Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2014-11-10 · Byla Nr. A2.6.-3845-659/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-11-10
Bylos Nr.
A2.6.-3845-659/2014
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-03411-2014-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Violeta Balčiūnienė
Pažeidėjas
I. I.
Advokatai
Brigita Dobrovolskienė
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. A2.6.-3845-659/2014
Proceso Nr. 4-06-3-03411-2014-9Procesinio sprendimo kategorija 39.2.; 45.4.4.; 45.4.5.; 52.3.
Registro objektas ROIK:07-14-8734611(S)KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. lapkričio 10 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė, sekretoriaujant Linai Beniušienei, dalyvaujant vertėjai Danutei Kontarienei, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. I., jos atstovei advokato padėjėjai Brigitai Dobrovolskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnį, kurioje I. I., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nebausta administracine tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. I. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad ji, 2014 m. rugsėjo 6 d., apie 09.07 val., ties Taikos pr. ir Bijūnų g. sankryža, Klaipėdos mieste, vairavo transporto priemonę Ford Mondeo, valst Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nelygiareikšmių kelių sankryžoje iš šalutinio kelio išvažiuodama nedavė kelio transporto priemonei važiuojančiai pagrindiniu keliu ir su ja susidūrė, pasišalino iš eismo įvykio vietos nepranešusi policijai. Eismo įvykio metu apgadinti du automobiliai.

I. I. kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad prieš tai dieną, jos paprašė dukra prižiūrėti vaikus, nes ji ruošėsi išvažiuoti grybauti. Ji išvažiavo 8:00 val. iš namų. Norėjo sukti į Taikos pr., pažiūrėjo į kairę, į dešinę pusę, nebuvo automobilių. Išvažiavusi į pagrindinį kelią, išgirdo automobilio garsinį signalą, nesuprato, iš kur tas automobilis atsirado gale, dar jai sumirksėjo su šviesomis. Nebuvo jokio ratų stabdymo, cypimo. Pamanė, kad tas signalas ne jai ir nuvažiavo toliau į Slengius pas dukrą. Pamatė, kad dukra krauna į savo automobilį daiktus, ruošiasi važiuoti į mišką grybauti. Tada ji pasakė, kad dukra važiuotų jos automobiliu, nes ekonomiškiau. Dukra taip ir padarė, o ji pasiliko su vaikais. Po kiek laiko jai paskambino pareigūnai, pranešė, kad Bijūnų g. ir Taikos pr. sankirtoje ji padarė avariją. Ji pasakė pareigūnams, kad nebuvo jokio susidūrimo, jokio dužimo. Pareigūnas pasakė, kad susiskambino su jos dukra ir dukra grįžinėja. Pareigūnas pasakė, kad kai dukra grįš, ji pasiėmus dokumentus atvyktų į policiją. Kai dukra grįžo, ji atvažiavo su dokumentais į Kelių policijos biurą. Visi dokumentai buvo su ja. Atvažiavusi į kelių policiją, viską papasakojo, parodė bamperį. Iš galo nesimatė jokių apgadinimų, nes su dukra dar prie dukros namo nieko nematė. Kai pareigūnai priėjo prie automobilio šono, ten matėsi įbrėžimai. Ji nežino, kaip atsirado tie įbrėžimai, bet nebuvo pagrindo pabėgti iš įvykio vietos. Pareigūnai jai parodė Opel automobilio apgadinimus. Ji negali pasakyti, kaip ant Opel automobilio tie apgadinimai atsirado. Ji išvažiavusi į pirmą juostą, pamatė kaip kitas automobilis faromis blizgina, girdėjo garso signalą. Iš kur tas automobilis atsirado, nesuprato, bet kai važiavo į pagrindinę gatvę, automobilių nebuvo. Signalas buvo neįkyrus, pažiūrėjo ir nuvažiavo, pagalvojo, kad ne jai. Ji prižiūri neįgalią moterį - dukros uošvienę. Ji pati nusprendė moteriai padėti, nes dukra su žentu turi tris vaikus, o tai moteriai reikalinga pagalba. Ji savo dukros vaikus nuveža į mokyklą, į būrelius, vairuoja labai atsargiai. Ji su dukters uošviene kartu gyvena viename bute. Nebuvo noro padaryti pažeidimą. Labai gailisi, kad taip išėjo.

Liudytoja A. Š. paaiškino, kad penktadienį susitarė su mama, kad ši atvažiuos šeštadienį pabūti su vaikais. Taip ir buvo. Laukė jos šeštadienį. Mama atvažiavo, pasiūlė važiuoti grybauti jos automobiliu Ford. Jie į mišką nuvažiavo mamos automobiliu. Bebūnant miške jai paskambino iš policijos, paklausė, kieno mašina, kas su ja važinėja. Grįžo namo, paklausė mamos, kas atsitiko, ji pasakė, kad nieko nežinanti ir nuvažiavo į kelių policiją. Po poros valandų ji mamai paskambino, mama buvo šoke, verkė, papasakojo, kad yra įbrėžimai, kad ji važiuodama nieko nepajuto, nieko nepastebėjo. Jai miške apie įvykį pranešė policija. Apžiūrėjo automobilį, kai grįžo iš miško, ant automobilio buvo padaryti apgadinimai. Tiksliai negali pasakyti, kada apgadinimai padaryti.

