Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto M. R. atstovo E. Z. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutarimo, kuriuo M. R. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d., nubaustas 2000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. R. pagal ATPK 126 str. 4 d. teismo nubaustas už tai, kad jis 2014 m. balandžio 20 d., 20 val. 55 min., Žeruolių k., Ukmergės r., vairavo automobilį VW Vento, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2.03 promilės ± 5 proc.), šiais veiksmais pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 110 str. 2 d. numatyta, jog tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją. Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 2 d. numatyta, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Gavęs Konstitucinio Teismo nutarimą, teismas atnaujina bylos nagrinėjimą. Minėtos taisyklės taikomos ir tais atvejais, kai teismas suabejoja, ar Respublikos Prezidento aktas arba Vyriausybės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, neprieštarauja įstatymams ar Konstitucijai. Iš nurodytų teisės normų matyti, kad klausimas dėl teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą su atitinkamu paklausimu yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecijos teisė, kai yra pagrįstas manymas dėl taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai.

Nagrinėjamu atveju pagrįstų abejonių dėl ATPK 330 str. 1 d. konstitucingumo nekyla. ATPK 330 str. 1 d. numatyta, kad transporto priemonių, laivų vairuotojai, orlaivio įgulos nariai, skrydžių vadovai ir asmenys, pažeidę medžioklės ar žvejybos taisykles bei atliekantys orlaivių techninę priežiūrą, apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, laikomi netekę specialiosios teisės nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos. Apeliantas mano, kad tai, jog M. R. neteko specialiosios teisės vairuoti transporto priemones nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos, t. y. nuo 2014-05-26, akivaizdžiai prieštarauja Konstitucijos 31 str. 1 d. ir 7 str. 1 d., nes administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui įstatyme yra numatyta teisė į apeliaciją, t. y. nagrinėjamu atveju M. R. dar 2-3 mėnesius po skundžiamo nutarimo priėmimo 2014-05-26, bus be kaltės kaltas ir be vairuotojo pažymėjimo bei jam nesiskaičiuos nuobaudos terminas. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad laikinas vairuotojo pažymėjimo paėmimas, kurį numato ATPK 264 straipsnio 1 dalis, 269 straipsnio 4 dalis ir 330 straipsnio 1 dalis, yra administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-940/2010). Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ATPK numatytos administracinės nuobaudos už jame įtvirtintus administracinius teisės pažeidimus (ATPK 21 straipsnis) ir užtikrinimo priemonės (ATPK 264, 269 ir 330 straipsniai) nėra tapačios sąvokos, nes pagal ATPK užtikrinimo priemonė taikytina tol, kol įsigaliojusiu administraciniu aktu ar įsiteisėjusiu teismo sprendimu bus išspręstas klausimas, ar asmuo, kuriam buvo pritaikyta ši užtikrinimo priemonė, padarė tam tikrą administracinį teisės pažeidimą. Priešingai nei nurodo apeliantas, ATPK 330 straipsnio 1 dalis iš esmės nustato užtikrinimo priemonės taikymo laikotarpio įskaitymą į paskirtos administracinės nuobaudos terminą, t. y. nagrinėjamu atveju teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuosis nuo pirmosios instancijos teismo nutarimo priėmimo dienos. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad minėtos užtikrinimo priemonės, kurią įtvirtina ATPK 269 straipsnio 4 dalis ir 330 straipsnio 1 dalis, taikymas nereiškia, kad asmuo „iš anksto“ pripažįstamas kaltu administracinio teisės pažeidimo padarymu, ir savaime nepažeidžia nekaltumo prezumpcijos.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju pagrįstų abejonių dėl ATPK 330 str. 1 d. konstitucingumo nekyla, todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto prašymą sustabdyti administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.6.-430-161/2014 ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, kad būtų ištirtas ATPK 330 str. 1 d. konstitucingumas. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

palikti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto M. R. atstovo E. Z. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.