- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-24
- Bylos Nr.
- 2A-631-212/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas (pirm.), Zina Mickevičiūtė (pran.), Laimutė Sankauskaitė
- Ieškovas
- UAB „Atlasa“
- Atsakovas
- J. S.
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Atlasa“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1484-223/2009 pagal UAB „Atlasa“ ieškinį atsakovui J. S. dėl skolos, delspinigių pritesimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 8 770,65 Lt skolos už atliktus darbus, 8 024,55 Lt delspinigių, 5 % metines palūkanas už priteistą sumą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu 2006-06-13 sudarė rangos sutartį, pagal kurią įsipareigojo atlikti vidaus apdailos darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžys. Buvo sutarta, kad bendra darbų kaina yra 14 770,65 Lt, iš kurių atsakovas avansu per tris kartus sumokėjo 6 000 Lt, o liko skolingas 8 770,65 Lt. Už darbus su atsakovu buvo atsiskaitoma pagal išrašomas sąskaitas faktūras, atsakovas pinigus jam mokėjo į rankas, o jis išrašydavo pinigų priėmimo–perdavimo kvitus. Pripažįsta, kad J. S. duodavo jam grynus pinigus medžiagų įsigijimui, o ne už atliktus darbus. Atsakovo J. S. pateiktame sąsiuvinyje jis yra pasirašęs 5 kartus už gautus grynus pinigus, tačiau tai pinigai už medžiagas, kurias jis pirkdavo atsakovo vardu. Parašai sąsiuvinyje, kur nurodytos pinigų sumos ir yra prierašai „avansas“ yra jo ir jis šias pinigų sumas yra gavęs medžiagų pirkimui. Grynus pinigus iš J. S. jis gaudavo arba jo namuose arba ofise (duomenys neskelbtini) gatvėje. Atsakovas iki šiol piniginės prievolės neįvykdė, todėl ieškovas prašo priteisti skolą, delspinigius, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ieškinį atmetė, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 29 d. preliminarų sprendimą panaikino. Priteisė iš UAB „Atlasa“ 2 685 Lt advokato pagalbos išlaidų J. S. naudai bei 26,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas. Bylą išnagrinėjus dokumentinio proceso tvarka, 2008 m. gruodžio 29 d. buvo priimtas preliminarus sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys buvo patenkintas visiškai. Atsakovui pateikus prieštaravimus ir papildomus įrodymus dėl ieškinio ir priimto preliminaraus sprendimo, teismas, bylą išnagrinėjęs ginčo teisenos tvarka, nustatė, kad ieškovas atsakovui nėra skolingas ir ieškinį, atmetė. Pagal šalių 2006-06-13 sudarytą rangos sutartį matyti, kad ieškovė įsipareigojo atsakovui atlikti vidaus statybos (apdailos) darbus objekte (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, o sutarta bendra darbų vertė 14 770,65 Lt. Rangos sutarties 4 punkte numatyta, kad pasirašius šią sutartį ieškovė (rangovas) gauna 2 000 Lt avansą, o likusią sumą – 12 770,65 Lt atsakovas sumoka baigus visus sutartus darbus ir pateikus PVM sąskaitą faktūrą. Prie rangos sutarties pridėta 2006-06-13 vidaus apdailos darbų sąmata, kurioje bendra darbų suma nurodyta 14 770,65 Lt ir 2006-10-31 atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktas 