- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-25
- Bylos Nr.
- I-1055-809/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03717-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Eglė Žulyė-Janulionienė
- Pareiškėjas
- R. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: 1) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti; 2) priteisti iš atsakovės atstovo bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1–19).
Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 11 d. iki 2018 m. balandžio 30 d., iš viso 110 parų, buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose Nr. 368, kuri buvo rūsyje ir kameroje Nr. 285. Paaiškino, kad jam nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis kameros plotas. Pažymėjo, kad baldai ir kiti įrenginiai taip pat mažino kameros plotą. Lukiškių TI-K nebuvo užtikrinamas asmenų socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas, nepakankamai buvo užtikrinami kultūros, sporto, kūrybos, saviraiškos, mokslo ir kiti renginiai, siekiant į nustatytas veikas įtraukti asmenis. Paaiškino, kad nebuvo užtikrinama judėjimo laisvė lokalinio sektoriaus teritorijoje, todėl negalėjo tinkamai sportuoti lauke ir patalpose, negalėjo lankyti įvairių renginių bei dirbti. Nurodė, kad Lukiškių TI-K nebuvo užtikrintas privatumas naudotis sanitariniais įrenginiais, t. y. dušu ir tualetu. Taip pat nebuvo užtikrinama ventiliacija, natūrali šviesa ir oras, pakankamas šilumos kiekis bei atitikimas sanitariniams reikalavimams. Paaiškino, kad kameroje buvo dvi kėdės, o lovos ir kiti baldai, sanitarinis mazgas, praustuvė, daiktų spintelė užėmė didžiąją dalį kameros ploto, todėl beveik neturėjo laisvos vietos, kurioje galėtų judėti. Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku išsikviesti budintį pareigūną. Teigė, jog kiekvieną kartą, kai reikėjo išsikviesti budintį pareigūną, turėjo daužyti į duris ir tikėtis, kad pareigūnas išgirs ir prieis. Labai dažnai pareigūnas negirdi, o jeigu girdi, tai dėl kitų darbų neprieina pasiteirauti dėl kokių priežasčių yra daužoma į duris. Taip pat dušo patalpose tekdavo ilgai laukti, daužyti į duris iki 5–10 minučių, triukšmauti, kol kiti asmenys išvedami į gyvenamąsias kameras. Pažymėjo, jog pareigūnai tyčiojasi ir neprieina. Akcentavo, kad tokiu atveju pareigūnai neužtikrina pakankamo kalinimo saugumo. Nurodė, kad Lukiškių TI-K suteikdavo teisę į vienos valandos pasivaikščiojimą kiemelyje, nors tai prieštarauja CPT standartams, II skyriaus Pataisos įstaigos antrajam CPT bendros ataskaitos pranešimui Nr. CPT/Inf(92)3 pagal kurį suimtasis arba nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dieną praleisti lauke. Pasivaikščiojimo kiemeliai neatitinka jokių higienos normų, t. y. kai kuriuose kiemeliuose nebuvo šiukšlių kibirų, peleninių. Paaiškino, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose buvo pilna šiukšlių, kai kuriuose kiemeliuose nebuvo suoliukų, sienos pažaliavusios nuo pelėsių ir grybelio. Pasivaikščiojimo kiemeliai nebuvo periodiškai valomi, o jeigu dulka – nelaistomi. Teigė, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose buvo šiferiniai stogeliai, kuriuose buvo asbesto. Taip pat asbesto buvo Lukiškių TI-K sienose bei kanalizacijoje, kuris sukėlė rimtą pavojų sveikatai, nes kiekvieną dieną jo sveikata buvo žalojama. Nurodė, kad Lukiškių TI-K kamerose neveikia ventiliacija, jos nėra, kadangi vėdinama per langą ir tik šiltuoju paros metu, kadangi žiemą langai yra sandarinami ir dėl to nevyksta kamerų vėdinimas. Kamerose yra drėgna ir tamsu, švaraus oro kiekis neatitinka norminio švarumo, todėl asmenims ribojamas minimalaus švaraus oro kiekis. Pažymėjo, kad langą dengia keturių eilių grotos, kurios įrengtos tiek iš lauko pusės, tiek kameroje, todėl stipriai ribojami vėjo ir gaivaus oro srautai. Akcentavo, jog dėl mažo oro srauto kamerose pūva čiužiniai, užsiveisia parazitai, metalinės lovos rūdija nuo drėgmės, o kamerose vidutinis drėgnumas viršija 70 proc. Kamerose nėra užtikrinamas patalpos apšvietimas, kadangi dėl esamų grotų natūrali šviesa į patalpas nepatenka, o elektrinis apšvietimas buvo labai stiprus, nuo jo skaudėjo akis ir galvą. Patys išsijungti šviesos neturėjo galimybių, nes kamerose nebuvo jungiklių. Lauko apšvietimas kamerose buvo nepakankamas dėl uždėtų ant langų grotų skaičiaus. Kameros buvo neremontuotos, lubos ir sienos pasidengusios pelėsiu, grybeliu, drėgnos, dažai nuo sienų atsilupę, sienos nepritaikytos valymui, todėl pasirekšdavo galvos ir gerklės skausmai, sukildavo temperatūra, pykindavo. Nurodė, kad neturėjo savo patalynės, o Lukiškių TI-K tinkamai neaprūpindavo patalyne, neišduodavo užvalkalo užklotui, rankšluosčių, vėliau išduodavo virtuvinį rankšluostėlį. Čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, kurie dėl drėgmės ant metalinių lovų rūdydavo, pūdavo. Apatinis tikotažas nebuvo plaunamas, o po kurio laiko buvo plaunamas tuomet, jei asmuo asmeninėje sąskaitoje turėjo pinigų. Paaiškino, jog dėl netinkamo požiūrio į higieną, kamerose kildavo konfliktai. Taip pat dėl nešvarių drabužių buvo galimybės įsiveisti kūno parazitams. Teigė, jog turėjo pats savarankiškai plauti drabužius, o kameroje nebuvo sąlygų juos džiovinti. Pažymėjo, jog esant galimybei plautis drabužius, kildavo įvairios biurokratinės kliūtys, t. y. atsirasdavo pinigai, o po to nelikdavo dėl maisto apsipirkimo ar sąskaitos areštų, todėl buvo atsisakoma rūbus plauti nemokamai, nors tuo metu sąskaitoje ir nebuvo pinigų, motyvuojant, kad maistui buvo pinigai, todėl galėjo plautis drabužius už pinigus. Taip pat jeigu nebūdavo pingų sąskaitoje, norint išsiplauti nemokamai, administracija reikalaudavo prašyme nurodyti punktą, jog kai tik atsiras pinigai, sutinkama apmokėti už išplovimą drabužių už laikotarpį, kai pinigų nebuvo. Lukiškių TI-K nebuvo pakankamai išduodama higienos priemonių, t. y. tualetinio popieriaus, dantų pastos, dantų šepetukų. Nurodė, kad Lukiškių TI-K konteinerių aikštelė įrengta prie pat gyvenamojo pastato, konteineriai nėra sandarūs, nuo jų žiemą ir vasarą sklinda nemalonus kvapas. Kamerose nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės). Taip pat kameroje nebuvo atskiros nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemos, todėl kameroje tvyrojo nemalonus kvapas. Sanitariniai įrenginiai (tualetai / dušai) atskirti sienele nuo likusio kameros ploto, todėl naudojantis sanitariniais įrenginiais gali būti matomi iš įėjimo į sanitarinį mazgą pusės. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K dažnai nebūdavo šilto vandens ir nebuvo sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Pažymėjo, jog ne kartą neturėjo galimybės apsiprausti po šiltu dušu. Lukiškių TI-K administracija nesiėmė jokių veiksmų, kad sutrumpintų minėtos teisės suvaržymą, t. y. nekeitė grafiko, atsiradus šiltam vandeniui, nenuvedė praustis be eilės. Šiltas vanduo nuolatos buvo atjungiamas dėl vandens sistemos remontų, profilaktinių darbų ir kita. Šiltas dušas griežtai užtikrinamas tik vieną kartą per savaitę ir tik 15 minučių. Pažymėjo, kad po šiltu vandeniu nebuvo leidžiama apsiprausti ir po fizinės reabilitacijos kambario, todėl gyvenamosiose patalpose tvyrojo prakaito kvapas, o kameroje esančioje kriauklėje asmenys negalėdavo visiškai apsiprausti, nors ir po šaltu vandeniu. Nurodė, kad kamerose buvo pilna tarakonų, pelių, vorų, utėlių, blakių. Lukiškių TI-K administracija nevykdė jokios deratizacijos, dezinfekcijos, o ją atlikdavo tik po daugkartinių prašymų arba parašytų skundų, kurių neregistruodavo. Atlikta deratizacija, dezinfekcija buvo neefektyvi, be to, iš karto po tokios procedūros, neišvėdinus kameros, asmenys buvo vedami atgal į kamerą ir priversti kvėpuoti nuodais, skirtais buitiniams parazitams. Pažymėjo, jog tokiu būdu buvo nuodijami. Lukiškių TI-K maistas nebuvo tinkamai užtikrinamas, kaloringas ir skanus, o dienos maisto davinio praktinė energetinė vertė buvo nuo 1300 iki 1500 kcal. Maistas nebuvo sveriamas, todėl neatitiko nustatyto kiekio. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K nebuvo užtikrinamos tinkamos sąlygos pavalgyti, nes maistą atnešdavo tiesiai į gyvenamąją patalpą, o kol jis buvo išdalinamas – atšaldavo. Taip pat nebuvo sudarytos sąlygos eiti pavalgyti į valgyklą. Be to, ne kartą matė, kaip maisto dalintojas dalina maistą be higieninių pirštinių, o kompotui ar arbatai skirtą indą, tiesiog panardindavo į specialų kompotui / arbatai skirtą didelį termosą. Dėl nurodytų aplinkybių patyrė fizines bei vidines dvasines kančias, nepakenčiamus skausmus, išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimus, emocinę bei dvasinę depresiją, pablogėjusią savivertę, dirglumą, irzlumą, sumažėjusias bendravimo galimybes, pablogėjusią savijautą ir sveikatą.
