Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. P. ir jo gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio, kuriuo J. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 260 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams, bausmę atliekant pataiso namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu I. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., 22 str. 1 d. 260 str. 2 d., tačiau nuosprendis jo atžvilgiu apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. P. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą parduoti, pasikėsino neteisėtai įgyti, laikyti, gabenti ir parduoti didelį kiekį psichotropinių medžiagų:

J. P. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, nenustatytomis aplinkybėmis įgijo 1006 vnt. tablečių, kurių bendroji masė buvo 326,397 g, o jų sudėtyje buvo 89,536 g (27%) psichotropinės medžiagos – MDMA, 2006 m. kovo 28 d. gabeno šias psichotropines medžiagas automobiliu Mercedes Benz, v/n XXXX, Kauno miesto gatvėmis iki I. B. namų, esančių (duomenys neskelbiami), kur šias psichotropines medžiagas perdavė I. B. . Tą pačią dieną apie 18 val. 25 min. I. B. , gautas iš J. P. psichotropines medžiagas, 2006 03 28 gabeno automobiliu BMW 330, v/n XXXX, iš Kauno miesto iki degalinės „Lukoil“, esančios Elektrinės g. 6, Elektrėnuose, kur tą pačią dieną apie 21 val. 45 min. šias psichotropines medžiagas už 4140 litų pardavė tariamam psichotropinių medžiagų pirkėjui Valdui, veikiančiam pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį. Veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, kadangi ji buvo kontroliuojama policijos pareigūnų, veikusių pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį, ir jokių neigiamų pasekmių nesukėlė. Nusikalstama veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininkų valios nepriklausančių aplinkybių.

Motyvuojamoji dalis

Apeliantas skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir naikintinas, kadangi grindžiamas ne įrodymais, o vien prielaidomis ir spėjimais, kurių nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys.

Nuteistojo gynėjas teigia, jog pirmosios instancijos teismas, nepavykus surinkti tiesioginių įrodymų, kad J. P. neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir perdavė I. B. psichotropines medžiagas, nepagrįstai J. P. kaltę grindė netiesioginiais įrodymais bei visas abejones vertino nuteistojo nenaudai. Apeliantas pažymi, jog J. P. kaltę paneigia nuteistojo I. B. bei pagrindinio liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymai. Nuteistasis I. B. pirmosios instancijos teisme kategoriškai paneigė psichotropines medžiagas gavęs iš J. P. . Liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, jokių parodymų apie J. P. ir apie kokias nors pastarojo sąsajas su psichotropinėmis medžiagomis, nedavė.

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas be pagrindo išvadą, jog būtent J. P. 2006 m. kovo 28 d. perdavė I. B. psichotropines medžiagas, grindė garso įrašais ir slapto sekimo duomenimis. Tokiai išvadai, anot apelianto, minėti duomenys neduoda jokio pagrindo ir laikytini vien spėjimais ir prielaidomis. Slapto sekimo duomenys patvirtino tik tai, kad I. B. 2006 m. kovo 27 – 28 dienomis, be kitų asmenų, su kuriais tuo metu bendravo, keletą kartų buvo susitikęs ir su J. P. . Tačiau slapto sekimo metu nebuvo užfiksuota nieko, ką būtų galima, bent spėti, buvus psichotropinių medžiagų perdavimu. Nuteistojo gynėjo teigimu, pokalbių tarp J. P. ir I. B. garso įrašuose taip pat nėra jokių duomenų, leidžiančių manyti, jog kalbama apie psichotropines medžiagas. Apeliantas pažymi, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ypatingai akcentuojamas vienas pokalbis, kurio metu J. P. perspėja I. B. , kad jie yra sekami. Tačiau remdamasis vien perspėjimo faktu ir neišanalizavęs pokalbio turinio, pirmosios instancijos teismas, nuteistojo gynėjo nuomone, negalėjo konstatuoti, jog perspėjimas susijęs su nelegaliu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis.

Apeliantas skunde nurodo, jog byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad I. B. psichotropines medžiagas įgijo būtent 2006 m. kovo 28 d., o ne kada nors anksčiau ir juo labiau iš J. P. . Nei J. P. namuose, nei jo automobilyje niekada nebuvo surastos ir paimtos narkotinės ar psichotropinės medžiagos, arba joms pirkti skirti ar už jas gauti pinigai. Nuteistojo gynėjas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nieko neįrodančias aplinkybes nepagrįstai įvertino kaip netiesioginius įrodymus ir tik jais remdamasis, padarė spėjamojo pobūdžio išvadas bei J. P. pripažino kaltu.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nuteistasis J. P. ir jo gynėjas prašo apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašo apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistojo J. P. ir jo gynėjo apeliaciniai skundai tenkinami.

Apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai nuteistojo (kaltinamojo) kaltė padarius nusikalstamą veiką ir kitos svarbios bylos aplinkybės neginčytinai įrodytos byloje surinktais, laikantis baudžiamojo proceso įstatymo normų, teisme ištirtais įrodymais, kurių teisėtumas ir pagrįstumas nekelia abejonių. Teismas privalo imtis visų priemonių, išnaudoti visas galimybes, kad būtų pašalintos visos abejonės ir neaiškumai. Jei tokių abejonių teisme nepavyksta pašalinti, tai visos abejonės ir neaiškumai turi būti aiškinami nuteistojo (kaltinamojo) naudai, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, spėjimais, tikimybinėmis išvadomis.

Šioje byloje, kaip pripažino pirmos instancijos teismas, nepavyko surinkti tiesioginių įrodymų, jog J. P. neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir 2006 m. kovo 28 d. perdavė I. B. psichotropines medžiagas – 1006 tabletes ,,Extasy“. Taip pat pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, kad nesant tiesioginių įrodymų, kaltinamojo kaltė gali būti grindžiama ir netiesioginiais įrodymais, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Tačiau šiuo atveju išvados turėtų būti ne tikimybinės ar prielaidinio pobūdžio, o neabejotinos, faktai turėtų būti nustatyti neginčytinai. Įrodymai turi būti analizuojami ir vertinami ne atsietai, izoliuotai, o visete, sąryšyje vienų su kitais.

Išanalizavus pirmos instancijos teismo nuosprendyje aptartus įrodymus, kuriais grindžiama J. P. kaltė, šiuos įrodymus pagal jų šaltinius galima išdėstyti taip: liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, Valdo parodymai, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolai ir jų priedai, slapto sekimo protokolai. Siekiant pašalinti visas kylančias abejones, apeliacinės instancijos teisme papildomai buvo apklausti nuteistieji J. P. ir I. B. , taip pat apklausti liudytojai, policijos pareigūnai, atlikę byloje operatyvinį tyrimą, S. B. ir G. R. . Pirmos instancijos teismas, priimdamas J. P. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, įrodymus vertino izoliuotai, atsietai nuo visų faktinių duomenų visumos, todėl pirmos instancijos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Pirmos instancijos teismo nuosprendyje aptarti įrodymai suponuoja išvadą, kad nuteistasis I. B. 2006 m. kovo 27 – 28 dienomis bendravo tik su liudytoju, kuriam taikomas anonimiškumas, Valdu, kuriam pardavė psichotropines medžiagas ir J. P. , ir kad, būtent, tik iš J. P. 2006 m. kovo 28 d., 18.25 val. – 18.58 val. jis galėjo įgyti ir įgijo psichotropines medžiagas – 1006 tabletes ,,Extasy“. Tačiau, ištyrus visus byloje esančius įrodymus, matyti, kad tokia teismo išvada neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Nuteistojo I. B. versija, kad jis psichotropines medžiagas įgijo ne iš J. P. , o iš kito asmens, pirmos instancijos teisme atmesta, iš esmės neanalizuojant ir nepaneigiant byloje surinktais įrodymais, o tik aprioriškai konstatuojant, kad I. B. parodymai apie tai, kad iš J. P. psichotropinių medžiagų jis negavęs, o pirkęs iš kito asmens yra neįtikinami ir vertinami kaip siekimas padėti J. P. išvengti atsakomybės už padarytą nusikaltimą.

Nuteistieji J. P. ir I. B. tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijos teisme teigė, kad jie yra draugai, bendrauja dažnai, 2006 m. kovo 28 d. vakare J. P. atvažiavo pas I. B. į namus ir grąžino pasiskolintus pinigus. Abu nuteistieji neigia, kad I. B. 1006 tabletes ,,Extasy“ įgijo iš J. P. . I. B. nurodo, kad psichotropinę medžiagą jis įgijo iš asmens vardu Andrius Kaune, Palemono rajone, 2006 m. kovo 28 d. vakare, važiuodamas susitikti su Valdu. Ši versija byloje surinktais įrodymais nėra paneigta. Išanalizavus byloje surinktus, pirmos ir apeliacinės instancijos teisme ištirtus įrodymus, kolegija daro išvadą, jog J. P. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos – pasikėsinimo neteisėtai įgyti, laikyti, gabenti ir parduoti didelį kiekį psichotropinių medžiagų, nėra įrodyta.

Liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, Valdo parodymuose nėra jokios konkrečios informacijos apie J. P. . Telefoninių pokalbių įrašuose ir slapto sekimo protokole užfiksuoti I. B. ir J. P. pokalbiai ir susitikimai, tačiau šiuose dokumentuose nėra duomenų apie tai, kad I. B. būtų įgijęs psichotropines medžiagas iš J. P. . 2006 m. kovo 27 d. užfiksuoti pokalbiai tarp I. B. ir J. P. , kuriuose jie tariasi susitikti 2006 m. kovo 27 d., po to ir 2006 m. kovo 28 d., tačiau šiuose pokalbiuose nėra nei tiesiogiai, nei užuominomis kalbama apie psichotropines medžiagas. 2006 m. kovo 15 d. Vilniaus 2 apylinkės teismo nutartimi buvo paskirtas slaptas J. P. ir I. B. sekimas nuo 2006 m. kovo 15 d. iki 2006 m. balandžio 15 d. Byloje yra slaptas I. B. sekimo 2006 m. kovo 28 d. protokolas (t. 1, b. l. 66 – 67), tuo tarpu dėl J. P. slapto sekimo yra tarnybinis pranešimas, kad nebuvo galimybės pradėti slaptą J. P. sekimą, nes J. P. nebuvo užfiksuotas (t. 1, b. l. 69). J. P. nusikalstama veika – psichotropinių medžiagų – 1006 tablečių ,,Extasy“ - gabenimas ir perdavimas I. B. inkriminuojama, kaip padaryta 2006 m. kovo 28 d. iki 18 val. 58 min., todėl labai svarbus įrodymų šaltinis byloje – 2006 m. kovo 28 d. I. B. slapto sekimo protokolas, kuriame užfiksuoti visi, tą dieną I. B. turėti, kontaktai, nuo 15.07 val. iki 22. 35 val. Susipažinus su šiuo protokolu, matyti, kad, priešingai nei aptarta pirmos instancijos teismo nuosprendyje, I. B. tą dieną po susitikimo su įslaptintu liudytoju Valdu buvo susitikęs, be J. P. , dar mažiausiai su keturiais asmenimis, kurių tikėtinos asmenybės nurodytos slapto sekimo protokolo pastabose, t. y. 15. 23 val. I. B. atvažiavo į Žukausko gatvę, čia į jo automobilį įsėdo nežinomas vyras Nr. 2 (tikėtina, kad vyras Nr. 2 yra V. B.), 19.23 val. prie namo, esančio adresu Plieno g. 1 – 14, atvažiavo juodos spalvos automobilis, kurį vairavo nežinomas vyras Nr. 4 (tikėtina, kad vyras Nr. 4 yra R.B.), su kuriuo išėjęs iš minėto namo ir įsėdęs į automobilį išvažiavo I. B. , 20.19 val. I. B. atvažiavo adresu Partizanų g. 42A, kur į jo automobilį įsėdo nežinomas vyras Nr. 5 (tikėtina, kad vyras Nr. 5 yra A. K. ), 20.26 val. jie atvažiavo prie Žiemių g. 31 namo ir čia susitiko su nežinomu vyru Nr. 6 (tikėtina, kad vyras Nr. 6 yra V. A. ) ir visi užėjo į po namu esantį garažą. Nors tarnybiniame pranešime dėl nebuvimo galimybės slapta sekti J. P. 2006 m. kovo 28 d. nurodyta, kad J. P. nebuvo užfiksuotas, tačiau, kaip matyti iš 2006 m. kovo 28 d. I. B. slapto sekimo protokolo, J. P. , slapta sekant I. B. , buvo užfiksuotas du kartus, t. y. 18.25 val. – 18.58 val. atvykęs į I. B. namus, bei 22.19 val. – 22.35 val. degalinėje ,,UNO – X“, kurioje pagal apkaltinamąjį nuosprendį I. B. perdavė J. P. pinigus, gautus iš įslaptinto liudytojo Valdo už psichotropines medžiagas. Tačiau nei vienu, nei kitu atveju J. P. nebuvo pradėtas sekti, byloje nėra jokių duomenų apie šio nuteistojo kontaktus, pas jį nerasta nei psichotropinių medžiagų, nei pinigų už šias medžiagas, nors pagal liudytojo G. R. parodymus, kuris teigia matęs, kaip degalinėje ,,UNO – X“ I. B. perdavė pinigus J. P. , buvo galimybė J. P. sulaikyti ir nustatyti, ar jam yra perduoti pažymėti už psichotropines medžiagas I. B. sumokėti pinigai. Išanalizavus I. B. 2006 m. kovo 28 d. slapto sekimo protokolą, apeliacinės instancijos teisme išklausius nuteistojo I. B. , liudytojų S. B. , G. R. parodymus, darytina išvada, kad neginčytinais įrodymais nėra paneigta I. B. versija, jog jis 1006 tabletes ,,Extasy“ įgijo iš asmens vardu Andrius prie parduotuvės, Palemono rajone, Kaune, važiuodamas į Elektrėnus susitikti su Valdu. Slapto sekimo protokole yra užfiksuoti visi I. B. veiksmai 2006 m. kovo 28 d. nuo 15.07 val. iki 22.35 val., tačiau, kaip matyti iš protokolo bei liudytojo S. B. parodymų, nuo 21.08 val. iki 21. 45 val., t. y. iki susitikimo su įslaptintu liudytoju Valdu, I. B. nebuvo sekamas. I. B. teigia, kad tuo metu jis ir įgijo psichotropines medžiagas iš asmens vardu Andrius. Liudytojas S. B. negalėjo nei paneigti, nei patvirtinti, kad per šį laiką I. B. nebuvo susitikęs su jo minimu asmeniu vardu Andrius. Taip pat nėra ištirta ir patikrinta versija, ar I. B. negalėjo įgyti psichotropinių medžiagų iš kitų asmenų 2006 m. kovo 28 d., ar anksčiau.

