Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2022-12-14 · Baudžiamoji byla Nr. e1-3318-1034/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-12-14
Bylos Nr.
e1-3318-1034/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-44742-2022-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ramūnas Keidūnas
Kaltinamasis
K. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-3318-1034/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44742-2022-0Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 14 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Linos Urbonienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. R. 2022 m. lapkričio 25 d. apie 17.00 val., Vilniuje, Viršuliškių g. ties pastatu Nr. 30, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo XC70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,53 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais K. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis K. R. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. lapkričio 24 d. vakare savo automobilį „Volvo XC70“ paliko parduotuvės „Maxima“, esančios Viršuliškių g. 30, Vilniuje, požeminėje aikštelėje. 2022 m. lapkričio 25 d. apie 17 val. nuėjo prie savo automobilio, kuris stovėjo nurodytoje aikštelėje, norėjo pasiimti cigaretes, kurias paliko automobilyje, tuo metu buvo išgėręs alkoholinių gėrimų. Alkoholį vartojo dienos metu, išgėrė apie 0,5 litro degtinės. Jam kilo mintis pervaryti automobilį į kiemą, prie savo namų, išvažiavo iš „Maximos“ požeminės aikštelės ir važiavo link namų, kai buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Pareigūnai jam pasiūlė pasitikrinti blaivumą, jis sutiko, neblaivumo nustatymo aktą pasirašė. Jam buvo nustatytas 2,53 neblaivumas. Pripažįsta savo kaltę, labai gailisi dėl savo veiksmų. Neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir jam paskirta bauda. Kadangi teisė vairuoti iš jo atimta, jis apie vairuotojo pažymėjimo dingimą VĮ „Regitra“ nepranešė, tuo labiau tiksliai negali pasakyti, kokiomis aplinkybėmis prarado vairuotojo pažymėjimą.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. M. (A. M.) parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). 2022 m. lapkričio 25 d. apie 16.04 val. patruliuojant gavo pranešimą, kad iš Viršuliškių g. 30, „Maxima“ parduotuvės aikštelės ruošiasi išvažiuoti automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas neblaivus. Atvykus į įvykio vietą, pamatė išvažiuojantį minėtą automobilį „Volvo XC70“ iš „Maxima“ parduotuvės. Sustabdžius minėtą automobilį vairuotojas K. R. buvo akivaizdžiai neblaivus, iš burnos sklido alkoholio kvapas, elgsena buvo neadekvati, veiksmai nekoordinuoti. Paklausus, ar vartojo alkoholinius gėrimus, pasakė, kad vartojo prieš 3 valandas, t. y. apie 14.00 val. Alkotesteriu pirmu patikrinimu 17.05 val. buvo nustatytas 2,67 prom. girtumas, antru patikrinimu 17.31 val. nustatytas 2,53 prom. girtumas. Automobilis „Volvo XC70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinai išvežtas į saugomą automobilių stovėjimo aikštelę, esančią adresu Minsko pl. 21, Vilnius.

Neblaivumo nustatyme aktu 2022 m. lapkričio 25 d. 17.05 val. K. R. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai.

Iš alkotesterio rodmenų matyti, kad 2022 m. lapkričio 25 d. 17.05 val. K. R. nustatytas 2,67 promilių girtumas, tą pačią dieną 17.31 val. – 2,53 promilių girtumas.

VĮ „Regitra“ duomenų bazės išraše nurodyta, kad automobilio „Volvo XC70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra K. R.

