė dureles, spyrė G. I. į koją ir dingo. Jo automobiliui bamperis buvo apgadintas prieš mėnesį laiko, kažkas buvo stuktelėjęs kieme. Važiuojant jokio eismo įvykio nepastebėjo. Gerai visko nepamena, nes serga epilepsija, buvo susijaudinęs, girtas, o G. I. buvo blaivus. Automobilis yra jo, surinktas iš dviejų nurašytų automobilių, tik registruotas UAB „Lukoil Baltija“ vardu.

Liudytojas M. B. parodė, kad važiuojant Algirdo g., sankryžoje jo nepraleido automobilis ir smūgio išvengti nepavyko. Automobilį jis vijosi, aikštelėje Ventos g. visi buvo sustoję, kaltininkas jo klausė, ko norintis, apžiūrėjo abi mašinas ir vėl nuvažiavo. Autoįvykį sukėlusį automobilį jis vijosi toliau apie 2-3 km iki Sodų g., kur pastarasis sustojo, o juo važiavę žmonės pasišalino. Policijos pareigūnams rašant protokolą, atėjo prisivytu automobiliu važiavęs keleivis. Jo manymu, abu tuo automobiliu važiavę žmonės galėjo būti neblaivūs, nes nuo jų sklido alkoholio kvapas. Žalą atlygino draudimo bendrovė. Analogiški jo parodymai duoti ir netrukus po eismo įvykio (7 b. l.).

Iš R. P. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015 m. gegužės 23 d. jai dirbant su patruliu D. V. ir studentu E. K., apie 17.38 val. buvo gautas pranešimas apie tai, kad prie prekybos centro „Tolmeta“ pranešėjo automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė automobilis „F. M.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris bando pasišalinti iš įvykio vietos, jo vairuotojas yra neblaivus. Nuvykus prie Sodų g. 18 namo, juos pasitiko M. B., kuris paaiškino, kad Gamyklos-Algirdo g. sankryžoje degant žaliam šviesoforo signalui jo vairuojamo automobilio nepraleido automobilis „F. M.“, dėl ko bandydamas išvengti susidūrimo, kliudė galinę minėto automobilio dalį. Automobilio vairuotojas nesustojo ir iš įvykio vietos nuvažiavo, dėl ko jis pradėjo persekioti automobilį, pranešė policijai. Atvažiavus į Sodų g., joje stovėjo autoįvykį sukėlęs automobilis „F. M.“. Jo keleivis A. S. viešoje vietoje buvo girtas, dėl ko buvo pristatytas į policijos komisariatą. Iš jo žmonos, kuri atėjo į policijos komisariatą, sužinojo, kad automobilį galėjo vairuoti G. I. (5 b. l.).

Autoįvykio dalyvio M. B. neblaivumo patikros alkotesteriu „Drager“ rezultatas 0,00 prom. (6 b. l.).

Transporto priemonės techninės apžiūros aktuose nurodyta, kad raudonos spalvos automobiliui „R. S.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) po eismo įvykio nustatyti defektuoti priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas, priekinis dešinės pusės posūkio žibintas (10 b. l.), o mėlynos spalvos automobiliui „F. M.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) po eismo įvykio defektuotas galinis bamperis (11 b. l.). Automobilių apgadinimai užfiksuoti fotolentelėje esančiose nuotraukose (44-45 b. l.).

Automobilio „F. M.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nuvežtas į aikštelę (12 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas sprendžia, kad yra pakankamai įrodymų leidžiančių konstatuoti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. I. sukėlė eismo įvykį ir iš jo tyčia pasitraukė, pažeisdamas KET 9 punkto reikalavimą laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui; 157 punkto reikalavimą, kuris numato, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, – ir lenkiančioms transporto priemonėms; 158 punkto reikalavimą, numatantį, kad sukdamas sankryžoje į kairę arba į dešinę, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams (dviračių vairuotojams ir kitiems), kertantiems važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostas. Sukdamas į kelią su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams (dviračių vairuotojams ir kitiems), kertantiems bet kurią važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostą; 219.1. punkto reikalavimą, kuris numato jog įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka; 220 punkto reikalavimą, numatantį, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013). Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles.

Vertindamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. I. veikas teismas neturi pagrindo abejoti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo suprato, jog Gamyklos-Algirdo g., Mažeikiai, sankryžoje įvyko eismo įvykis, su kuriuo jis buvo susijęs, tačiau nevykdė KET numatytų reikalavimų ir, siekdamas išvengti atsakomybės, iš eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia. Tai patvirtina ir faktas, kad sustojus Sodų g. ir pamatęs juos pasivijusį automobilio „R. M.“ vairuotoją M. B., nesiekė išspręsti susidariusios situacijos, kviesti policijos, išsiaiškinti įvykio aplinkybių ar tartis dėl padarytos žalos atlyginimo, tačiau išėjo į savo namus, kaip jis paaiškino, į tualetą, situacijos sprendimą palikdamas neblaiviam A. S..

Byloje neginčijamai nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. I. suprato, kad sukėlė avarinę situaciją, tačiau nevykdė privalomų KET aukščiau paminėtų punktų reikalavimų ir taip padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Iš kaltinimo eliminuotinas KET 16 ir 222 punktų reikalavimų pažeidimas, nes G. I. nebuvo stabdomas policijos pareigūnų ir galiojančio vairuotojo pažymėjimo pateikti neturėjo pagrindo, dėl to iš kaltinimo eliminuotinas ir ATPK 124¹ straipsnio 8 dalies pažeidimas, o eismo įvykio vietoje buvo nukentėjęs asmuo ir su juo buvo galima tartis dėl eismo įvykio aplinkybių, žalos atlyginimo ir kt. klausimų (KET 222 punktas).

Administracinėn atsakomybėn paraukto G. I. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Administracinės nuobaudos tikslai yra ne tik nubausti pažeidimą padariusį asmenį, bet ir užkirsti kelią pažeidimams, auklėti piliečius (ATPK 1, 20 straipsniai).

Įvertinus visas faktines bylos aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas, atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį (pavojingi visuotinai), administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – galiojančių nuobaudų neturi, neteistas, į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskiriant vidutinio dydžio administracines nuobaudas už kiekvieną iš veikų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vidutinės trukmės terminui, nuobaudas subendrinant ATPK 33 straipsnyje nustatyta tvarka (ATPK 20, 30, 30² straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalimi, 302², 302⁴ straipsniais,

nutaria:

G. I. pripažinti padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus ir nubausti:

– pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį 42 Eur (keturiasdešimt dviejų eurų) bauda;

– pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį 963 Eur (devynių šimtų šešiasdešimt trijų eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams.

Paskirtas nuobaudas subendrinti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio pagrindu ir galutinę subendrintą nuobaudą paskirti 963 Eur (devynių šimtų šešiasdešimt trijų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams.

Informuoti G. I., kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos. Jeigu baudos asmuo negali sumokėti, per 40 dienų nuo nutarimo priėmimo jis turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM surenkamąsias sąskaitas (pasirinktinai):

Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele" banke, banko kodas 72900, SWIFT kodas INDULT2X;Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB DNB banke, banko kodas 40100, SWIFT kodas AGBLLT2X;Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, banko kodas 70440, SWIFT kodas CBVILT2X;Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią banke AB „Šiaulių bankas“, banko kodas 71800, SWIFT kodas CBSBLT26;Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią banke „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialas, banko kodas 74000, SWIFT kodas SMPOLT22;Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X;Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banke „Swedbank", AB, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22;Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, UAB „Medicinos bankas“, banko kodas 72300, SWIFT kodas MDBALT22.

Mokėjimo paskirties kodas 1001.

pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK), o jo nesant – baudos paskyrimo dokumento numerį (įrašyti mokėjimo nurodymo paskirtyje);įmokos kodą 1001;

gavėją – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodas 188659752.

Nustatytu laiku nesumokėjus baudos nutarimas dėl baudos priverstinio išieškojimo bus perduotas antstoliui.

Jeigu pažeidėjas negali sumokėti baudos, ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo nutarimo priėmimo dienos jis turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Iš kaltinimo eliminuoti Kelių eismo taisyklių 16. ir 222. punktų reikalavimų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 8 dalies pažeidimą.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.