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti. Papildomai teismo posėdžio metu nurodė, jog Lukiškių TI-K visą laiką jis buvo laikomas vienas.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 57–70).
Nurodė gyvenamųjų kamerų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas laikotarpiais nuo 2018 m. sausio 11 d. iki 2018 m. vasario 26 d. ir nuo 2018 m. vasario 28 d. iki 2018 m. balandžio 29 d., numerius, jų plotus, asmenų skaičių tose gyvenamosiose kamerose, įskaitant ir patį pareiškėją. Paaiškino, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto. Pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu, vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus.
Lukiškių TI-K, skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Suėmimo vykdymo įstatymas) 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų.
Paaiškino, kad už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K nuo 2015 m. Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su (duomenys neskelbtini), kuri atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.
Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Teigė, kad suimtieji ir nuteistieji asmenys dažnai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadindami elektros instaliaciją, daužydami apšvietimo lemputes, laužydami langus, daužinėdami stiklus, klozetus, o taip pat ir griaudami atitvarines sieneles, kurios skiria klozetą nuo miegamųjų vietų, todėl Lukiškių TI-K dažnai tenka daryti pakartotinį remontą.
Lukiškių TI-K kamerose lovos matmenys yra apie 1,9 kv. m. x 0,7 (1,33 kv. m.). Stalo matmenys yra apie 0,6 m x 0,5 (0,3 kv. m.), kėdės matmenys yra apie 0,3 x 0,3 m (0,07 kv. m.), sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys yra apie 0,8 x 0,7 (0,56 kv. m.). Pažymėjo, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamąjį plotą, į kamerų užstatymą baldais neatsižvelgiama.
Nurodė, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, ne žemesne nei 1,5 m aukščio. Asmens privatumui užtikrinti sanitarinio mazgo patalpose įrengtos užuolaidos arba atskiros kabinos su durimis. Lukiškių TI-K 2017 m. įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse.
Lukiškių TI-K priežiūros posto pareigūnai nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Pareigūnai, bendraudami su suimtaisiais bei nuteistaisiais, laikosi bendrųjų mandagumo ir etikos principų. Taip pat išklauso ir pagal savo kompetenciją bei turimus įgaliojimus, suteikia asmenims informaciją, būtiną jų teisėms įgyvendinti, pareigoms atlikti ar priimti teisingą sprendimą, o sudėtingesniais atvejais su suimtaisiais ir nuteistaisiais pravedami individualūs pokalbiai, siekiant geriau įsigilinti ir efektyviau spręsti kylančias problemas bei siekiant analitiškai įvertinti problemų pakartotinumą, imtis prevencinių priemonių, kad būtų šių problemų išvengta ilgalaikėje perspektyvoje.
Paaiškino, kad asmenys, kurie reguliariai vėdina ir prižiūri kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K langai yra pritaikyti vėdinimui, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus. Kamerose įrengtas dieninis ir naktinis apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Lukiškių TI-K yra įrengta centrinė šildymo sistema. Šildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose palaikoma optimali temperatūra.
Visiems į Lukiškių TI-K atvykusiems suimtiesiems ir nuteistiesiems yra išduodami čiužiniai, pagalvės ir antklodės, kurie dezinfekuojami įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje. Minkštasis inventorius ir patalynės komplektas Lukiškių TI-K išduodamas vadovaujantis Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132 ,,Dėl teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 1R-139 ,,Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo” pakeitimo” (toliau – ir Materialinio buitinio aprūpinimo normos) pareiškėjui buvo išduotas čiužinys, pagalvė ir pusvilnonė antklodė. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K administracija, gavusi nuteistųjų ir suimtųjų prašymus pakeisti jiems išduotą minkštą inventorių, t. y. antklodes, pagalves ir čiužinius, juos patenkina. Naudojimui netinkamas minkštas inventorius, pvz.: suplyšęs, apipiltas ir pan., yra pakeičiamas.
Lukiškių TI-K sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę iki 15 minučių. Asmens privatumui užtikrinti dušo patalpose įrengtos pertvaros, kurių aukštis – 1,6 m, plotis – 1,2 m. Dušuose yra nuolat teikiamas karštas vanduo, todėl suimtiesiems, nuteistiesiems visada yra sudaryta galimybė prausti kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Dušo patalpos kiekvieną dieną yra valomos naudojant dezinfekcijos priemones.
Nurodė, kad norint dalyvauti visuomeninėje ar kitoje naudingoje veikloje, asmenys, laikomi Lukiškių TI-K turi parodyti savo iniciatyvą, pareikšti norą žodžiu ar raštu, kreiptis į būrio viršininką. Pareiškėjas turėjo galimybę eilės tvarka lankytis mankštos kambaryje (po mankštos suimtieji ir nuteistieji visada vedami į dušą), žiūrėti per televiziją transliuojamas programas ir filmus, gauti tiek nuosavą, tiek įstaigos administracijos išduodamą grožinę, teisinę literatūrą bei periodinę spaudą, lankytis Lukiškių TI-K bibliotekoje, kur galėjo pasinaudoti riboto interneto prieiga bei dalyvauti Lukiškių TI-K vykstančiuose renginiuose (suimtiesiems taikomos pozityvaus užimtumo priemonės). Grąžinus suimtąjį ar nuteistąjį iš mankštos kambario į gyvenamąją kamerą Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkas savo darbo valandomis arba atsakingas už išvedimą į mankštos kambarį Apsaugos ir priežiūros skyriaus budinčiosios pamainos pareigūnas, atsakingas už asmenų priežiūrą mankštos kambaryje, informuoja Apsaugos ir priežiūros skyriaus budinčiosios pamainos prižiūrėtoją, atsakingą už priežiūros postą, kuriame laikomas šis suimtasis ar nuteistasis, apie būtinybę užtikrinti suimtojo ar nuteistojo teisę pasinaudoti dušu.
Visi suimtieji kasdien turi teisę vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę gauti kasdien pasivaikščioti pusantros valandos, o drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę gauti kasdien pasivaikščioti vieną valandą. Jeigu suimtasis sutinka, pasivaikščiojimo gali nebūti arba jis gali būti sutrumpinamas. Paaiškino, kad pasivaikščiojimas gryname ore yra suimtųjų ir nuteistųjų teisė, bet ne pareiga. Nurodė, kad pagal Europos komiteto prieš kankinimą ir laikymą nubaudimą nežmoniškomis arba žeminančiomis sąlygomis antrojo bendrojo pranešimo Nr. CPT/Inf(92)3 nuostatas, 8 valandų rekomendacija yra taikoma įvairiai veiklai kalinimo metu, tačiau ne pasivaikščiojimui gryname ore.