14 770,65 Lt sumai, kuris pasirašytas ieškovės ir atsakovo. Ieškovas atsakovui apmokėjimui pateikė 2006-10-31 PVM sąskaitą faktūrą ATL Nr. 06057 14 770,65 Lt sumai, kuri ieškovo teigimu yra iki šiol pilnai neapmokėta. Teismas nustatė, kad pagal pateiktus pinigų priėmimo kvitus atsakovas ieškovei sumokėjo viso 6 000 Lt avansą. Tai patvirtina 2006-07-21 pinigų priėmimo kvitas BLA Nr. 0592768, 2006-08-10 pinigų priėmimo kvitas BLA Nr. 0592771, 2007-01-02 pinigų priėmimo kvitas BLA Nr. 0592788. Tiek ieškovė, tiek atsakovas šiuos faktus, kurie pagrįsti rašytiniais įrodymais, pripažino ir šis faktas pilnai įrodyti. Ginčas tarp ieškovės ir atsakovo kyla dėl likusios sumos už atliktus neapmokėtus darbus, 8 770,65 Lt. Teismas, remdamasis atsakovo paaiškinimu, jo pateiktame sąsiuvinyje esančiais įrašais apie grynųjų pinigų mokėjimą avansu asmeniškai ieškovo UAB „Atlasa” direktoriui A. B., būtent, sumokėjimą 4 000 Lt avanso (2006-06-06), 2 400 Lt avanso (2006-07-04), 2 000 Lt avanso (2006-07-21), 2 000 Lt avanso (2006-08-10), 6 000 Lt avanso (2006-09-04), 4 000 Lt avanso ( 2006-09-20), pripažino ir nustatė, kad atsakovas nurodytas sumas ieškovei iš tikrųjų yra sumokėjęs grynais ir tokiu būdu yra visiškai atsiskaitęs už visus atliktus darbus. Ieškovės atstovas A. B. minėtų įrašų tikrumą apie pinigų sumokėjimą jam ir savo parašų tikrumą sąsiuvinyje patvirtino teismo posėdžio metu. Teismas nustatė, kad nebėra ginčo dėl grynų pinigų dydžio perdavimo ir gavimo fakto ieškovei. Ginčas tarp šalių iškyla dėl vienintelės aplinkybės, ar šie grynieji pinigai A. B. buvo mokami už atliktus darbus ar už medžiagas. A. B. pripažįsta, kad sąsiuvinyje įrašytas pinigų sumas jis yra gavęs iš atsakovo, tačiau teigia jas gavęs medžiagų pirkimui, bet ne už atliktus darbus, tačiau teismas nustatė, kad tokių aplinkybių ieškovė neįrodė. Teismas kritiškai įvertino liudytojos J. B. paaiškinimus, kad minini gryni pinigai A. B. buvo perduodami už medžiagas, nes ji yra susijusi artimais giminystės ryšiais su ieškovės atstovu, ir jos paaiškinimai prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams ir nustatytoms aplinkybėms. Tuo tarpu atsakovas aplinkybę, kad pinigai buvo mokami tik už atliktus darbus, o ne už medžiagas, įrodė rašytiniais įrodymais ir liudytojų A. L. ir M. J. paaiškinimais, kurios konkrečiai patvirtino, kad įrašai atsakovo sąsiuvinyje yra pasirašyti ieškovės atstovo A. B. ir kad tai yra pinigai mokėti už atliktus darbus. Teismas byloje esančius įrodymus įvertino pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, ir tikėtinumo taisykle, pagal kurią teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismas padarė išvadą, kad byloje surinkti rašytiniai įrodymai ir juos patvirtinantys liudytojų A. L. ir M. J. parodymai įrodo faktą, jog atsakovas su ieškove už atliktus darbus yra atsiskaitęs pilnai ir šis faktas abejonių nekelia. Ieškovė ieškinyje nurodytų aplinkybių neįrodė, todėl ieškinį atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą, o preliminarų sprendimą panaikino.