Liudytojas T. A. paaiškino, kad buvo patekęs į įvykį. Važiavo Taikos pr. link centro. Staiga iš Bijūnų g. išvažiavo automobilis „Ford Mondeo“, suko į pirmą juostą, o turėjo sukti į antrą juostą. Jis bandė, bet nespėjo išvengti susidūrimo. Jam buvo užkabintas kraštas automobilio bamperio ir sparnas. Į kairę vairuotojo pusę Fordo vairuotoja užkabino jo automobilio bamperį ir sparną. Bamperis nukrito. Moteris pabėgo iš įvykio vietos. Jis važiavo Taikos pr. pirma juosta, o ji iš Bijūnų g. įsukti turėjo į pirmą juostą, bet ji įsuko į antrą juostą. Kodėl ji pabėgo, negali pasakyti. Buvo smūgis. Važiuodamas davė garsinį signalą, bet moteris nuvažiavo. Dabar viską susitvarkė. Jo greitis buvo 50 km/h. Kontaktas įvyko automobiliams judant. Moteris jam stipriai užkabino kampą. Jis nežino, kokie Ford Mondeo sugadinimai padaryti. Jo automobiliui buvo įlenktas priekinis sparnas vairuotojo pusės, užkliudytas buferio kampas. Pas moterį- galinis bamperis dešinės pusės ir šonas, ir sparnas. Po susidūrimo ji pavažiavo iš lėto, važiavo lėtai, tad jis dar spėjo užsirašyti valstybinius numerius, pažymėti, kad sidabrinės spalvos, tamsinti langai. Ji pavažiavo prie Sausio 15-osios gatvės, sustojo ant to posūkio, palaukė, jis tuo metu sėdėjo automobilyje, galvojo gal susiprotės, ateis, bet ji nuvažiavo. Už vairo buvo moteris, jis tai įsidėmėjo.

Liudytojas Ž. M. paaiškino, kad jam žinoma, jog susidūrė automobiliai ir Ford Mondeo nuvažiavo. Įvykis buvo ryte. Gavo pranešimą, kad automobilis kliudė kitą ir nuvažiavo. Į įvykio vietą atvyko, ten buvo tik vieno nukentėjusiojo automobilio savininkas, jis stovėjo, kito automobilio nebuvo. Vairuotojas nurodė aplinkybes, įformino įvykį, grįžę į biurą nustatė, kas vairavo kitą automobilį, išsikvietė kaltininkę. Kiek pamena, buvo moteris. Ji aiškino, kad lyg tai kliudė kitą automobilį, pavažiavo tolėliau, sustojo. Abu automobiliai buvo apgadinti, tai matėsi. Pagal turimas nuotraukas, moteris turėjo pajusti įvažiavimą, kontaktą. Stabdymo kelias gal ir nebuvo matuotas, nepamena, jei yra schema byloje, tada yra matuota. Moteris turėjo pajusti kontaktą, paga tokius apgadinimus. Sukdama iš Bijūnų gatvės, ji kliudė kitą automobilį. Slydimo būdu buvo apgadinti automobiliai. Aukščiai įbrėžimų skiriasi, nes manevras buvo darytas.

Iš A. Š. tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo gautas pranešimas dėl eismo įvykio Taikos pr. – Bijūnų g., iš eismo įvykio vietos pasišalino vienas automobilis. Patikrinus automobilį Ford Mondeo vairavusi vairuotoją, buvo nustatyta, kad automobilį vairavo I. I.. Moteris paaiškino, kad vairavo automobilį Bijūnų – Taikos pr., tačiau jokio kontakto nepajuto. Apžiūrėjus automobilius, jų apgadinimai, aukščiai ir spalvos atitiko. (b. l. 4).

Fotolentelėse užfiksuoti automobilių „Opel Astra“ ir „Ford Mondeo“ apgadinimai (b. l. 12-17).

Motyvuojamoji dalis

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių.

I. I. kaltinama dviejų administracinių teisės pažeidimų padarymu, t.y. dėl to, kad nesilaikiusi Kelių eismo taisyklių, apgadino kitam asmeniui, priklausančią transporto priemonę (ATPK 127 str. 2 d.) bei dėl to, kad iš eismo įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešusi policijai (ATPK 130 str. 1 d.).

Bylos medžiaga nustatyta, kad I. I. neneigia apgadinusi kitą transporto priemonę, tačiau teigia kontakto nejutusi ir todėl nesuprato, kad sukėlė eismo įvykį. Tai, kad būtent I. I. apgadino T. A. transporto priemonę įrodyta administraciniu teisės pažeidimo protokolu, pačios I. I. paaiškinimais, liudytojų T. A., Ž. M. paaiškinimais, fotolentelėmis, kuriose užfiksuoti „Ford Mondeo“ automobilio apgadinimai sutampa su automobilio „Opel Astra“ apgadinimais (b. l. 12-17). Remiantis aptartų įrodymų visuma konstatuotina, kad I. I. veikoje yra teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d. sudėties požymiai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tad objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t.y. asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu, ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, ir nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (2013-03-26 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013).

