Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini) mechanizatoriumi, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. G. 2020 m. sausio 21 d. apie 16.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinę J. G., t. y. tyčia suėmęs abejomis rankomis jai už ausų jas tempė, sukeldamas jai fizinį skausmą ir dėl padarytų plėštinių žaizdų ausų kaušeliuose nežymiai sutrikdydamas jos sveikatą.

Šiais veiksmais kaltinamasis padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis Ž. G. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir parodė, kad 2020 m. sausio 21 d. važiuodamas iš darbo užsuko į namus adresu (duomenys neskelbtini). Sutuoktinė buvo neblaivi. Jis norėjo užeiti į kambarį paimti skydinės raktą, o nukentėjusioji jo neįleido į kambarį, verandoje įvyko konfliktas. Jie susistumdė. Susistumdymo metu jis paėmė abiem rankom sutuoktinei už ausų ir jas tempė, stūmė sutuoktinę. Po to iš karto išvažiavo. Dėl tokio jo veiksmo sutuoktinė galėjo jausti fizinį skausmą ir galėjo būti padaryti nurodyti sužalojimai – įplėštos ausys. Dėl šito įvykio gailisi. Anksčiau nei prieš sutuoktinę, nei prieš kitus asmenis nėra smurtavęs. Jam uždrausta bendrauti su nukentėjusiąja, todėl negalėjo atsiprašyti. Šiandieną atsiprašo nukentėjusiosios. Ligonių kasos civilinį ieškinį sutinka atlyginti. Nukentėjusiosios pareikšto ieškinio sutinka atlyginti dalį – 400 eurų.

Motyvuojamoji dalis

III Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai Ž. G. vartojus prieš savo sutuoktinę J. G. fizinį smurtą ir sukėlus jai fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdžius sveikatą pasitvirtino.

Faktines nusikalstamos veikos aplinkybes ir kaltinamojo kaltę patvirtina paties kaltinamojo parodymai, nukentėjusiosios parodymai, liudytojų parodymai, specialisto išvados bei kiti rašytiniai bylos duomenys. Byloje nenustatyta, kad šie duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimus. Be to, visi šie duomenys tarpusavyje logiškai susiję, vienas kitam neprieštarauja bei sudaro nuoseklią įrodymų grandinę, patvirtinančią faktines nusikalstamos veikos aplinkybes.

Kaltinamasis pripažino, jog konflikto su sutuoktine metu jis paėmė jai abiem rankomis už ausų ir tempė. Dėl to sutuoktinei galėjo skaudėti bei galėjo įplyšti ausų kaušeliai. Netikėti šiais kaltinamojo parodymais teismas neturi pagrindo, nes jie iš esmės neprieštarauja nukentėjusiosios parodymais, jog Ž. G. atvykus į namus ir kilus konfliktui dėl elektros skydinės raktelio šis paėmė jai už abiejų ausų ir ją purtė. Nukentėjusioji taip pat parodė, kad pradėjus šauktis pagalbos, kaltinamasi pasišalino. Po kiek laiko pajuto, kad bėga kraujas. Apžiūrėjusi dukra pasakė, kad įplėšti ausų kaušeliai. Dėl to ji skambino pagalbos telefonu, po ko atvyko medikai ir policija. Greitoji ją išvežė į ligoninę, kur buvo susiūti ausų įplyšimai. Šie nukentėjusiosios parodymai atitinka liudytojų M. G., A. M. parodymus, Bendrojo pagalbos centro įraše užfiksuotas ir pareigūno tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodytas aplinkybes.

Liudytoja, nukentėjusiosios dukra, M. G. ir jos draugas A. M. patvirtino, jog įvykio dieną matė kaip į namus atvyko Ž. G., girdėjo, kad jis konfliktuoja su J. G., tačiau konflikto nematė, nes išėjo pasivaikščioti, o grįžus M. G. einant valgyti apžiūrėjo mamos ausis ir matė sužalojimus, dėl ko buvo iškviesta pagalba.

Iš bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašo matyti, kad J. G. pranešė BPC operatoriui, kad jos vyras įplėšė jai ausį, o policijos pareigūno tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, jog murtą patyręs asmuo J. G. pranešė, kad 2020 m. sausio 21 d. apie 16 val. atvykus jos sutuoktiniui Ž. G., su kuriuo vyksta skyrybų procesas, ir kilus konfliktui dėl elektros skydinės dėžutės rakto Ž. G. supykęs tyčia rankomis suėmė jai už abiejų ausų ir eidamas atbulas link išėjimo tempė jai už ausų, taip sukeldamas fizinį skausmą bei padarydamas sužalojimus ausų srityse.