Pasivaikščiojimo kiemeliai nuolat valomi, esant būtinumui visada yra barstomi. Pasivaikščiojimo kiemelių darbus atlieka kiemsargis. Dalis nuteistųjų padeda tvarkyti pasivaikščiojimo kiemelius. Be to, švarą ir tvarką turi palaikyti ir patys suimtieji bei nuteistieji, t. y. pasibaigus pasivaikščiojimo laikui, tiek suimtieji, tiek nuteistieji privalo sutvarkyti pasivaikščiojimo kiemelį.
Lukiškių TI-K 1-ojo, 2-ojo, 3-ojo gyvenamųjų korpusų, kur apgyvendinti visi laikomi suimtieji ir nuteistieji, statinių konstrukcijose asbestos nėra. Šiferio lakštais yra padengti tik I, II korpuso pasivaikščiojimų kiemelių kontūrai. Lakštai nėra laužomi, asbestos plaušeliai konstrukcijose yra tvirtai surišti su užpildu, todėl jie į aplinką neišsiskiria ir sveikatai nepavojingi. Nelaužomi šiferio lakštai ir kiti gaminiai žmogaus sveikatai nekenkia. Pasivaikščiojimo kiemeliuose esančius stogelius pasiekti įmanoma tik pastačius pakylą ar kopėčias.
Nurodė, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems maitinimas yra tiekiamas dienotvarkėje numatytu metu pagal nustatytas fiziologines mitybos normas ir subalansuotus valgiaraščius. Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojas patikrinęs maistą, patvirtina savo parašu pagaminto maisto kokybės vertinimo žurnale ir leidimą išduoti pagamintą maistą leidžia įstaigos direktoriaus budintis padėjėjas. Be Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo juslinio patikrinimo ir kalinimo įstaigos direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo išduoti maistą draudžiama. Visas pagamintas maistas yra kokybiškas ir tinkamas vartojimui. Lukiškių TI-K virtuvė pagamintą maistą išduoda karštą. Suimtiesiems ir nuteistiesiems į kameras pagamintas maistas išduodamas šiltas, nes laikomas termosuose. Lukiškių TI-K maisto dalintojai, t. y. nuteistieji palikti atlikti ūkio darbus, yra praėję medicininį patikrinimą. Maistą dalina užsidėję kepurę, chalatą, tvarkingi ir laikosi higienos reikalavimų, jiems išduotos vienkartinės pirštinės.
Pažymėjo, kad nuo 2016 m. iki 2017 m. rugsėjo mėn., Lukiškių TI-K buvo sumontuota nauja aliarminio iškvietimo sistema visose kamerose ir ji yra veikianti. Visi asmenys, laikomi gyvenamosiose kamerose, pareiškėjo nurodytu laikotarpiu turėjo galimybę išsikviesti nuolat priežiūros poste budintį prižiūrėtoją. Teisės aktai, reglamentuojantys tardymo izoliatorių veiklą, nenumato konkretaus laiko, per kurį pareigūnams privaloma prieiti prie kameros, kurioje įjungtas aliarminis iškvietimas ar kurioje suimtasis ar nuteistasis kitais būdais kviečia prižiūrėtoją. Pareiškėjas buvo laikomas saugiomis sąlygomis. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K personalo kabinetuose dėl saugumo įrengti aliarminio iškvietimo mygtukai, šių mygtukų gedimo atvejai itin reti, kadangi darbuotojai jais rūpinasi ir specialiai jų negadina. Šie mygtukai buvo įrengti tuo pat metu, kaip ir suimtiesiems ir nuteistiesiems, tačiau dėl nuolatinio šių mygtukų gadinimo kamerose esantys mygtukai buvo sulaužyti, o personalo kabinetuose veikia iki šiol.
Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs, o žalos dydis nepagrįstas jokiais įrodymais. Šiuo atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo. Apie posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 11 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K sąlygomis, neatitinkančiomis galiojančių teisės aktų reikalavimų, atlyginimo priteisimo.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.
Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Lukiškių TI-K buvo laikomas kamerose Nr. 285 ir Nr. 368, kuriose jam nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas.
Pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo nustatyti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 punktas, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Lietuvos higienos norma 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Lietuvos higienos norma 134:2015), minimalių vienam kaliniui tenkančių kameros plotų nenustato.
EŽTT 2016 m. spalio 20 d. priimtame sprendime, spręsdamas dėl galimo Konvencijos straipsnio pažeidimo, padaryto neužtikrinus kalinamam asmeniui tinkamų sąlygų, taip pat ir minimalios asmeninės erdvės, paaiškino ir patikslino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją, pasisakydamas, kad sanitariniai įrenginiai, skirtingai nei plotas, užstatytas baldais, neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, nuo kurio skaičiuojamas kalinamajam asmeniui tenkantis plotas (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)).
Šiuo aspektu administracinių teismų praktikoje nurodyta, kad vadovaujantis aukščiau aptartu EŽTT sprendimu, sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2017 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, LVAT 2017 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m., – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimas byloje Pitalev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimas byloje Lutokhin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimas byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).
Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K laikotarpiais nuo 2018 m. sausio 11 d. iki 2018 m. vasario 26 d. ir nuo 2018 m. vasario 28 d. iki 2018 m. balandžio 29 d. buvo laikomas toliau nurodytose kamerose: 6,48 kv. m. ploto kameroje Nr. 125 (1 asm.); 6,50 kv. m. ploto kameroje Nr. 368 (1 asm.); 7,38 kv. m. ploto kameroje Nr. 120 (1 asm.); 8,31 kv. m. ploto kameroje Nr. 356 (1 asm.); 7,08 kv. m. ploto kameroje Nr. 285 (1–2 asm.). Kamerose įrengta sanitarinio mazgo patalpa, kurios plotas 0,56 kv. m. (b. l. 57–70).
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjui tekęs gyvenamųjų patalpų plotas, neatskaičius sanitarinio mazgo užimamo ploto, svyravo nuo 3,54 kv. m. iki 8,31 kv. m., atskaičius sanitarinio mazgo užimamą plotą – nuo 3,26 kv. m. iki 7,75 kv. m. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. kovo 29 d., iš viso 1 parą, buvo laikomas Lukiškių TI-K neužtikrinant teisės į vienam asmeniui tenkantį nacionalinės teisės aktuose nustatytą minimalų 3,6 kv. m. plotą. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas teismo posėdžio metu pažymėjo, jog visą ginčo laikotarpį Lukiškių TI-K kamerose buvo laikomas vienas, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad jis buvo laikomas Lukiškių TI-K pažeidžiant jo teises į tinkamas kalinimo sąlygas.
Pareiškėjas skunde teigė, kad baldai, sanitarinis mazgas ir kiti įrenginiai mažino kameros plotą.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) nurodyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti. Atkreiptinas dėmesys, kad Eksploatavimo taisyklės nenumato, jog į jose įtvirtintas minimalias vienam asmeniui turinčias tekti gyvenamųjų patalpų ploto normas neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas.
Teisės aktai nenustato reikalavimo, apskaičiuojant vienam kalinimo įstaigoje laikomam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamąjį plotą, eliminuoti kameroje laikomų baldų užimamą plotą (LVAT 2014 m. spalio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1884/2014). Todėl skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamąjį plotą, į kamerų užstatymą baldais neatsižvelgiama.
Pastebėtina, jog EŽTT ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudla prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą). Be to, pagal EŽTT praktiką vien teisės aktais nustatyto kalinčiam asmeniui kameros ploto neužtikrinimas, atsižvelgus į konkrečias aplinkybes, gali sudaryti prielaidas žalos priteisimui (žr. EŽTT sprendimą Mandič ir Jovič prieš Slovėniją (pareiškimo Nr. 5774/10 ir 5985/10) ir Štrucl ir kiti prieš Slovėniją (pareiškimo Nr. 5903/10, 6003/10 ir 6544/10)). Manytina, jog toks aiškinimas taikytinas ir nagrinėjamu atveju. Ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir neužtikrinant jo teisės į aktuose nustatytą palatos plotą, pripažįstama pagrindu neturtinės žalos atlyginimui.
Pažymėtina, kad pagal Eksploatavimo taisyklių 14.5 punktą, kamerose turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa, todėl pareiškėjo nusiskundimai dėl kameroje įrengto sanitarinio mazgo užimamo ploto atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas skunde taip pat teigė, kad Lukiškių TI-K nebuvo užtikrinamas asmenų socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas, nepakankamai buvo užtikrinami kultūros, sporto, kūrybos, saviraiškos, mokslo ir kiti renginiai. Lukiškių TI-K nebuvo užtikrinama judėjimo laisvė lokalinio sektoriaus teritorijoje, todėl negalėjo tinkamai sportuoti lauke ir patalpose, negalėjo lankyti įvairių renginių bei dirbti.
Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad norint dalyvauti visuomeninėje ar kitoje naudingoje veikloje, asmenys, laikomi Lukiškių TI-K turi parodyti savo iniciatyvą, pareikšti norą žodžiu ar raštu, kreiptis į būrio viršininką. Pareiškėjas turėjo galimybę eilės tvarka lankytis mankštos kambaryje, žiūrėti per televiziją transliuojamas programas ir filmus, gauti tiek nuosavą, tiek įstaigos administracijos išduodamą grožinę, teisinę literatūrą bei periodinę spaudą, lankytis Lukiškių TI-K bibliotekoje, kur galėjo pasinaudoti riboto internet prieiga bei dalyvauti Lukiškių TI-K vykstančiuose renginiuose (suimtiesiems taikomos pozityvaus užimtumo priemonės) (b. l. 57–70).
Nagrinėjamu atveju byloje duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K su prašymais ar skundais, susijusiais su dalyvavimu socialinės reabilitacijos programose, socialinių poreikių tenkinimu ar darbu, ir kad tokie prašymai / skundai nebuvo patenkinti, nėra. Be to, byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad suimtieji ir nuteistieji, pareiškę norą, turi galimybę dalyvauti sporto renginiuose, tokiuose kaip tinklinis, krepšinis, tritaškių metimas, stalo tenisas, bet dėl dalyvavimo sporto renginiuose pareiškėjas į Socialinės reabilitacijos skyriaus specialistus nesikreipė (b. l. 73–74). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti Lukiškių TI-K paaiškinimu, todėl daro išvadą, kad Lukiškių TI-K veiksmai užtikrinant suimtųjų ar nuteistųjų užimtumą yra teisėti.
Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildino iš to, kad Lukiškių TI-K nebuvo užtikrintas privatumas naudotis sanitariniais įrenginiais, t. y. dušu ir tualetu. Tualetai ir dušai atskirti sienele nuo likusio kameros ploto, todėl naudojantis sanitariniais įrenginiais buvo matomas iš įėjimo į sanitarinį mazgą pusės. Sanitariniame mazge nebuvo įrengta atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistema, todėl kameroje tvyrojo nemalonus kvapas.
Lietuvos higienos norma 134:2015 nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Ši higienos norma nustato bendrus higienos reikalavimus, taikomus laisvės atėmimo vietų gyvenamosioms patalpoms, dušinėms, sanitarinei švaryklai, kurie nesusiję su jų įrengimu.
Eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte nustatyta, kad kamerose turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas. Pažymėtina, kad Eksploatavimo taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie Eksploatavimo taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.
Pagal Lukiškių TI-K pateiktus duomenis apie kameras, kuriose buvo pareiškėjas, sanitarinis mazgas atskirtas sienele, ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Dušo patalpose įrengtos pertvaros aukštis yra 1,6 m, plotis – 1,2 m (b. l. 57–70).
Byloje pateiktas Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. lapkričio mėn. Pranešimas ,,Dėl R. S. skundo“, kuriame nurodyta, kad Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Lukiškių TI-K priežiūros postų Nr. 7 (gyvenamosiose kamerose Nr. 252–257), Nr. 23 (gyvenamosiose kamerose Nr. 386–395), Nr. 25 (gyvenamosiose kamerose Nr. 406–417) ir Nr. 26 (gyvenamosiose kamerose Nr. 418–426) gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis; kitose Lukiškių TI-K gyvenamosios kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Dušo patalpose privatumui užtikrinti įrengtos pertvaros (b. l. 75–78).
Teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo visiškai atitverti sanitarinį mazgą nuo gyvenamosios patalpos. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiškai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, jis yra matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje. Pažymėtina, kad byloje Aleksandr Makarov prieš Rusiją priimtame 2009 m. kovo 12 d. sprendime (pareiškimo Nr. 15210/07) Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo būti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių. Pozicijos, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas, laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016).
Žemesnės instancijos teismas
Nors Lukiškių TI-K kameros įrengimas atitinka Eksploatavimo taisyklių 14.5 punkto reikalavimus, tačiau tai trikdo sanitariniais įrenginiais besinaudojančius asmenis, stebėjimas žemina asmenį, yra visuomeniškai nepriimtinas. Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Teismo vertinimu, toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusio kameros ploto neužtikrina asmens privatumo naudojantis sanitariniais mazgais. Remiantis byloje pateiktais duomenimis apie kameras, kuriose buvo pareiškėjas, darytina išvada, kad sanitarinio mazgo kabina nebuvo įrengta nei vienoje kameroje, kurioje pareiškėjas buvo laikomas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniais mazgais objektyviai galėjo būti pažeista visą kalinimo laikotarpį, t. y. nuo 2018 m. sausio 11 d. iki 2018 m. vasario 26 d. ir nuo 2018 m. vasario 28 d. iki 2018 m. balandžio 29 d., iš viso 108 paras.
Nagrinėjamoje byloje pateiktos Lukiškių TI-K dušo patalpų fotonuotraukos patvirtina, kad dušai atskirti pertvaromis (b. l. 101–103). Atsakovės atstovas nurodė, kad Lukiškių TI-K priežiūros posto pareigūnai nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje (b. l. 57–70). Atkreiptinas dėmesys, jog, kaip nurodyta Lukiškių TI-K atsiliepime, siekiant užtikrinti asmenų privatumą, dušo patalpose įrengtos 1,6 m aukščio pertvaros, todėl pareiškėjo argumentai, kad naudojantis dušu buvo varžomas jo privatumas, atmestini kaip nepagrįsti.
Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad Lukiškių TI-K kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per atidarytą langą, kaip tai numato Lietuvos higienos normos 134:2015 17 punktas. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. lapkričio mėn. Pranešime ,,Dėl R. S. skundo“ pažymėta, kad kameros vėdinamos per langus. Kamerų langų rėmai lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui (b. l. 75–78). Atsižvelgiant į tai, kad Lukiškių TI-K yra veikianti laisvės atėmimo įstaiga, o nuo 2015 m. lapkričio 1 d. galiojanti Lietuvos higienos norma 134:2015 nenustato reikalavimo sanitarinio mazgo patalpoje įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų ventiliaciją, nes tai susiję su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl šiuo atžvilgiu Lukiškių TI-K neturėjo pareigos sanitariniame mazge įrengti atskirą ventiliaciją.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad kameros neatitiko higienos normų reikalavimų, t. y. nebuvo tinkamos ventiliacijos, natūralios ir dirbtinės apšvietos, norminio oro švarumo, temperatūros. Kamerose kaupėsi drėgmė, pelėsis, grybelis, puvo čiužiniai, rūdijo metalinės lovos, veisėsi parazitai. Taip pat kamerų langus dengė keturių eilių grotos, todėl buvo ribojami vėjo, gaivaus oro srautai ir natūralus apšvietimas. Lukiškių TI-K administracija nevykdė deratizacijos, dezinfekcijos, o ją atlikdavo tik po daugkartinių prašymų arba parašytų skundų, kurių neregistruodavo.
Nagrinėjamu atveju aktualios Lietuvos higienos normos 134:2015 nuostatos, kurių 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, o santykinė oro drėgmė – nuo 35 iki 65 proc. Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas). Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 punktas). Natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. (15 punktas).
Eksploatavimo taisyklių 14.1 papunktis nustato, kad langas užtikrina natūralią dienos šviesą. Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Taip pat turi būti dieninis ir naktinis elektros apšvietimas (14.3 papunktis).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Lukiškių TI-K buvo laikomas kamerose Nr. 285 ir Nr. 368. Iš atsakovės atstovo atsiliepime pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 11 d. iki 2018 m. vasario 26 d. ir nuo 2018 m. vasario 28 d. iki 2018 m. balandžio 29 d. buvo laikomas kamerose Nr. 120, 125, 285, 356, 368 (b. l. 57–70).
Byloje pateikti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – ir NVSC) ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos patikrinimo aktai, iš kurių matyti, kad Lukiškių TI-K kamerose nuolat atliekami patikrinimai. NVSC, periodiškai atliekantis sveikatos saugos kontrolę, ventiliacijos, dirbtinės ir natūralios apšvietos, norminio oro švarumo, temperatūros, drėgmės ar kitų pažeidimų, Lukiškių TI-K kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, nenustatė (b. l. 84–86, 92–93, 94–96, 97–98, 99–100).