Nors I. I. teigia nejutusi, jog sukėlė eismo įvykį ir todėl nesuprato, kad pasišalina iš eismo įvykio vietos, tačiau tokie jos paaiškinimai paneigti byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma. Liudytojas T. A. nurodė, jog važiuodamas pagrindiniu keliu, nespėjo sustabdyti transporto priemonės, kai prieš jį iš šalutinio kelio išsuko I. I. vairuojamas automobilis. „Ford Mondeo“ automobilis kliudė „Opel Astra“ automobilio bamperio kraštą ir sparną, o T. A. pradėjus signalizuoti, „Ford Mondeo“ vairuotoja greitį sulėtino, Sausio 15-osios gatvės sankryžoje sustojo, ir kiek pastovėjusi nuvažiavo (b. l. 48). I. I. taip pat patvirtino, kad jai įsukus į pagrindinę gatvę automobilių daugiau nebuvo ir ji matė kaip automobilio „Opel Astra“ vairuotojas signalizavo ir švietė automobilio šviesomis (b. l. 41), todėl jos teiginiai, kad ji nesuprato padariusi eismo įvykį ir nejutusi, jog kliudė kitą automobilį, o išgirdusi garsinį signalą, pagalvojo, kad signalas skirtas ne jai, atmestinas kaip nepagrįstas jokiais objektyviais bylos duomenimis. Pažymėtina, kad vienas iš požymių, leidžiančių spręsti ar asmuo suprato, kad padarė eismo įvykį, yra transporto priemonės apgadinimo mąstas ir pobūdis. Byloje esančios fotolentelės, kuriose užfiksuoti automobilių apgadinimai – „Opel Astra“ nuplėštas priekinis bamperis ir įlenktas kairysis automobilio priekinis sparnas, o „Ford Mondeo“ subraižytas galinis dešinės pusės bamperis, atplėšta bamperio dalis, kuri jungiasi su automobilio dešinės pusės galiniu sparnu (b. l. 14, 15, 16, 17) akivaizdžiai rodo, kad tokio kontakto nebuvo įmanoma nepajusti. Aptartos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ne tik suprato, bet ir matė, kad sukėlė eismo įvykį, tačiau iš įvykio vietos pasišalino ir tokiu būdu siekė išvengti gresiančios atsakomybės. Taigi įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad I. I. veikoje yra teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d. sudėties požymiai.

Byloje I. I. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgtina į pažeidimų pobūdį – I. I. padariusi eismo įvykį pasišalino iš įvykio vietos apie tai nepranešusi policijai ir taip tikėjosi išvengti jai gresiančios atsakomybės, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – I. I. anksčiau nėra bausta administracine tvarka, dabdavio AB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje charakteristikoje nurodoma, kad I. I. nuo 1986 m. dirba virėjo pareigose užsienio plaukiojimo (duomenys neskelbtini) laivuose, pavestą darbą atlieka stropiai, sąžiningai, laiku, su įgulos nariais draugiška, taktiška, nusiskundimų iš laivų, kuriuose I. I. dirbo negauta, drausmės pažeidimų nėra (b. l. 25).

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir jo atstovas prašo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmę, tačiau teismų praktikoje minėto straipsnio nuostatos taikytinos esant išimtinėms faktinėms aplinkybėms, kurios neatsietinos nuo pažeidėjo asmenybės, jo turtinės ar socialinės padėties, kurių buvimas ATPK 30¹ str. taikymo aspektu leidžia daryti išvadą apie materialinės teisės normos sankcijos taikymo šiam pažeidėjui neatitikimą teisingumo ir protingumo kriterijams.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodo, kad prižiūri neįgalią moterį – dukters vyro motiną, tačiau teismui nepateikė jokių tai patvirtinančių duomenų. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad A. Š. yra nustatytas neįgalumas (b. l. 31), taip pat nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (b. l. 32), tačiau jokių duomenų apie tai, kad būtent I. I. rūpinasi A. Š. nėra. Be to, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad I. I. darbo pobūdis susijęs su terminuotais išvykimais, t.y. ji dirba užsienio plaukiojimo laivuose, o tai leidžia pagrįstai abejoti, kad tik I. I. rūpinasi neįgalia A. Š.. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatų, nes I. I. paskyrus ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatytą minimalią nuobaudą, ji atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus ir nebus per griežta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 30 str., 33 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 287 str. 1 d. 1 p., 302² str., 302⁴ str.,

nutaria:

I. I. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirti nuobaudą -100 Lt (vieno šimto litų (28 EUR ) baudą.

I. I. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipnio 1 dalį paskirti nuobaudą – 3000 Lt (trijų tūkstančių litų (868 EUR)) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu paskirtąsias nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę nuobaudą - 3000 Lt (trijų tūkstančių litų (868 EUR)) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtą baudą būtina pateikti Klaipėdos AVPK Kelių policijos biurui.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Violeta Balčiūnienė