Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą duodančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Eimučiui Blažiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno apygardos prokuratūros ieškinį atsakovams R. S., R. S., trečiasis asmuo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų filialo Vaikų reabilitacijos ligoninė „Lopšelis“, išvadą duodanti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos vaikui nustatymo ir globėjo paskyrimo bei lėšų išlaikymui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas savo ieškinį grindžia tuo, kad atsakovai šiuo metu negali vykdyti savo pareigų dėl objektyvių priežasčių – atsakovė dėl psichikos ligos, o atsakovas dėl to, kad nežinoma jo gyvenamoji vieta. Būtent dėl šių priežasčių atsakovai negali rūpintis savo dukra, neturi galimybės jos auklėti bei užtikrinti jai tinkamas buitines ir materialinės sąlygas visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad G. S. būtų parengta savarankiškam gyvenimui. Dėl to prašo neterminuotai apriboti tėvų valdžią, nustatyti globą, gyvenamąją vietą nustatyti globos institucijoje, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų filialą Vaikų reabilitacijos ligoninę „Lopšelis“ paskirti G. S. globėju, priteisti iš atsakovų išlaikymą dukrai bei bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas su ieškiniu sutiko, palaikė institucijos pateiktą išvadą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Tėvų pareiga dorai auklėti, prižiūrėti vaiką, rūpintis jo sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti jį, sudaryti palankias sąlygas jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Civilinio kodekso 3.155 straipsnis).

Civilinio kodekso 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais. Kiekvienu nustatytu atveju teismas gali priimti sprendimą riboti tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai. Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas, kurią ir prašo taikyti ieškovas. To paties straipsnio antroji dalis numato, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokios priemonės turėtų būti taikomos tik išskirtinėmis aplinkybėmis ir ginant geriausius vaiko interesus, t. y. šių priemonių taikymą teismas pripažįsta išimtiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2008). Pažymėtina, kad teismas spręsdamas tėvų valdžios apribojimo klausimą, visų pirma turi atsižvelgti į šeimos santykių teisinio reglamentavimo principą – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, įtvirtintą tiek Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalyje, tiek Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Taip pat pažymėtina, kad tėvų valdžios ribojimo būdai – laikinai ar neterminuotai – nėra tolygūs. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra gerokai griežtesnė sankcija, o laikinas tėvų valdžios apribojimas suprantamas kaip prevencinė priemonė, skatinanti vaiko tėvus pakeisti gyvenimo būdą ir nustatomas konkrečiam laikui turint vilties, kad tėvai pasitaisys ir vėliau galės tinkamai auklėti savo vaikus.

Iš byloje pateiktų dokumentų nustatyta, jog nepilnametės G. S., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra atsakovė R. S., tėvas – atsakovas R. S. (el. b. l. 6-7, t. 1). Byloje nustatyta, kad 2015-07-21 atsakovė R. S. įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą, dėl socialinių įgūdžių stokos, o 2015 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. A1-943 į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą įrašytas atsakovas R. S. ( el. b. l. 12, 39, t 1). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-07-23 d. įsakymu Nr. A1-839 G. S. nustatyta laikinoji globa ir globėju paskirtas Kauno klinikų filialo Vaikų reabilitacijos ligoninė „Lopšelis“ (el. b. l. 8, t .1).

