Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Jūratė Jakubonienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato viršininko Jono Baliukonio (toliau – Institucija) skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nutarimo E. S. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas E. S. surašytas už tai, kad 2015-08-31 13 val. 10 min. (duomenys neskelbtini) vairavo mopedą, neturėdamas tam teisės, mopedas buvo be valstybinių numerių ženklų, neįregistruotas nustatyta tvarka, jam neatlikta valstybinė techninė apžiūra, nedraustas nustatyta tvarka, bei, vairuodamas mopedą, nedėvėjo apsauginio šalmo, t. y. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 128 straipsnio 1 dalyje ir 123 straipsnio 1 dalyje.

Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nutarimu E. S. administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį ir 123 straipsnio 1 dalį nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Institucija skundžia Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir bylą iš naujo grąžinti nagrinėti apylinkės teisme.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato viršininko Jono Baliukonio skundas tenkinamas.

ATPK 302¹¹ straipsnyje yra numatyta, jog apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pateiktą bylos medžiagą, sprendžia, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas E. S. administracinio teisės pažeidimo bylą ir nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Priimdamas skundžiamą nutarimą, apylinkės teismas neišsiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių, nesurinko visų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę patvirtinančių ar paneigiančių įrodymų. Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog teismas konstatavo, kad apie teisės pažeidimą patvirtina liudytojai, tačiau byloje nėra pateikti jų paaiškinimai dėl minėto įvykio, taip pat, kad buvo nufilmuotas pravažiuojantis E. S., bet prie bylos medžiagos filmuota medžiaga nėra pridėta. Taip pat teismas konstatavo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi esminį trūkumą – nenurodyti esminiai duomenys, kurie leistų konstatuoti aplinkybes, kad E. S. vairavo mopedą, tačiau nesiėmė jokių priemonių šiems trūkumams ištaisyti. Be to, teismas nurodė, kad gali daryti išvadas remdamasis tik tais įrodymais, kurie yra surinkti bei pateikti teismui, ir negali daryti išvadų dėl nepateiktų įrodymų, tačiau teismas bylos nagrinėjime buvo pasyvus ir nesiėmė priemonių išsireikalauti nepateiktus įrodymus, kad byloje būtų nustatyta tiesa ir įvykdytas teisingumas.

Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, taip pat yra numatyta pareiga rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes (ATPK 256 straipsnio 3 dalis). Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N438-243/2010). Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas ginčijamą nutarimą priėmė nesilaikydamas minėtų reikalavimų ir nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai, visapusiškai ištirtos ir įvertintos bylos aplinkybės, pašalinti visi neaiškumai, prieštaravimai.

Kaip matyti iš byloje esančio tarnybinio pranešimo, Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono PK viešosios policijos skyriaus tyrėjas V. F. 2015-08-13 13.10 val. dirbdamas (duomenys neskelbtini), išgirdo pro langą motorinės transporto priemonės (mopedo) didelį garsą. Pastebėjo, kad jo vairuotojas E. S. važiuoja be šviesų ir šalmo. Išėjęs į kiemą nufilmavo pravažiuojantį E. S., kuris jį pamatęs padidino greitį ir nusuko link geležinkelio. Jis sėdo į tarnybinį automobilį ir nuvažiavo į tą pusę, tačiau E. S. nesutiko. Vėliau išsiaiškino, kad transporto priemonė priklauso A. K.. Teisės pažeidimą patvirtina liudytojai (duomenys neskelbtini) seniūnas V. P. ir socialinė darbuotoja D. S. (b. l. 6). Iš 2015-08-27 E. S. paaiškinimo matyti, kad jis prisipažino 2015-08-13 taisęs draugo A. K. motociklą „Hondą“, važiavo jį išbandyti ir apie 13.13 val. pravažiavo pro (duomenys neskelbtini) seniūniją. Nebuvo užsidėjęs šalmo, transporto priemonė buvo be numerių. Tą dieną nedegė mopedo lempa. (b. l. 7) Pažymėtina, jog paaiškinime E. S. patikslino, kad nežino, kaip tiksliai įvardinti transporto priemonę, ar tai mopedas ar motociklas. Iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjant bylą apylinkės teisme, išskyrus E. S., daugiau nebuvo apklaustas nė vienas asmuo, kuris galėtų suteikti vertingos informacijos apie nagrinėjamus E. S. inkriminuotus teisės pažeidimus. Priimant sprendimą remtasi tik E. S. teisme duotu paaiškinimu, todėl aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai neištyrė visų bylos aplinkybių ir, neapklausęs teisme liudytojais tiesiogiai pažeidimo padarymą mačiusių asmenų, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai, ypač tuomet, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-881/2009, N575-684/2009, N444-309/11 ir kt.).

Pažymėtina ir tai, kad bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir ekspertų išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Tik išnaudojus visas teisines priemones, galima priimti sprendimą dėl asmens kaltumo ar nekaltumo.

Taigi, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas ATPK 256 straipsnio 3 dalies nuostatas, nustatančias administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančiam teismui pareigą rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes, nesiėmė jokių priemonių, kad būti pašalinti byloje esantys prieštaravimai.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, jog šiuo atveju visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai visos reikšmingos bylai aplinkybės nebuvo išaiškintos bei įvertintos (ATPK 248, 257, 284 straipsniai), skundžiamas nutarimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, todėl yra naikintinas, o byla grąžintina apylinkės teismui nagrinėti iš naujo, kad būtų pašalinti padaryti pažeidimai ir nustatytos tikrosios faktinės bylos aplinkybės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato viršininko Jono Baliukonio apeliacinį skundą tenkinti.

Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.