Specialisto išvados patvirtina, jog įvykio metu nukentėjusiajai padarytos plėštinės žaizdos ausų kaušeliuose ir šie sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Visi šie duomenys patvirtina, jog nukentėjusiajai įvykio metu buvo sukeltas fizinis skausmas bei padaryti sužalojimai – plėštinės žaizdos abiejų ausų kaušeliuose būtent dėl kaltinamojo elgesio – tempimo paėmus nukentėjusiajai už ausų. Tai yra jo neteisėto elgesio pasekmė ir tai rodo, jog kaltinamojo elgesys – tempimas paėmus rankomis už abiejų nukentėjusiosios ausų, tiesiogiai susijęs priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis – sukeltu skausmu ir padarytais sužalojimai ausyse.

Apibendrinant konstatuojama, jog byloje nustatyta ir įrodyta, kad kaltinamasis 2020 m. sausio 21 d. apie 16.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), suėmęs abejomis rankomis sutuoktinei J. G. už ausų, jas tempė ir taip sukėlė jai fizinį skausmą bei padarė plėštines žaizdas ausų kaušeliuose. Taip nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

Kaltinamasis būdamas suaugęs, pakaltinamas asmuo neabejotinai suvokė, kad paimdamas abejomis rankomis už ausų ir jas tempdamas gali sukelti fizinį skausmą ar kitaip sužaloti, to norėjo ir siekė. Šią aplinkybę patvirtina veikimo būdas – paėmimas rankomis už abiejų ausų ir jų sąmoningas tempimas. Tai patvirtina, jog kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinamojo veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji fizinio smurto ir nežymaus sveikatos sutrikdymo savo šeimos nariui požymiai, todėl kaltinamojo Ž. G. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

BK 140 straipsnio 2 dalis numato viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki vejų metų bausmes.

Skiriant bausmę kaltinamajam įvertintina tai, kad jis padarė vieną baigtą tyčinį smurtinį nusikaltimą, kuis priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinus šių aplinkybių visumą, vadovaujantis BK 55 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką, kaip teisiamam pirmą kartą, teigiamai charakterizuojamam, skirtina švelniausia sankcijoje numatyta bausmė – 6 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant kaltinamąjį neatlygintinai išdirbti 180 valandų visuomenės labui, dirbant po 30 valandų per mėnesį.

Kadangi kaltinamasis kaltę pripažino ir byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtoji bausmė mažinama 1/3 ir paskiriama galutinė bausmė – 4 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant kaltinamąjį neatlygintinai išdirbti 120 valandų visuomenės labui, dirbant po 30 valandų per mėnesį.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. sausio 21 d. 17.35 val. iki 2020 m. sausio 22 d. 15.50 val., iki t. y. viena laikinajame sulaikyme išbūta para, prilyginant ją 6 viešųjų darbų valandoms.

Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimas smurtinis, padarytas prieš savo šeimos narį, nesuvaldžius pykčio, teismo vertinimu siekiant prevencinio pobūdžio tikslo, o taip pat ir kaltinamojo elgesio korekcijos, kaltinamajam skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas keturis mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 33,58 eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. Byloje nustatyta, kad dėl neteisėtų nusikalstamų kaltinamojo veiksmų buvo sužalota nukentėjusioji, jai suteiktas gydymas. Gydymo išlaidos – 33,58 eur pagrįstos pateiktais rašytiniais duomenimis ir jų pagrįstumu teismas nebejoja. Kaltinamasis sutiko atlyginti nukentėjusiosios gydymo išlaidas. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas, todėl tenkinamas visiškai priteisiant iš kaltinamojo Ž. G. 33,58 eur.

Nukentėjusioji pateikė civilinį ieškinį dėl 930 eurų turtinės žalos ir 2500 eurų neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 106–109).

Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Lietuvos Respublikos CK 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos CK 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą, padarytą turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Be to, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 113 straipsnio 1 dalis nustato, jog civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio Kodekso nuostatas. BPK 20 straipsnio 1 dalis nustato, jog įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Nukentėjusiojo parodymai yra vienas iš įrodymų šaltinių, tačiau vien šių parodymų paprastai neužtenka, kad teismas konstatuotų, jog viena ar kita aplinkybė yra nustatyta, įrodyta, būtina, kad būtų kitų duomenų, kuriais galima būtų patikrinti iš vieno įrodymo šaltinio gautų duomenų patikimumą.