NVSC 2018 m. birželio 13 d. Patikrinimo akte Nr. (10-12 15.4.8) PA-3688 nustatyta, kad kameroje Nr. 368, kurioje pareiškėjas buvo laikomas laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 12 d. iki 2018 m. vasario 26 d., patikrinimo metu išmatuota bendra dirbtinė apšvieta buvo 150 lx (b. l. 89–90). Lukiškių TI-K 2018 m. birželio 27 d. rašte Nr. 9-7762 nurodyta, kad kameroje Nr. 368 pakeista lemputė (b. l. 91). NVSC 2018 m. rugpjūčio 6 d. Patikrinimo akte Nr. (10-12 15.4.8) PA-5211 Lietuvos higienos normos 134:2015 pažeidimų kameroje Nr. 368 nenustatyta (b. l. 92–93). Šiuo atveju NVSC nustatytas pažeidimas ir pašalintas laikotarpiu, kai pareiškėjas šioje kameroje nebuvo laikomas, todėl Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai nekonstatuotini.
Pareiškėjas skunde nenurodė, ar kreipėsi į NVSC dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų kamerose, kuriose buvo laikomas. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Esant šioms aplinkybėms, teismas vertina, kad pareiškėjas neįrodė, jog buvo laikomas netinkamomis sąlygomis šiuo aspektu.
Žemesnės instancijos teismas
Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. lapkričio mėn. Pranešime ,,Dėl R. S. skundo“ nurodyta, kad visiems Lukiškių TI-K nuteistiesiems (suimtiesiems) išduodami čiužiniai, pagalvės ir antklodės yra dezinfekuojamos įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje. Kamerose surūdijusių gultų ir supuvusių čiužinių nėra. Pelės, žiurkės ir kiti kenkėjai bei parazitai naikinami. Lukiškių TI-K administracija yra sudariusi paslaugų sutartį su įmone, kuri organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją) bei teisės aktų nustatyta tvarka atlieka visuomenės sveikatos priežiūros veiklą. Įmonė turi licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla (b. l. 75–78). Teismo vertinimu, Lukiškių TI-K kamerose yra organizuojamas profilaktinis aplinkos kenksmingumo pašalinimas (dezinfekcija, dezinsekcija, deratizacija). Be to, pareiškėjas su prašymais ar skundais į Lukiškių TI-K administraciją ar kitas kompetentingas institucijas dėl netinkamai vykdomo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo, nesikreipė. Byloje nėra duomenų, jog Lukiškių TI-K administracija neregistruodavo skundų. Priešingai, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją ginčo laikotarpiu vieną kartą, t. y. su prašymu jį perkelti į Vilniaus pataisos namus, o Lukiškių TI-K administracija pareiškėjo prašymą tenkino (b. l. 80, 81–82, 83). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai nekonstatuotini.
Eksploatavimo taisyklių 14.1 papunktyje nustatyta, kad kameroje turi būti langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą, lango angoje įstatomos metalinės grotos ir lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės apie lango įrengimą atitinka nurodytų teisės aktų reikalavimus, todėl šiuo aspektu Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai taip pat nenustatyti.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad kamerose ir dušo patalpose nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku išsikviesti budintį pareigūną, todėl kiekvieną kartą, kai reikėjo išsikviesti budintį pareigūną, turėjo daužyti į duris ir tikėtis, kad pareigūnas išgirs ir prieis. Pareigūnai tyčiojosi ir neprieidavo, todėl nebuvo užtikrintas saugumas.
Eksploatavimo taisyklių 14.4 papunktis nustato, kad kameroje turi būti vidinio ryšio sistema inter alia (lot. be kita ko) aliarminis iškvietimas.
Atsakovės atstovas nurodė, kad kamerose yra įrengti skubaus iškvietimo mygtukai (b. l. 75–78). Lukiškių TI-K nuo 2016 m. iki 2017 m. rugsėjo mėn. buvo sumontuota nauja aliarminio iškvietimo sistema visose kamerose ir ji yra veikianti. Visi asmenys, laikomi gyvenamosiose kamerose, pareiškėjo nurodytu laikotarpiu turėjo galimybę išsikviesti nuolat priežiūros poste budintį prižiūrėtoją. Teisės aktai, reglamentuojantys tardymo izoliatorių veiklą, nenumato konkretaus laiko, per kurį pareigūnams privaloma prieiti prie kameros, kurioje įjungtas aliarminis iškvietimas ar kurioje suimtasis ar nuteistasis kitais būdais kviečia prižiūrėtoją. Pareiškėjas buvo laikomas saugiomis sąlygomis. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K personalo kabinetuose dėl saugumo įrengti aliarminio iškvietimo mygtukai, šių mygtukų gedimo atvejai itin reti, kadangi darbuotojai jais rūpinasi ir specialiai jų negadina. Šie mygtukai buvo įrengti tuo pat metu, kaip ir suimtiesiems ir nuteistiesiems, tačiau dėl nuolatinio šių mygtukų gadinimo kamerose esantys mygtukai buvo sulaužyti, o personalo kabinetuose veikia iki šiol (b. l. 57–70).
Pareiškėjas nenurodė, kokiu aspektu aliarminio iškvietimo neįrengimas sukėlė jam neturtinę žalą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų susidūręs su grėsme, kurios būtų buvę galima išvengti pasinaudojus aliarminiu iškvietimu ar dėl to patyręs kitokių nepatogumų. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie jam pavojingas aplinkybes, kurios jo laikymo metu Lukiškių TI-K vertė pasinaudoti aliarminiu iškvietimu. Be to, ir pats pareiškėjas teismo posėdžio metu pripažino, jog realaus poreikio pasinaudoti aliarminio iškvietimo mygtuku nebuvo. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl neveikiančių aliarmo mygtukų kreipėsi su prašymais, pareiškimais ar skundais į Lukiškių TI-K administraciją. Kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar Lukiškių TI-K, žinodamas apie tam tikrus kameros įrengimo trūkumus, ėmėsi veiksmų, kad jie būtų pašalinti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai, jog jam nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku vertintini kaip deklaratyvūs ir nesudarantys pagrindo pripažinti, kad dėl aliarminio iškvietimo neįrengimo pareiškėjas patyrė išgyvenimus, galinčius būti pagrindu neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde teigė, kad Lukiškių TI-K suteikdavo teisę į vienos valandos pasivaikščiojimą kiemelyje, nors turėjo teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dieną praleisti lauke. Pasivaikščiojimo kiemeliai neatitinka jokių higienos normų, t. y. kai kuriuose kiemeliuose nebuvo šiukšlių kibirų, peleninių. Taip pat pasivaikščiojimo kiemeliuose buvo pilna šiukšlių, kai kuriuose kiemeliuose nebuvo suoliukų, sienos pažaliavusios nuo pelėsių ir grybelio. Be to, pasivaikščiojimo kiemeliai nebuvo periodiškai valomi, o jeigu dulka – nelaistomi. Pasivaikščiojimo kiemeliuose buvo šiferiniai stogeliai, kuriuose buvo asbesto. Taip pat asbesto buvo Lukiškių TI-K sienose bei kanalizacijoje, kuris sukėlė rimtą pavojų sveikatai.
Pagal BVK 85 straipsnio 1 dalies 4 punktą paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti pusantros valandos, o ligoniai (pagal gydytojų išvadą) – dvi valandas. BVK 86 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti vieną valandą, o neįgalieji, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir ligoniai (pagal gydytojo išvadą) – dvi valandas.
BVK 103 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatyta, kad nuteistieji šio kodekso numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis šio kodekso 70 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis.
Pažymėta, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) standarto (2002) 1 – Rev. 2006 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos ištraukos iš trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte numatyta, kad Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą mano, jog turėtų būti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamą dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiškėjas, laiko praleidimui lauke.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui buvo suteikiama mažiau negu pusantros valandos pasivaikščioti gryname ore ar buvo kliudoma pasinaudoti šia teise. Be to, atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas kalėjime buvo laikinai, todėl pasivaikščiojimas vykdavo dvi valandas bei atskirai nuo kitų nuteistųjų (b. l. 57–70). Teismas neturi pagrindo abejoti dėl BVK nuostatų užtikrinimo, taip pat tuo, jog pareiškėjas turėjo teisę pasivaikščioti dvi valandas, duomenų, kad pareiškėjas norėjo pasivaikščioti, o Lukiškių TI-K pareigūnai to neleido, byloje nėra. Esant šioms aplinkybėms teismas vertina, kad atsakovės atstovo neteisėti veiksmai dėl pasivaikščiojimų gryname ore nenustatyti.
Teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo reikalavimus dėl aplinkybių, jog pasivaikščiojimo kiemeliai neatitinka jokių higienos normų, t. y. kai kuriuose kiemeliuose nebuvo šiukšlių kibirų, peleninių, juose buvo pilna šiukšlių, kai kuriuose kiemeliuose nebuvo suoliukų, o sienos pasidengusios pelėsiu bei grybeliu, kiemeliai nevalomi ir jeigu dulka – nelaistomi. Kaip nurodė atsakovės atstovas atsiliepime į skundą pasivaikščiojimo kiemeliai nuolat valomi, esant būtinumui visada yra barstomi. Pasivaikščiojimo kiemelių darbus atlieka kiemsargis. Dalis nuteistųjų padeda tvarkyti pasivaikščiojimo kiemelius. Be to, švarą ir tvarką turi palaikyti ir patys suimtieji bei nuteistieji, t. y. pasibaigus pasivaikščiojimo laikui, tiek suimtieji, tiek nuteistieji privalo sutvarkyti pasivaikščiojimo kiemelį (b. l. 57–70).
Iš byloje pateikto Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. lapkričio mėn. Pranešimo ,,Dėl R. S. skundo“ matyti, kad Lukiškių TI-K pasivaikščiojimo kiemelius tvarko nuteistieji, palikti atlikti ūkio darbus ir paskirti į valytojo pareigas (b. l. 75–78).
Byloje nėra duomenų, kad Lukiškių TI-K pasivaikščiojimo kiemeliai nėra tvarkomi ar yra netvarkingi. Taigi, Lukiškių TI-K administracija šiuo aspektu nepadarė jokių neteisėtų veiksmų; dar daugiau, be to, pareiškėjas nepateikė jokių objektyviais duomenimis pagrįstų neturtinės žalos, kilusios dėl, esą, netvarkomų pasivaikščiojimo kiemelių.
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ 3.1 punktą, nuo 2001 m. sausio 1 d. draudžiama naudoti asbestcemenčio šiferio lakštus naujai statomose gyvenamosiose namuose ir visuomenės paskirties objektuose (ligoninėse, mokyklose, vaikų darželiuose), tačiau atsižvelgiant į tai, kad Lukiškių TI-K 2001 metais buvo veikianti įstaiga, šis reikalavimas jai nebuvo taikomas. Pareiškėjas nepaaiškino, kokiu būdu nustatė galimą asbesto buvimą Lukiškių TI-K pastato konstrukcijoje, kanalizacijoje ar pasivaikščiojimo kiemeliuose esančiuose stogeliuose. Pažymėtina, jog atsakovės atstovas nurodė, kad Lukiškių TI-K 1-ojo, 2-ojo bei 3-ojo gyvenamųjų korpusų, kur apgyvendinti visi laikomi suimtieji bei nuteistieji, statinių konstrukcijose asbesto nėra. Pasivaikščiojimų kiemelių kontūrai padengti cemento pjuvenų (cetrio) plokšte – asbesto nėra. Lukiškių TI-K pasivaikščiojimo kiemelių su šiferiu dengtais stogais nėra (b. l. 75–78). Pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, kad dėl asbesto jis būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją ar kitas atsakingas institucijas, kurios būtų vertinusios asbesto Lukiškių TI-K pastato konstrukcijose buvimo faktą ir galimą pavojų čia laikomiems asmenims. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė, kad Lukiškių TI-K pastato konstrukcijoje, kanalizacijoje ir pasivaikščiojimo kiemelių stogeliuose yra asbesto, darančio įtaką pareiškėjo sveikatai, todėl šie skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas skunde taip pat teigė, kad neturėjo savo patalynės, o Lukiškių TI-K tinkamai neaprūpindavo patalyne, neišduodavo užvalkalo užklotui, rankšluosčių, vėliau išduodavo virtuvinį rankšluostėlį. Taip pat čiužiniai nebuvo dezinfekuojami.
Lietuvos higienos normos 134:2015 42 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų nedezinfekuotą, neišskalbtą (neišvalytą) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankšluosčius, drabužius draudžiama perduoti kitiems asmenims. Lietuvos higienos normos 134:2015 43 punkte nustatyta, kad lovos skalbiniai ir rankšluosčiai (jeigu jais aprūpinama) turi būti keičiami atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę.
Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą patvirtino, jog visiems į Lukiškių TI-K atvykusiems suimtiesiems ir nuteistiesiems yra išduodami čiužiniai, pagalvės ir antklodės, kurie dezinfekuojami įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje. Minkštasis inventorius ir patalynės komplektas Lukiškių TI-K išduodamas vadovaujantis Materialinio buitinio aprūpinimo normomis pareiškėjui buvo išduotas čiužinys, pagalvė ir pusvilnonė antklodė. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K administracija, gavusi nuteistųjų ir suimtųjų prašymus pakeisti jiems išduotą minkštą inventorių, t. y. antklodes, pagalves ir čiužinius, juos patenkina. Naudojimui netinkamas minkštas inventorius, pvz.: suplyšęs, apipiltas ir pan., yra pakeičiamas (b. l. 57–70).
Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. lapkričio mėn. Pranešime ,,Dėl R. S. skundo” nurodyta, kad Lukiškių TI-K išduodamas minkštas inventorius, t. y. čiužiniai, pagalvės, antklodės ir patalynė bei rankšluosčiai atitinka Lietuvos higienos normos 134:2015 reikalavimus. Patalynės komplektas, rankšluosčiai ir minkštasis inventorius išduodamas švarus ir tvarkingas (b. l. 75–78).
NVSC 2018 m. sausio 9 d. Patikrinimo akte Nr. (10-12 15.4.8) PA-11 nustatyta, kad Lukiškių TI-K atvykusiems suimtiesiems ar nuteistiesiems asmenims yra išduodami čiužiniai iš audinio, tinkamo dezinfekuoti dezinfekavimo kameroje ir tai atitiko Lietuvos higienos normos 134:2015 41 punkto reikalavimą, kuriame nurodyta, kad čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir / arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje esančiomis priemonėmis, pvz. dezinfekavimo kameroje (b. l. 84–86).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas neturi pagrindo abejoti Lietuvos higienos normos 134:2015 nuostatų užtikrinimu Lukiškių TI-K. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad minkštasis inventorius išduodamas vadovaujantis Materialinio buitinio aprūpinimo normomis. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K administracijai būtų teikęs prašymus dėl naudojimui netinkamo minkštojo inventoriaus pakeitimo, o Lukiškių TI-K administracija atsisakiusi tokius prašymus tenkinti. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės yra neindividualizuotos, bendro pobūdžio, taip pat, nepagrįstos byloje esančia medžiaga, todėl laikytina, jog neteisėtų atsakovo veiksmų šiuo aspektu nenustatyta.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad apatinis tikotažas nebuvo plaunamas, o po kurio laiko buvo plaunamas tuomet, jei asmuo asmeninėje sąskaitoje turėjo pinigų. Taip pat turėjo pats savarankiškai plauti drabužius, o kameroje nebuvo sąlygų juos džiovinti. Esant galimybei plautis drabužius, kildavo įvairios biurokratinės kliūtys, t. y. atsirasdavo pinigai, o po to nelikdavo dėl maisto apsipirkimo ar sąskaitos areštų, todėl buvo atsisakoma drabužius plauti nemokamai, nors tuo metu sąskaitoje ir nebuvo pinigų, motyvuojant, kad maistui buvo pinigai, todėl galėjo plautis drabužius už pinigus. Taip pat jeigu nebūdavo pinigų sąskaitoje, norint išsiplauti nemokamai, administracija reikalaudavo prašyme nurodyti punktą, jog kai tik atsiras pinigai, sutinkama apmokėti už išplovimą drabužių už laikotarpį, kai pinigų nebuvo.
Lietuvos higienos normos 134:2015 40 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais.
