Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto bankas atstovui, suinteresuotam asmeniui G. M.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. M., Valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Liudytoja I. P., gimusi (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio metu nurodė, kad yra pareiškėjos A. A. motina. Patvirtino, kad jam yra žinoma, jog A. A. po savo tėvo J. M. mirties prižiūrėjo sodybą (duomenys neskelbtini), pakeitė šulinio dangtį, remontavo malkinės stogą, tvorą.

Suinteresuotas asmuo G. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Atsiliepimo į pareiškimą per įstatymų nustatytą terminą nepateikė

Liudytoja I. P., gimusi (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio metu nurodė, kad yra pareiškėjos A. A. motina. Patvirtino, kad jam yra žinoma, jog A. A. po savo tėvo J. M. mirties prižiūrėjo sodybą (duomenys neskelbtini), pakeitė šulinio dangtį, remontavo malkinės stogą, tvorą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

1. Pareiškimas tenkinamas.

2. Pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja A. A. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji, A. A. priėmė (duomenys neskelbtini) mirusio tėvo J. M. (toliau – ir palikėjas) palikimą faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti. Šis faktas turi pareiškėjams juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso pareiškėjų turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti jos teisę paveldėti J. M. turtą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir - CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas).

3. Palikimo atsiradimo laiku yra laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tokie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

4. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2003). Priimdamas palikimą faktinio valdymo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008).

5. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas J. M. (pridedamas mirties įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimas, santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). Mirusiojo turto paveldėtojai pagal įstatymą (CK 5.11 str. 1 d. 1 p., 5.13 str.) liko jo vaikai: pareiškėja ir sūnus G. M. (pažyma apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris į bylą įtrauktinas suinteresuotais asmenimis kartu su VĮ Turto bankas. J. M. mirė ištuokoje.

6. (duomenys neskelbtini) mirė R. M., kuri buvo J. M. mama ir kuri mirė ištuokoje (mirties įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) ir gimimo akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). Mirusioji turėjo du vaikus: J. M., mirusį (duomenys neskelbtini), ir R. G., mirusią (duomenys neskelbtini) (pažyma apie asmenis (duomenys neskelbtini)). R. G. vaikų neturėjo (pridedama pažyma apie asmenis (duomenys neskelbtini)).

7. Tuo tarpu R. M. iki mirties asmeninės nuosavybės teisėmis priklausė 0,0814 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamas namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (išrašai iš VĮ Registrų centro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) Tačiau po R. M. mirties (duomenys neskelbtini) nei vienas iš jos turto paveldėtojų, t. y. vaikai J. M. ir R. G., nesikreipė pas notarą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 3 d.). Be to, ir po J. M. mirties (duomenys neskelbtini) jo vaikai, t. y. pareiškėja ir G. M., taip pat nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Todėl šiai dienai pas notarą nėra užvestos paveldėjimo bylos po R. ir J. M. mirties ir tai patvirtina pridedama notaro pažyma Nr. (duomenys neskelbtini).

8. Šias aplinkybes pareiškėjai nurodė tiek pareiškime, tiek duodami paaiškinimus teismo posėdžio metu. Nurodytas aplinkybes taip pat patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausta liudytoja bei byloje esantys rašytiniai įrodymai (UAB „Panevėžio rajono atliekų tvarkymo centras“ pateikta informacija). Taigi, byloje pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad A. A. po savo tėvo J. M. mirties faktiškai pradėjo paliktą turtą valdyti, rūpinosi juo kaip savo turtu, jį naudojo, prižiūrėjo, t. y. aiškiai išreiškė valią priimti palikimą. Faktiškai valdydami palikimą su pareiškimu į palikimo atsiradimo vietos notarą per trijų mėnesių terminą nesikreipė, tačiau duomenų apie tai, kad ji būtų atsisakiusi palikimo, neįgyvendinusi savo teisės gauti palikimą, byloje nėra. Visų šių duomenų pakanka prašomam juridiniam faktui nustatyti, todėl pareikėjų prašymas tenkintinas (CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo tėvo J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Priteisti iš pareiškėjos A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8,96 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, Valstybei. Pinigai turi būti pervesti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5662).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.