Teismas konstatuoja, jog nukentėjusiosios civilinio ieškinio reikalavimai dėl kelionės išlaidų tiek į gydymo įstaigas, tiek į policijos komisariatą, tiek į susitikimus su advokatu grindžiami vien formaliais teiginiais civiliniame ieškinyje. Jokių tai patvirtinančių kitų įrodymų, kitų duomenų, kuriais būtų galima patikrinti šių reikalavimų pagrįstumą, byloje nepateikta. Be to, nepateikti jokie duomenys, patvirtinantys konkretų apsilankymų vienoje ar kitoje įstaigoje, ar pas advokatą, skaičių, duomenys, kurie pagrįstų konkrečios kelionės išlaidų dydį. Ieškinyje nurodyta, kad dėl paskelbto karantino nukentėjusioji buvo konsultuota telefonu, tai prieštarauja teiginiui, jog buvo vykta į gydymo įstaigas 15 kartų. Neįrodyti ir reikalavimai atlyginti išlaidas vaistinėms arbatoms, lašiukams, maito papildams, kompresams tvarsliavai bei neįrodyta didžioji dalis nurodytų išlaidų vaistams. Byloje esančios vaistinių kvitų kopijos (b. l. 58) patvirtina, jog vaistams bei kitoms medicininėms prekėms nukentėjusioji išleido iš viso 26,87 eur. Ši išlaidų suma laikytina įrodyta, todėl priteistina.

Nukentėjusioji išlaidas advokato pagalbai apmokėti laiko turtine žala, tačiau vadovaujantis loginiu bei sisteminiu BPK 8 skyriaus normų aiškinimu, šios išlaidos laikytinos proceso išlaidomis. Be to, BPK 106 straipsnio 2 dalis nustato, jog teismas turi teisę, bet ne pareigą nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti, todėl dėl šių išlaidų nuosprendyje bus pasisakyta vėliau.

Nukentėjusioji taip pat pareiškė reikalavimą atlyginti nusikaltimu padarytą neturtinę žalą, kurią ji vertina 2500 eurų. Šis ieškinio reikalavimas grindžiamas tuo, kad dėl nusikaltimo nukentėjusioji labai išsigando, jautėsi bejėgė. Po nusikaltimo kurį laiką patyrė didelius dvasinius išgyvenimus – stresą, baimę, pažeminimą prieš vaikus, bejėgiškumo jausmą. Pablogėjo jos sveikata – sutriko miegas, pakilo kraujospūdis, dažnai prabunda išpilta prakaito, lydima baimės, pablogėjo atmintis, sunku susikaupti, prasideda nervinis drebulys. Be to, reikėjo gerti papildomus raminamuosius, migdomuosius.

Įvertinęs visus teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, jog nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška todėl teismo pareiga yra kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Byloje nustatyta ir įrodyta, kad nukentėjusiajai neteisėtais nusikalstamais Ž. G. veiksmais buvo padaryti skausmingi sužalojimai – įplėštos abi ausys, dėl ko reikėjo jas mediciniškai siūti. Dėl tokių veiksmų nukentėjusioji neabejotinai jautė stiprų fizinį skausmą, pažeminimą, toks kaltinamojo elgesys ją išgąsdino ir šokiravo, ji patyrė kūno sužalojimus. Be to, dėl susiūtų žaizdų nukentėjusioji jautė ne tik skausmą, bet ir diskomfortą, negalėjo normaliai miegoti. Tai neabejotinai pablogino jos savijautą ir gyvenimo kokybę. Vertinant šios nusikalstamos veikos poveikį nukentėjusiosios psichinei būsenai atsižvelgiama į medicininius įrašus, kuriuose nurodyta, jog kaip vieną iš pablogėjusios psichikos būsenos priežasčių nukentėjusioji nurodė ir jos atžvilgiu padarytą nusikalstamą veiką, tačiau tai nebuvo vienintelė jos nurodyta blogos savijautos priežastis (1 t., b. l. 69–71). Nukentėjusiajai koreguotas gydymas, skirti vaistai. Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu parodė, jog jai buvo padidintos vaistų dozės, skirti migdomieji. Vertindamas neigiamų dvasinių išgyvenimų pobūdį ir ilgalaikiškumą teismas taip pat atsižvelgia ir įvertina tai, kad psichiatro konsultacijai nukentėjusioji buvo užsirašiusi dar iki įvykio (siuntimas 2020 m. sausio 20 d., o įvykis 2020 m. sausio 21 d.) (1 t., b. l. 71), be to, 2020 m. kovo 9 d. psichologo vizitą praleido, o 2020 m. kovo 23 d. vizito metu pažymėta, jog būklė gerėjanti, jau ramiau pamiega, nerimas kiek atslūgo, tęsiamas gydymas. Tai leidžia daryti išvadą, jog nukentėjusioji neabejotinai patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, tačiau jie nebuvo ilgalaikiai.