Pareiškėjo argumentai, jog atsakovas nesudarė sąlygų skalbti ir džiovinti drabužius tiek dažnai, kiek pareiškėjui reikia, vertinti kritiškai, nes Lietuvos higienos norma 134:2015 nereglamentuoja, jog tokios paslaugos pareiškėjui turi būti teikiamos nemokamai. Atsakovės atstovas pažymėjo, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtieji ir nuteistieji gauna išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. Valdiška patalynė, asmeninė patalynė, asmeniniai apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai ne rečiau kaip kartą per savaitę. Drabužiai ir patalynė iš skalbyklos suimtiesiems (nuteistiesiems) grąžinami tą pačią dieną jau sausi. Suimtieji ir nuteistieji asmeninių viršutinių drabužių teikiama skalbimo paslauga gali pasinaudoti, jeigu jų asmeninėse sąskaitose yra pakankamas pinigų likutis, apmokėti skalbimo paslaugą. Neturintys asmeninėje sąskaitoje pinigų, gali išskalbti vieną komplektą viršutinių drabužių (kelnes, marškinius ar palaidinę, biuzoną ar megztinį) nemokamai, bet ne dažniau kaip 1 kartą per mėnesį, o švarkus, striukes ar paltus – vieną kartą per sezoną (b. l. 75–78).
Pareiškėjo teiginiai, jog asmeninėje sąskaitoje nelikdavo pinigų dėl maisto apsipirkimo ar sąskaitos areštų, todėl drabužius buvo atsisakoma skalbti nemokamai, taip pat tai, kad Lukiškių TI-K administracija reikalaudavo prašyme nurodyti, jog kai tik atsiras pinigai, sutinkama apmokėti už išplovimą drabužių už laikotarpį, kai pinigų nebuvo, vertintini kaip nepatvirtinti jokiais objektyviais įrodymais. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui buvo nesudaryta galimybė naudotis skalbyklos paslaugomis. Pažymėtina, kad minėtų aplinkybių pareiškėjas nedetalizavo, taip pat nenurodė, kodėl, pataisos namuose esant įrengtai skalbyklai, buvo priverstas savarankiškai skalbti drabužius bei džiovinti juos kameroje. Taigi, teismas sprendžia, kad Lukiškių TI-K buvo sudarytos visos galimybės išsiskalbti drabužius tiek turint, tiek neturint asmeninėje sąskaitoje lėšų. Pareiškėjas teismui nenurodė, kad jis dėl tokios paslaugos kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją, o administracija atsisakė tokią paslaugą suteikti.
Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildino iš to, kad Lukiškių TI-K nebuvo pakankamai išduodama higienos priemonių, t. y. tualetinio popieriaus, dantų pastos, dantų šepetukų.
Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. 1R-132 redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. sausio 1 d.) 4 punktas nustato, kad pirmą kartą į laisvės atėmimo vietą atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iš karto išduodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankšluostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų šepetėlis, higieniniai paketai (10 vnt., moterims) ir dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml)), o jei nuteistasis su savimi turi ne visas šiame punkte nurodytas higienos priemones, išduodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi. Vėliau higienos reikmenimis suimtieji (nuteistieji) aprūpinami tik esant aprašo 5 punkte nustatytoms sąlygoms. Aprašo 5 punkte nurodyta, kad drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys išduodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui. Laikoma, kad suimtasis (nuteistasis) yra nemokus, kai per mėnesį iki prašymo jį aprūpinti drabužiais, avalyne ir (ar) higienos reikmenimis pateikimo laisvės atėmimo vietos administracijai dienos savo asmeninėje sąskaitoje turėjo ir (ar) išleido ne daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą. Tais atvejais, kai suimtasis (nuteistasis) šiame punkte nurodytu laikotarpiu asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti, jis nelaikomas nemokiu (Aprašo 13 punktas). Apraše nurodytas išduotos dantų pastos (75 ml) galiojimo laikas – 2 mėn., tualetinio popieriaus (3 ritinėliai) – 1 mėn., tualetinio muilo (100 g) – 1 mėn., dantų šepetuko (1 vnt.) – 1 mėn., skutimosi peiliukų (4 vnt.) – 1 mėn.
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėtina, kad pareiškėjas neginčija aplinkybės, kad jam buvo išduodamos higienos priemonės, tačiau skundžiasi, kad jų nepakako. Teismas neturi pagrindo abejoti, jog pareiškėjui atvykus į Lukiškių TI-K, jam buvo išduotos higienos priemonės. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas su prašymu kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją dėl jo perkėlimo į Vilniaus pataisos namus, o Lukiškių TI-K administracija pareiškėjo prašymą patenkino (b. l. 80, 81–82). Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas su prašymu būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją dėl higienos priemonių išdavimo. Šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, kad Lukiškių TI-K pažeidė pareigą pareiškėjui išduoti tualetinį popierių, dantų pastą ir dantų šepetėlį.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Lukiškių TI-K konteinerių aikštelė įrengta prie pat gyvenamojo pastato, konteineriai nėra sandarūs, nuo jų žiemą ir vasarą sklinda nemalonus kvapas.
Lietuvos higienos normos 134:2015 35 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės gyvenamosios patalpos valomos laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vadovo nustatyta tvarka.
Atsakovės atstovas nurodė, kad iš kamerų buitinės atliekos šalinamos vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus patvirtintu buitinių atliekų iš gyvenamųjų patalpų šalinimo tvarkos aprašu, kuriame nurodyta, kad suimtieji, nuteistieji kiekvieną dieną numatytu laiku iš kamerų išneša buitines atliekas ir nuleidžia jas į buitinių atliekų kanalus, kuriais atliekos patenka į buitinių atliekų konteinerius. Nuteistieji, atliekantys ūkio darbus, kiekvieną dieną išneša atliekas iš konteinerių į buitinių atliekų saugojimo aikštelę. Buitines ir maisto atliekas išveža įmonės, su kuriomis Lukiškių TI-K sudaręs sutartis dėl atliekų šalinimo. Buitinių atliekų saugojimo aikštelėje palaikoma švara ir tvarka (b. l. 75–78). NVSC 2018 m. rugpjūčio 16 d. Patikrinimo akte Nr. (10-12 15.4.8) PA-5407 nustatyta, kad Lukiškių TI-K I-o korpuso cokolinio aukšto koridoriuje yra buitinių atliekų išmetimo kanalas, prie kurio susikaupusių buitinių atliekų (šiukšlių) nebuvo, koridoriuje buvo vizualiai švaru. NVSC Lietuvos higienos normos 134:2015 pažeidimo šiuo aspektu nenustatė (b. l. 94–96). Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad konteinerių eksploatavimas tinkamas, todėl pareiškėjo teiginiai šiuo aspektu nepagrįsti.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad kamerose nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės).
Materialinio buitinio aprūpinimo normoje nurodyta, kokie baldai ir inventorius turi būti. Minėtoje normoje nėra nurodyta, kad kamerose turi būti veidrodis.
Lietuvos higienos norma 134:2015 veidrodžio ir tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės) įrengimo nenustato.
Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą nurodyta, kad remontuojamose gyvenamosiose kamerose veidrodžiai įklijuojami tarp glazūruotų plytelių, jiems skirtose vietose (b. l. 57–70). Atsižvelgiant į tai, kad galiojantys teisės aktai atsakovės atstovui nenustato pareigos kamerose įrengti vedrodžius ir (ar) tualeto reikmenų spinteles (lentynėles), taip pat į tai, kad remontuojamose kamerose įrengiami veidrodžiai, todėl nėra pagrindo pripažinti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus.
Pareiškėjas skunde teigė, kad Lukiškių TI-K dažnai nebūdavo šilto vandens ir nebuvo sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Taip pat ne kartą neturėjo galimybės apsiprausti po šiltu dušu. Lukiškių TI-K administracija nesiėmė jokių veiksmų, kad sutrumpintų minėtos teisės suvaržymą, t. y. nekeitė grafiko, atsiradus šiltam vandeniui, nenuvedė praustis be eilės. Šiltas vanduo nuolatos buvo atjungiamas dėl vandens sistemos remontų, profilaktinių darbų ir kita. Be to, šiltas dušas griežtai užtikrinamas tik vieną kartą per savaitę ir tik 15 minučių.