Byloje yra nustatyta, kad 2006 m. kovo 28 d. vykdytą I. B. slaptą sekimą pastebėjo I. B. ir J. P. ir apie tai kalbėjo telefoninių pokalbių metu. Pasakodamas apie įtarimus sukėlusius asmenis, susitikimo su įslaptintu liudytoju metu, I. B. pasako: ,,pas mane atvarė tas bachūras, kuris žinai...“ Šiuos I. B. žodžius pirmos instancijos teismas traktavo, kaip pasakojimą apie J. P. , iš kurio I. B. įgijo psichotropines medžiagas. Tačiau, kolegijos nuomone, tokia pirmos instancijos teismo išvada yra prielaidinio pobūdžio, nes I. B. nemini nei J. P. vardo, nei nurodo, kad pas jį atvažiavęs vaikinas ir buvo, būtent, tas iš kurio jis įgijo 1006 tabletes ,,Extasy“. Nutylėjimai ir spėjimai neturėtų būti aiškinami kaltinamojo nenaudai.

Vienintelis liudytojas G. R. parodo matęs, kaip 2006 m. kovo 28 d. vakare degalinėje ,,UNO – X“ I. B. perdavė J. P. pinigus, tačiau jis negali tiksliai nurodyti nei kiek pinigų buvo perduota, nei kokiu tikslu. Pinigų perdavimo momentu, ar tuoj po jo I. B. ir J. P. nebuvo sulaikyti, Valdo už psichotropines medžiagas I. B. sumokėti pinigai pas J. P. nebuvo surasti. Kitos dienos, t. y. 2006 m. kovo 29 d., ryte užfiksuotas telefoninis pokalbis tarp I. B. ir J. P. leidžia daryti išvadą, kad 2006 m. kovo 29 d. I. B. turėjo tuos pačius pinigus, arba bent jau tokią pačią pinigų sumą, kaip ir 2006 m. kovo 28 d. Į J. P. klausimą: ,,o gal turi prie savęs pinigų?“ I. B. atsako: ,,nu, turiu“, o į J. P. klausimą: ,,kiek turi?“, atsako: ,,kiek vakar turėjau...vakare“ (t. 1. b. l. 102), t. y. jis pinigų J. P. 2006 m. kovo 28 d. vakare neperdavė.

Kolegija daro išvadą, kad nei nuteistųjų I. B. ir J. P. parodymuose, nei liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, Valdo parodymuose, nei telefoninių pokalbių protokoluose ir jų prieduose, nei slapto sekimo protokole, nei apeliacinės instancijos teisme apklaustų liudytojų S. B. ir G. R. parodymuose nėra faktinių duomenų, tiesiogiai ar netiesiogiai įrodančių, kad I. B. psichotropines medžiagas – 1006 tabletes ,,Extasy“ įgijo, būtent, 2006 m. kovo 28 d. 18.25 val. – 18.58 val. iš J. P. , o ne tą, ar ankstesnę dieną, iš kurio nors kito asmens, su kuriais jis bendravo 2006 m. kovo 28 d. ar anksčiau. Prielaidomis ir spėjimais apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas, visos abejonės ir neaiškumai, kurių nepavyksta pašalinti teisme turi būti aiškinami nuteistojo (kaltinamojo) naudai, todėl J. P. išteisinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 260 str. 2 d., nenustačius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio dalį, kuria J. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 260 str. 2 d. ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

J. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 260 str. 2 d. išteisinti, nenustačius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką.

Kardomąją priemonę – suėmimą J. P. panaikinti, paleidžiant nuteistąjį teismo salėje.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.