Byloje surinkti duomenys – 2016-03-23 Kauno miesto socialinių paslaugų centro raštai (el. b. l. 13-19, 43-45, t. 1), paaiškinimai ( el. b. l. 20-21, t. 1), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus duomenys apie atsakovės sveikatos būklę bei VšĮ Kauno Kalniečių poliklinikos duomenys, Kauno apskrities priklausomybės ligų centro pateikti duomenys (el. b. l. 22-26, t. 1), administracinių teisės pažeidimų registro duomenys, duomenys apie atsakovo R. S. teistumą (el. b. l. 47,89, t. 1) patvirtina ieškinyje išdėstytas aplinkybes, jog atsakovė R. S. ir atsakovas R. S. nesirūpina nepilnamete dukra G. S., jos sveikata, išlaikymu, nesudaro palankių sąlygų jos visapusiškam ir harmoningam vystymuisi. Iš byloje esančio 2014-04-11 Kauno apylinkės teismo sprendimo nustatyta, kad kiti du atsakovų vaikai U. S. ir G. B. atskirti nuo tėvų R. S. ir R. S., bei nustatyta jiems nuolatinė globa. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. S. dėl paranoidinės šizofrenijos (F20.0) yra nustatytas 70 proc. netektas darbingumas. Moteris laikotarpiu 2013-05-17 - 2013-09-13, 2015-07-10 - 2015-08-31 gydėsi VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinyje psichiatrijos ligoninėje. VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus 2015-10-13 rašte Nr. S-(02)-5122 nurodyta, kad pagal savo sveikatos būklę R. S. negali tinkamai suvokti ir patenkinti mažamečio vaiko poreikių (el. b. l. 22, t. 1). VTAS pateiktame 2015-07-13 Kauno miesto socialinių paslaugų centro rašte Nr. 2-9- 1/1101 nurodyta, kad 2015 -07-09 socialinei darbuotojai nuvykus į namus adresu (duomenys neskelbtini) (kur tuo metu gyveno R. S.) duris atidarė jos motina N. S. su kūdikiu ant rankų ir R. S.. N. S. prašė pasirūpinti kūdikiu (G. S.), kadangi R. S. savo dukra negali tinkamai pasirūpinti nes serga šizofrenija, nevartoja paskirtų vaistų. N. S. nurodė, kad pati serga šizofrenija ji yra teismo pripažinta neveiksnia, bijo dėl savo elgesio kūdikio atžvilgiu (el. b. l. 18, t. 1). 2015-11-04 Kauno miesto socialinių paslaugų centro rašte Nr. 2-9-1/1663 nurodyta, kad 2015-07-10 R. S. dukra G. S. buvo paimta iš nesaugios aplinkos šeimoje ir apgyvendinta vaikų reabilitacijos ligoninėje „Lopšelis“. Nuo 2015-07-10 iki 2015-08-31 gydėsi VšĮ Respublikinėje Kauno psichiatrinėje ligoninėje. 2015-09-21 socialinei darbuotojai nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena R. S., namuose rastos R. S. ir jos molina N. S.. R. S. gulėjo lovoje nejudėjo, sunkiai reagavo į aplinką, bendrauti su ja galimybės nebuvo (el. b. l. 14, t. 1).

Iš pateiktų faktinių aplinkybių matyti, jog tiek R. S., tiek R. S. nesirūpina, nesidomi ir nelanko savo dukros G. S., neteikia jai išlaikymo. Jiems abiem trūksta socialinių įgūdžių auginti vaikus. R. S. dėl savo ligos pobūdžio negali sudaryti saugių pilnavertiškų sąlygų vaikui auginti, pati gyvena nesaugioje aplinkoje. Pagal R. S. ligos eigą matyti, jog laikui bėgant jos būklė blogėja, gydymas nebepalengvina jos savijautos, R. S. apskritai nesidomi nei vienu iš savo vaikų, tame tarpe ir G. S., nuolat keičia savo gyvenamąją vietą, šiuo metu apskritai nėra žinoma jo buvimo vieta.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, akivaizdu, kad atsakovė R. S. dėl progresuojančios ligos, o atsakovas R. S., dėl netinkamo gyvenimo būdo yra visiškai nusišalinę nuo nepilnametės dukros G. S. auginimo ir priežiūros, neatliko ir neatlieka tėvų pareigų, numatytų Civilinio kodekso 3.155 straipsnyje, tėvų ryšys su vaiku yra nutrūkęs, nes atsakovai su vaiku nebendrauja jai esant laikinoje globoje.

Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, pagrįstai leidžiančių tikėtis, jog atsakovės liga, o atsakovo gyvenimo būdas iš esmės pasikeis ir jie ims domėtis vaikau, todėl nei atskyrimas nuo tėvų, nei laikinas tėvų valdžios apribojimas negali būti taikomi. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad šiuo atveju vaiko interesus geriausiai atitiktų neterminuotas tėvų valdžios apribojimas atsakovams. Dėl šių aplinkybių konstatuotina, kad yra pagrindas siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus neterminuotai apriboti atsakovams tėvų valdžią (Civilinio kodekso 3.180 straipsnis, Civilinio proceso kodekso 178, 185, 186, 197 straipsniai).

Atsakovams neterminuotai apribojus tėvų valdžią vaiko atžvilgiu, jiems sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams (Civilinio kodekso 3.180 straipsnio 3 dalis).

Dėl nuolatinės vaiko globos ir gyvenamosios vietos nustatymo, nuolatinio globėjo paskyrimo.

Nepilnamečio vaiko G. S. tėvams neterminuotai apribojus tėvų valdžią vaiko atžvilgiu, nepilnametis vaikas į motinos ar tėvo šeimas negali grįžti. Be tėvų globos likusiam vaikui, kuris esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą nustatoma nuolatinė globa (rūpyba) (Civilinio kodekso 3.256 straipsnis). Civilinio kodekso 3.183 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu skiria vaikui nuolatinę globą (rūpybą) ir nustato jo gyvenamąją vietą. Bylos duomenimis nustatyta, kad šiuo metu globa nustatyta VšĮ Vaikų reabilitacijos ligoninei „Lopšelis“, kurie turi visas galimybes ir sutinka būti mažametės globėjais.