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Situaciją, kai laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo dušu naudotis galėjo kartą per savaitę, EŽTT apibūdino kaip apgailestaujamą, tačiau pažeidimo dėl šių aplinkybių nenustatė, tačiau kiekvienu atveju sprendžiama, ar galimybės naudotis dušu nepablogino atitinkamo asmens teisės palaikyti asmeninę higieną taip, jog būtų pažeistas Konvencijos 3 straipsnis (EŽTT 2001 m. liepos 24 d. sprendimas byloje Valašinas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr.44558/98)).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Lukiškių TI-K dušuose nuolatos tiekiamas karštas vanduo. Suimtiesiems ir nuteistiesiems sudaroma galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše iki 15 minučių (b. l. 57–70). Iš byloje pateikto Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo nusiprausti į dušą ir kirpėjo paslaugų suteikimo grafiko matyti, kad suimtieji ir nuteistieji vedami į dušą kartą per savaitę nustatytomis savaitės dienomis (b. l. 88). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjas buvimo Lukiškių TI-K metu turėjo galimybę kartą per savaitę iki 15 minučių nusiprausti po šiltu dušu, todėl Lukiškių TI-K tinkamai įgyvendino minėtą pareigą. Pažymėtina, kad teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, jog dušinės maišytuvas techniškai tvarkingas, karšto bei šalto vandens tiekimo sistema veikia, į dušus nuolatos tiekiamas karštas vanduo (b. l. 75–78), todėl pareiškėjo teiginiai, jog šiltas vanduo nuotalos buvo atjungiamas dėl vandens sistemos remontų bei profilaktinių darbų atmestini kaip nepagrįsti, nes neįrodyti.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad po šiltu vandeniu nebuvo leidžiama apsiprausti ir po fizinės reabilitacijos kambario, todėl gyvenamosiose patalpose tvyrojo prakaito kvapas, o kameroje esančioje kriauklėje asmenys negalėdavo visiškai apsiprausti, nors ir po šaltu vandeniu.
Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą nurodė, kad grąžinus suimtąjį ar nuteistąjį iš mankštos kambario į gyvenamąją kamerą Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkas savo darbo valandomis arba atsakingas už išvedimą į mankštos kambarį Apsaugos ir priežiūros skyriaus budinčiosios pamainos pareigūnas, atsakingas už asmenų priežiūrą mankštos kambaryje, informuoja Apsaugos ir priežiūros skyriaus budinčiosios pamainos prižiūrėtoją, atsakingą už priežiūros postą, kuriame laikomas šis suimtasis ar nuteistasis, apie būtinybę užtikrinti suimtojo ar nuteistojo teisę pasinaudoti dušu (b. l. 57–70). Pareiškėjui nedetalizavus ir konkrečiai nenurodžius aplinkybių, kada jam nebuvo leidžiama apsiprausti po fizinės reabilitacijos kambario, teismas konstatuoja, kad neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo atsiliepime į skundą pateiktais duomenimis, todėl tokio pobūdžio pareiškėjo teiginius atmeta kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad kamerose esančiuose sanitariniuose mazguose įrengta šalto vandens tiekimo sistema (b. l. 57–70), todėl pareiškėjo teiginiai, jog kameroje esančioje kriauklėje negalėjo apsiprausti, nors ir po šaltu vandeniu, atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas skunde teigė, kad Lukiškių TI-K maistas nebuvo tinkamai užtikrinamas, kaloringas ir skanus, o dienos maisto davinio praktinė energetinė vertė buvo nuo 1300 iki 1500 kcal. Maistas nebuvo sveriamas, todėl neatitiko nustatyto kiekio. Lukiškių TI-K nebuvo užtikrinamos tinkamos sąlygos pavalgyti, nes maistą atnešdavo tiesiai į gyvenamąją patalpą, o kol jis buvo išdalinamas – atšaldavo. Taip pat nebuvo sudarytos sąlygos eiti pavalgyti į valgyklą. Be to, ne kartą matė, kaip maisto dalintojas dalino maistą be higieninių pirštinių, o kompotui ar arbatai skirtą indą, tiesiog panardindavo į specialų kompotui / arbatai skirtą didelį termosą.
BVK 173 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtintos maitinimo normos, pagal kurias nedirbantiems vyrams energetinė maisto vertė sudaro 2298 kcal, dirbantiems – 3301 kcal. Teismas pažymi, kad minėtos normos nedirbantiems ir sportuojantiems vyrams energetinės maisto vertės nenustato. Taip pat nenustatyta, kad sportuojantys asmenys būtų priskiriami dirbančiųjų grupei ir turėtų teisę į kitokias mitybos normas nei nedirbantieji. Valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ parengė Valstybinis aplinkos sveikatos centras, jie yra subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas.
Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems maitinimas yra tiekiamas dienotvarkėje numatytu metu pagal nustatytas fiziologines mitybos normas ir subalansuotus valgiaraščius. Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojas patikrinęs maistą, patvirtina savo parašu pagaminto maisto kokybės vertinimo žurnale ir leidimą išduoti pagamintą maistą leidžia įstaigos direktoriaus budintis padėjėjas. Be Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo juslinio patikrinimo ir kalinimo įstaigos direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo išduoti maistą draudžiama. Visas pagamintas maistas yra kokybiškas ir tinkamas vartojimui. Lukiškių TI-K virtuvė pagamintą maistą išduoda karštą. Suimtiesiems ir nuteistiesiems į kameras pagamintas maistas išduodamas šiltas, nes laikomas termosuose. Lukiškių TI-K maisto dalintojai, t. y. nuteistieji palikti atlikti ūkio darbus, yra praėję medicininį patikrinimą. Maistą dalina užsidėję kepurę, chalatą, tvarkingi ir laikosi higienos reikalavimų, jiems išduotos vienkartinės pirštinės (b. l. 57–70). Taip pat Lukiškių TI-K nuteistieji dirbantys ūkio darbus bei paskirti į maisto dalintojų pareigas aprūpinti visomis darbui reikalingomis priemonėmis ir darbo drabužiais. Galiojantys teistės aktai neįpareigoja maisto dalintojų mūvėti pirštinių, kadangi maistas dalinamas tam tikslui skirtais kalibruotais sprecialiais įrankiais, t. y. maistas rankomis neliečiamas. Maistas dalinamas griežtai laikantis higienos normų reikalavimų (b. l. 75–78).
Teismas pažymi, kad subjektyvus maisto skonio ar jo vertės suvokimas savaime nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas teigdamas, kad maitinimas jam buvo nepakankamas, nenurodė, koks maitinimas jam turėjo būti (ar buvo) skirtas ir kokiu pagrindu. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu realiai tiekiamo maitinimo energetinė vertė neatitiko teisės aktų reikalavimų. Be to, maistas laikomas termosuose ir tiekiamas šiltas, todėl pareiškėjo teiginiai, jog tiekiamas maistas buvo atšalęs, atmestini kaip nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lukiškių TI-K maistas dalinamas kalibruotais sprecialiais įrankiais ir rankomis neliečiamas, todėl atsakovės atstovo neteisėti veiksmai šiuo aspektu taip pat nenustatyti.
Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas neturtinę žalą įvardijo fizinėmis bei vidinėmis dvasinėmis kančiomis, nepakenčiamais skausmais, išgyvenimais, nepatogumais, pažeminimais, emocine bei dvasine depresija, pablogėjusia saviverte, dirglumu, irzlumu, sumažėjusiomis bendravimo galimybėmis, pablogėjusia savijauta ir sveikata. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų išgyvenimų sunkumą, negu įprastai laikomas patiriamu dėl objektyviai darančio neigiamą poveikį privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimo. Taip pat byloje nėra duomenų, kad jis būtų laikomas kitokiomis sąlygomis, negu kiti asmenys. Byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovė būtų sąmoningai siekusi pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, LAVT 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, LVAT 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).
Pastebėtina, kad vertinant neturtinės žalos atlyginimo būdą ir dydį, privatumo neužtikrinimas naudojantis sanitariniu mazgu, vienais atvejais leidžia pažeidimą tik pripažinti, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., LVAT 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1310-525/2017), kitais atvejais – sudaro pagrindą spręsti, jog pažeidimo pripažinimas nėra tinkama satisfakcija ir turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017).
Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų Lukiškių TI-K pažeidimų mastą, intensyvumą ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų neužtikrinant pareiškėjo privatumo naudojantis sanitariniais mazgais, pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 200 Eur, todėl pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, neturtinei žalai atlyginti priteistina 200 Eur suma.
Pareiškėjo prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas yra abstraktus ir nepagrįstas, jokie dokumentai, kokio dydžio išlaidas patyrė, nepateikti. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių patirtas bylinėjimosi išlaidas, pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš Lukiškių TI-K netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo R. S. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui R. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, netenkinti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.