Pažymėtina, jog nusiskundimai dėl nuolatinės baimės jausmo ar šalto prakaito pylimo byloje esančiuose medicininiuose dokumentuose nenurodyti. Taip pat nėra duomenų, kad dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiajai pakilo kraujospūdis.

Įvertinus šias aplinkybes, atsižvelgus į tai, kad nusikaltimas tyčinis, nesunkus, kaltinamasis sutiko atlyginti dalį reikalaujamos žalos, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principu, teismo vertinimu dėl nusikaltimo patirtam skausmui bei neigiamiems dvasiniams išgyvenimams kompensuoti nukentėjusiajai priteistina 700 eurų dydžio suma.

Byloje pateiktos sąskaitos ir kvitai, patvirtinantys, kad nukentėjusioji už atstovo advokato teisinę pagalbą šioje byloje iš viso patyrė 580 eurų bylinėjimosi išlaidų (1 t., b. l. 110–111, 2 t. b. l. 69).

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nustatyta, jog byloje tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme nukentėjusiosios interesus atstovavo advokatė E. D.. Ji padėjo nukentėjusiajai paruošti civilinį ieškinį, teikė teisinę pagalbą nukentėjusiajai ikiteisminio tyrimo metu, dalyvavo teismo posėdyje nagrinėjant bylą teisme. Įvertinus šias aplinkybes, o taip pat ir tai, kad ikiteisminis tyrimas truko beveik pusę metų, buvo rengiama akistata metus, kurios metu dalyvavo ir atstovė, byla teisme išnagrinėta per vieną posėdį, darytina išvada, jog nukentėjusiosios patirtos išlaidos teisinei atstovo pagalbai apmokėti – 500 eurų ikiteisminio tyrimo metu ir 80 eurų už atstovavimą teisme, iš viso 580 eurų, yra pagrįstos, nėra akivaizdžiai per didelės ar neproporcingos, todėl turi būti priteistos iš kaltinamojo visa apimtimi, nes kaltinamasis yra darbingas, todėl turės realią galimybę jas atlyginti.

Kaltinamajam Ž. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja J. G., nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje (1 t., b. l. 193–195), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Laikinas Ž. G. nuosavybės teisės apribojimas į jam priklausantį turtą - automobilį „VOLVO XC60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas – (duomenys neskelbtini), uždraudžiant juo disponuoti, paliktinas galioti iki bus atlygintas civilinis ieškinys.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskas su bendrojo pagalbos centro įrašu (1 t., b. l. 14) ir kompaktinis diskas su reagavimo į įvykį vaizdo įrašu (1 t., b. l. 33) paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 – 305 straipsniais ir 307 straipsniu,

nusprendžia:

Ž. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 6 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 180 valandų visuomenės labui, dirbant po 30 valandų per mėnesį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 4 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 120 valandų visuomenės labui, dirbant po 30 valandų per mėnesį.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. sausio 21 d. 17.35 val. iki 2020 m. sausio 22 d. 15.50 val., t. y. vieną parą, prilyginant ją 6 viešųjų darbų valandoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirti Ž. G. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 4 mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja J. G., nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje (1 t., b. l. 193–195), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiosios J. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti J. G. iš Ž. G. 26,87 eur (dvidešimt šešis eurus aštuoniasdešimt septynis euro centus) turtinei žalai atlyginti ir 700 eur (septynis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

J. G. iš Ž. G. priteisti 580 eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt eurų) turėtų išlaidų teisinei advokato pagalbai apmokėti.

Laikiną Ž. G. nuosavybės teisės apribojimą į jam priklausantį turtą - automobilį „VOLVO XC60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas - (duomenys neskelbtini), uždraudžiant disponuoti šiuo turtu, palikti galioti iki bus atlygintas civilinis ieškinys.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinį diską su bendrojo pagalbos centro įrašu (1 t., b. l. 14) ir kompaktinį diską su reagavimo į įvykį vaizdo įrašu (1 t., b. l. 33) palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.