- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-05
- Bylos Nr.
- 1A-70-193-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ričardas Gilys (pirm.), Nijolė Sušinskienė, Tomas Zdanavičius
- Nuteistasis
- A., A. K.
- Advokatai
- Antanas Cemnolonskas
- Kategorijos
Pranešėjas Ričardas Gilys Baudžiamoji byla Nr. 1A-70-193/2009
Teisėjas Algirdas Švedavičius Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.9.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2009 m. vasario 5 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Ričardo Gilio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2008-12-01 nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu pagal BK 164 str. ir jam paskirta 50 parų arešto bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublios BK 64 str. 1. ir 2 d. paskirtoji bausmė subendrinta su 2004-06-08 Pasvalio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtąja bausme ir A. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 50 parų arešto ir 1 500 Lt bauda.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
A. K. nuteistas už tai, kad jis vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaikus, o būtent 1998-11-06 teisėjo nutarimu išieškojus iš A. K. išlaikymą (alimentus) nepilnamečių vaikų P. K. gim. (duomenys neskelbtini), I. K. gim. (duomenys neskelbtini) ir V. K. gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po ½ visų rūšių jo uždarbio ( pajamų ), bet ne mažiau kaip po 1,0 MGL kas mėnesį, turėdamas verslo liudijimą ir gaudamas iš to pajamas nuo 2006 m. birželio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. visiškai nemokėdamas, o nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. liepos 1 d. mokėdamas nereguliariai ir ne visą priteistą išlaikymo sumą vengė pagal teismo sprendimą išlaikyti vaikus, dėl ko iš A. K. priteisto išlaikymo įsiskolinimas laikotarpiu nuo 2006 m. birželio 1 d. iki 2008 m. liepos 1 d. sudarė 9 195 Lt.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. K. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti Pasvalio rajono apylinkės nuosprendžiu paskirtą bausmę, neskirti jam laisvės atėmimo bausmės. Apeliantas skunde nurodė, kad nuo 2006-06-06 dirba pagal verslo liudijimą, pragyvena iš pajamų, gaunamų iš šios veiklos, kitokių papildomų pajamų pragyvenimui, iš kurių galėtų išlaikyti vaikus, jis neturi. Jis supranta savo pareigą išlaikyti vaikus ir pagal galimybes moka jiems pinigus. Jis pripažįsta, kad lėšas vaikų išlaikymui mokėjo nereguliariai, tačiau taip nutiko dėl to, kad nors ir stengiasi uždirbti, bet jo paties materialinė padėtis yra sunki, jis jokio turto daugiau neturi. Be to, jis privalo dar daugiau uždirbti, kad reguliariai mokėti lėšas vaikams išlaikyti bei išmokėti teismo paskirtą 1 500 Lt baudą. Mano, kad 2008-12-01 Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu jam paskirta 50 parų arešto bausmė yra per griežta. Atlikdamas šią bausmę, jis nebeturės jokių galimybių nei mokėti paskirtą baudą, nei mokėti lėšas vaikų išlaikymui, kadangi santaupų neturi. Daugiau kaip mėnesį laiko, kol jis atlikinės jam paskirtą areštą, jokios veiklos vykdyti pagal verslo liudijimą jis negalės. Per tą laiką dar padidės alimentų įsiskolinimas. Skunde teigiama, kad 2003 metais jis buvo teistas pagal BK 125 str. 1 d., tuomet jam paskirtos bausmės vykdymas buvo atidėtas 1 metams. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jis savo elgesiu pateisino jam parodytą pasitikėjimą, vykdė savo pareigas ir įsipareigojimus, tinkamai atliko jam paskirtą bausmę. Jis pasižada ir dabar savo tinkamu elgesiu įrodyti, kad būdamas laisvėje, jis gali elgtis tinkamai ir mokėti lėšas vaikų išlaikymui.
Teismo posėdyje nuteistasis A. K. ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Pagal bylų nagrinėjimo proceso apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas BPK 320 straipsnyje, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Apeliantas neginčija savo kaltės bei veikos kvalifikavimo, tačiau nesutinka su teismo paskirtos bausmės rūšimi. Išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamąją bylą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai, nepažeidžiant materialinės teisės normų, parinko ir paskyrė A. K. bausmę.
Apeliantui A. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 164 straipsnyje, sankcija nustato, kad už šio nusikaltimo padarymą gali būti skiriamos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas A. K. arešto bausmę, parinko bausmę pagal jam inkriminuoto BK 164 straipsnio sankcijoje numatytas jos rūšis. Skirdamas A. K. bausmę ir parinkdamas jos rūšį, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį ir BK 54 str. numatytus bausmės skyrimo pagrindus (padarytas tyčinis, baigtas, nesunkus nusikaltimas), jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tinkamai įvertino A. K. asmenybę (nusikaltimą padarė būdamas teistas, charakterizuojamas patenkinamai). Jo atžvilgiu jau buvo taikoma švelnesnė bausmės rūšis – bauda, tačiau jis jos nesugebėjo įvykdyti per keturis metus, kas taip pat rodo jo atsainų požiūrį į pareigų vykdymą bei teismo paskirtą bausmę. Apeliantui neįvykdžius minėtos bausmės, jis ir vėl nusikalto, tačiau skirtingo pobūdžio, nusikalstama veika. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei bausmės paskirtį, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai paskyrė A. K. ne pačią griežčiausią sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytų bausmę – laisvės atėmimą, o švelnesnę- trumpalaikį laisvės atėmimą - areštą. Įvertinęs aukščiau išvardintas aplinkybes teismas A. K. paskyrė arešto bausmės vidurkiui artimą bausmę (BK 49 str. 3 d.). Teismo už nusikalstamą veiką paskirtos bausmės bei subendrintos bausmės pripažinti aiškiai per griežtomis ir dėl to neteisingomis nėra jokio pagrindo. Visos skunde apelianto nurodomos aplinkybės pirmosios instancijos teismo buvo žinomos ir tinkamai įvertintos, į jas atsižvelgta skiriant bei parenkant bausmę, todėl dar kartą remtis jomis bei švelninti bausmę nėra jokio pagrindo.
Remiantis išdėstytu, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas ir keisti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
NUTARĖ:
Nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.