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-05-08 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, pilnai tenkinti UAB „Atlasa“ ieškinį. Mano, kad teismas pažeidė procesines ir materialines teisės normas, neteisingai vertino įrodymus, todėl padarė neteisingas išvadas, o priimtas sprendimas yra neteisėtas. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad ieškovė UAB „Atlasa“ savo ieškinyje nurodytų aplinkybių neįrodė. Kaip vieną iš pagrindinių įrodymų, kad atsakovas yra pilnai atsiskaitęs su ieškovu už atliktus darbus pagal šalių sudarytą rango sutartį, laikė atsakovo pateiktą sąsiuvinį, kuriame, yra įrašai apie grynaisiais pinigais sumokėtas UAB „Atlasa“ direktoriui A. B. sumas. Teismo posėdyje pats A. B. pripažino ir patvirtino įrašų sąsiuvinyje ir savo parašų tikrumą dėl sumokėtų pinigų. Teismas sprendė, kad nesant ginčo dėl grynų pinigų gavimo fakto, perduotų grynų piniginių sumų dydžio, ieškovas nurodytas pinigų sumas sumokėjo ieškovui už atliktus darbus, patikėdamas atsakovo ir liudytojų A. L. ir M. J. paaiškinimais. Pagal suformuotą teismų praktiką, vertinant įrodymus, ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčų dalyku, egzistavo ar neegzistavo, būtina taikyti tikimybių pusiausvyros principą, jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. CPK 177 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtintos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Šalies nurodytos aplinkybės, paremtos oficialiu rašytiniu įrodymu, laikomos nustatytomis, jeigu kita šalis nepateikė kitokių įrodymų, išskyrus liudytojų parodymus, kurie paneigtų šiuos duomenis. Teismas kažkodėl patikėjo liudytojų A. L. ir M. J. paaiškinimais, kad įrašai atsakovo sąsiuvinyje yra pasirašyti ieškovės atstovo A. B. ir kad tai pinigai už atliktus darbus. UAB „Atlasa“ direktorius A. B. teismo posėdyje išsamiai paaiškino, kad atsakovo sąsiuvinyje nurodytos pinigų sumos buvo duotos pirkti atsakovui statybinėms medžiagoms, bet jos buvo perkamos J. S. įmonės vardu. Kadangi šios pinigų sumos buvo skirtos ne atsiskaitymui už statybos darbus, bet kitiems tikslams, o ieškovė yra įmonė, užsiimanti statybos darbų atlikimu ir turėjo ne vieną užsakovą, todėl suprantama, kodėl A. B. negalėjo tiksliai nurodyti, kokias sumas gavo iš atsakovo. A. B. tik patvirtino, kad galėjo gauti tokias sumas, kurios nurodytos sąsiuvinyje. Teismas net neanalizavo sąsiuvinyje nurodytų ir realiai mokėtų ar mokėtinų sumų atsakovo ieškovei. Visų ieškovės ir atsakovo sudarytų rangos sutarčių vertė yra 29 712,48 Lt. Atsakovo teismui pateiktame sąsiuvinyje nurodyta, kad iki 2007-01-02 yra apmokėta 75 300 Lt. Kodėl susidaro toks skirtumas, teismas nesiaiškina ir neanalizuoja. Todėl mano, kad tai akivaizdžiai įrodo, jog atsakovo pateiktame sąsiuvinyje nenurodytos sumos, sumokėtos už statybos darbų atlikimą. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. l d. įsakmiai nurodyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Atsakovas pats yra įmonės savininkas, atsakingas už savo įmonės buhalterinės apskaitos teisingą tvarkymą, todėl suvokia, kad mokėdamas grynus pinigus uždarajai akcinei bendrovei, daro grubų įstatymų pažeidimą. Jis pats vėliau parašė pareiškimą FNTT prie LR VRM Panevėžio apskrities skyriui dėl neva UAB „Atlasa“ vykdomų buhalterinės veiklos pažeidimų, bet atlikus ikiteisminį tyrimą, jokių pažeidimų UAB „Atlasa“ buhalterinėje apskaitoje nebuvo nustatyta. Teismas nepagrįstai įvertino kaip patikimus įrodymus liudytojų parodymus, nuginčijant pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, visiškai neanalizavo atsakovo pateikto sąsiuvinio duomenų, kurie neatitinka byloje nustatytų duomenų, todėl priėmė neteisėtą sprendimą.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo pirmosios instancijos Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo mėn. 