Trečiasis asmuo Vaikų reabilitacijos ligoninė „Lopšelis“ globoja nepilnametę G. S. nuo 2015 m. liepos 17 d. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė nurodė, kad globos įstaiga sutinka tapti nuolatiniu globėju.

Įvertinus byloje pateiktus duomenis, nesant kitų asmenų, išreiškusių norą globoti G. S., nepilnametei G. S. nustatytina nuolatinė globa, nuolatiniu globėju skirtina Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų filialo Vaikų reabilitacinė ligoninė „Lopšelis“ (Civilinio proceso kodekso 407 straipsnis, Civilinio kodekso 3.183 straipsnio 4 dalis, 3.251 straipsnio 1 dalis, 3.261 str., 3.265 straipsnio 3 punktas), Vaikų reabilitacijos ligoninėje „Lopšelis“ nustatytina vaiko globos ir gyvenamoji vieta.

Nepilnametei G. S. nustačius nuolatinę globą, panaikintinas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-07-23 įsakymas Nr. A1-839 dėl G. S. laikinosios globos nustatymo.

Globėjui išaiškintinos globėjo teisės ir pareigos, numatytos Civilinio kodekso 3.240, 3.243 - 3.246 straipsniuose. Globėjui išaiškintina, kad jis privalo: užtikrinti globojamo (rūpinamo) vaiko fizinį ir psichinį saugumą; rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; auklėti vaiką, sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko interesais; bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir savivaldos institucijomis; palaikyti ryšius su artimais vaiko giminaičiais, informuoti juos, jei jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, mokymąsi, sveikatą ir kitą; rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgiant į jo amžių, sveikatą, išsivystymą, polinkius; rengti savarankiškam gyvenimui, darbui šeimoje, visuomenėje ir valstybėje. Globėjas yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus. Globėjas turi teisę teismo tvarka reikalauti grąžinti jam vaiką iš bet kurių asmenų, laikančių jį pas save neteisėtai (Civilinio kodekso 3.271, 3.272 straipsniai). Globojamo vaiko išlaikymui skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas uzufrukto teise ir tik vaiko interesams tenkinti (Civilinio kodekso 3.275, 3.185 straipsniai).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo periodinėmis išmokomis.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (Civilinio kodekso 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Atsakovams tenka pareiga išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovų išlaikymą nepilnametei dukrai G. S. periodinėmis išmokomis iš kiekvieno atsakovo po 40,00 Eur per mėnesį nuo laikinosios globos pradžios iki vaiko pilnametystės.

Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovai iki šiol neteikė išlaikymo nepilnametei dukrai esant laikinoje globoje.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, jog atsakovai neteikia išlaikymo nepilnamečiui vaikui, į minimalius vaiko poreikius, bei atsakovų amžių, atsakovės sveikatą ir jos galimybes įsidarbinti ir gauti pajamas, ieškinio reikalavimai dėl išlaikymo priteisimo tenkintini visiškai, iš atsakovų priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai G. S. periodinėmis išmokomis po 40,00 Eur kiekvieną mėnesį iš kiekvieno atsakovo, išlaikymą priteisiant nuo 2016-04-25 iki G. S. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtinas VšĮ Vaikų reabilitacijos ligoninė „Lopšelis“, kodas 135163499, adresas Kaune, Lopšelio g. 10 (Civilinio kodekso 3.196, 3.200, 3.208 straipsniai).

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Patenkinus reikalavimą dėl motinos valdžios apribojimo, iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei: iš kiekvieno po 15,50 Eur žyminio mokesčio už neturtinius ieškinio reikalavimus, 10,80 Eur žyminio mokesčio už reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo, iš kiekvieno atsakovo priteistina po 3,40 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 80 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis). Procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidas bei žyminį mokestį valstybei šalys turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 - 270 straipsniais, 402 straipsniu, 406 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę globą.

Nuolatiniu G. S. globėju paskirti VšĮ Vaikų reabilitacijos ligoninę „Lopšelis“, kodas 135163499, adresu Kaune, Lopšelio g. 10.

Nustatyti G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) globos ir gyvenamąją vietą vaikų globos institucijoje - VšĮ Vaikų reabilitacijos ligoninėje „Lopšelis“, kodas 135163499, adresu Kaune, Lopšelio g. 10.

Priteisti iš atsakovės R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 40,00 Eur (keturiasdešimt eurų) nuo ieškinio pareiškimo dienos (2016-04-25) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 40 Eur (keturiasdešimt eurų) nuo ieškinio pareiškimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoją uzufrukto teise paskirti VšĮ Vaikų reabilitacijos ligoninę „Lopšelis“, kodas 135163499, adresas Kaune, Lopšelio g. 10.

Priteisti iš R. S., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) ir iš R. S., asmens kodas : (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 29,70 Eur (dvidešimt devynis eurus 70 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.