VšĮ „Emprekis“ išraše nurodyta, jog automobilio „Volvo XC70“ 2008 m. vertė su PVM 7100 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo K. R. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Kaltinamasis K. R. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. lapkričio 24 d. vakare savo automobilį „Volvo XC70“ paliko parduotuvės „Maxima“, esančios Viršuliškių g. 30, Vilniuje, požeminėje aikštelėje. 2022 m. lapkričio 25 d. apie 17 val. jis nuėjo prie savo automobilio, kuris stovėjo nurodytoje aikštelėje, norėjo pasiimti cigaretes, kurias paliko automobilyje. Tuo metu jis buvo išgėręs alkoholinių gėrimų, alkoholį vartojo dienos metu namuose, išgėrė apie 0,5 litro degtinės. Kilo mintis pervaryti automobilį į kiemą, prie savo namų. Jis išvažiavo iš „Maxima“ požeminės aikštelės ir važiavo link savo namo, kai privažiavo policijos automobilis ir jį sustabdė. Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina alkotesterio rodmenys, neblaivumo nustatymo aktas, kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes teismas konstatuoja, kad kaltinamojo K. R. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu K. R. pareiškė, kad pritaria tokiam prokurorės sprendimui, bausmės rūšis ir dydis jam yra suprantami. Prašo leisti paskirtą baudą sumokėti dalimis per pusantrų metų, taip pat sumažinti baudžiamosios poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą iki 2 metų.

Dėl K. R. skirtinos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas). Be to, teismas atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius K. R. – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, neteistas, administracine tvarka baustas, dirbantis. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – baudą. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už nesunkaus nusikaltimo padarymą gali būti skiriama nuo 50 MGL iki 2 000 MGL dydžio bauda.

Teismo vertinimu, prokurorės siūloma 75 MGL dydžio bauda šiuo konkrečiu atveju yra teisinga ir proporcinga bausmė. Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis K. R. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis prašo leisti baudos mokėjimą išdėstyti dalimis. Teismas atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį (darbingo amžiaus, dirbantis), baudos dydį bei kitas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas nagrinėjamu atveju yra per trumpas. Dėl šios priežasties, teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos – savanoriško mokėjimo laikotarpį.

Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, K. R. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore buvo 2,53 promilės etilo alkoholio koncentracija, t. y. nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Taigi K. R. padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Pagal teismų praktiką BK 67 ir 68 straipsniuose esančios teisės normos nesieja uždraudimo asmeniui naudotis specialia teise su tuo, ar jis turėjo teisę vairuoti automobilį. Neturėjimo teisės vairuoti transporto priemones faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti vieneriems metams ar ilgesniam laikui turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju, pasibaigus draudimo terminui, teisė vairuoti suteikiama tik tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus. Todėl įvertinus pirmiau paminėtų reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad kaltinamasis vairavo, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, nusikaltimą padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. lapkričio 29 d. Teismas pažymi, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, ir neturėdamas tam reikalingos specialios teisės, taigi padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą, neturėdamas specialios teisės. Atitinkamai, teismas nemato jokio pagrindo sumažinti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės termino.

Kaltinamojo K. R. vairuotas automobilis „Volvo XC70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso jam. Prokurorės 2022 m. lapkričio 28 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas K. R. priklausančiam automobiliui „Volvo XC70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Nustatytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2022 m. lapkričio 28 d. iki 2023 m. gegužės 28 d., turto saugotojas K. R. BK 72 straipsnio 3 dalis numato privalomą kaltininkui priklausiančio turto konfiskavimą visais atvejais. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, automobilis „Volvo XC70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikytinas nusikalstamos veikos priemone, todėl yra pagrindas jį konfiskuoti. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „Volvo XC70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

K. R. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

K. R. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti K. R. 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti K. R. 1 (vienerių) metų baudos sumokėjimo terminą.

Paskirti K. R. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir 2 metams 6 mėnesiams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. lapkričio 29 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti K. R. priklausantį automobilį „Volvo XC70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini). Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Volvo XC70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

K. R. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą ir specialiosios teisės sustabdymą, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti K. R., kad:

1. Šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per 1 (vienerius) metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, AB bankas Luminor (buvęs DNB bankas); LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, AB bankas Luminor (buvęs Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas).

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

6. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Ramūnas Keidūnas