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nustatė, jog atsakovas su ieškovu UAB „Atlasa“ 2006-06-13 sudarė rangos sutartį, pagal kurią rangovas (ieškovas) įsipareigojo atlikti vidaus apdailos darbus už 14 770,65 Lt sumą, o J. S. įsipareigojo apmokėti atliktų darbų kainą. Sutarties sąlygų 4 punktu buvo nustatyta, jog avansinis mokėjimas yra 2 000 Lt, o 5 punktu nustatyta, kad „...visi šios sutarties pagrindu atliekami atsiskaitymai bus vykdomi grynaisiais pinigais“. Teismas teisingai konstatavo, o ginčo šalys patvirtino, kad pagal tris pinigų priėmimo kvitus atsakovas sumokėjo rangovui 6 000 Lt avansą. Byloje surinkti įrodymai patvirtina atsakovo nurodytą aplinkybę, jog ieškovės atstovas A. B. nuolat reikalavo naujų mokėjimų dar už neatliktus darbus, o už gautus pinigus neišrašydavo pinigų priėmimo kvitų, dėl ko, atsakovas buvo priverstas išmokėtas A. B. sumas įrašyti paprastame sąsiuvinyje bei reikalauti pasirašyti jame apie pinigų gavimo faktą. Pagal įstatymą ir sutarties sąlygas rangovas, kaip profesionalus juridinis asmuo, yra stipresnioji sutarties šalis ir, tuo labiau, kai užsakovas pagal aptariamą sutartį yra fizinis asmuo, todėl didesnė atsakomybė dėl sutarties sąlygų vykdymo tenka stipresniajai sutarties šaliai. Ieškovas neprisiima atsakomybės dėl neišrašytų pinigų priėmimo kvitų, tačiau bylos eigoje nuolat teigė netiesą. Taip 2009-02-10 atsiliepime į jo prieštaravimus, ieškovės direktorius A. B. nurodė, kad jokiame sąsiuvinyje apie gautas pinigu sumas jis nepasirašė ir kad toks kaltinimas yra nesuprantamas ir nėra adekvatus nei logikai, nei byloje esamiems įrodymams, tačiau vėliau tai pripažino. Taip pat ir paties ieškovo apeliaciniame skunde pakomentuotos įstatyminės normos, t. y. Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d., nuostatos, kad nebuvo išduoti kvitai dėl pinigų priėmimo ir dėl to yra kaltas ne UAB „Atlasa“ ir jos atstovas A. B., bet fizinis asmuo, yra nepagrįsti. Apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines ir materialinės teisės normas yra nepagrįstas, todėl apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo visapusiškai, pilnutinai, objektyviai ir pagal CPK nustatytas taisykles ištyręs ir įvertinęs įrodymus, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą.
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Byloje nustatyta, kad šalys 2006-06-13 sudarė rangos sutartį Nr. 200609 (b. l. 5–6 civ. byla Nr. L2-8603-223/2008). Pagal šią sutartį ieškovė (Rangovas) įsipareigojo atsakovui (Užsakovui) atlikti vidaus apdailos darbus objekte (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, už 14 770,65 Lt sumą. Šalys susitarė, kad Rangovas, pasirašius sutartį, gauna avansu 2 000 Lt, o likusią sumą – 12 770,65 Lt atsakovas sumoka baigus visus sutartus darbus ir pateikus PVM sąskaitą faktūrą. Taip pat šalys sutarė, kad Rangovas darbus atlieka Užsakovo priemonėmis ir medžiagomis (sutarties 6 p.). Šalys atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą pasirašė 2006-10-31 (b. l. 8, civ. byla Nr. L2-8603-223/2008). Ieškovė neginčija tų aplinkybių, kad atsakovas sumokėjo 6 000 Lt avansą pagal išrašytus pinigų priėmimo kvitus ir kad parašai atsakovo pateikto sąsiuvinio lape (b. l. 32), kur padarytos atžymos apie išmokėtą avansą, priklauso A. B., tuomet buvusiam UAB „Atlasa“ direktoriui. Atmestinas apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo visų sumokėtų sumų, nes šalys buvo sudariusios kelias rangos sutartis. Pats ieškovės atstovas teigia, kad atsakovas pagal kitas sutartis visiškai atsiskaitė ir dėl to pretenzijų jam nereiškia. Ieškinyje nurodo ir įrodinėja tik aplinkybes, susijusias su 2006-06-13 sudaryta rangos sutartimi, o duomenų apie kitas sutartis ir jų įvykdymą nepateikė ir neprašė išreikalauti. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šiuos įrodymus, padarė išvadą, kad atsakovas su ieškove visiškai atsiskaitė pagal rangos sutartį, sudarytą 2006-06-13. Atsakovas, teigdamas, jog pinigai sumokėti ne už darbą, o už medžiagas, nepateikė įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę. Tuo tarpu rangos sutartyje, kurią paruošė UAB „Atlasa“ šalys susitarė, kad medžiagas ir priemones vidaus apdailos darbams tiekia Užsakovas, t. y. atsakovas. Esant tokiam šalių susitarimui, laikytina, kad atsakovas su ieškove atsiskaitė ir ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkami jas ištyrė, tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, todėl naikinti 2009-09-22 sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79, 92, 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo mėn. 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš UAB „Atlasa“ 4 Lt (keturis litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.