Šiaulių apygardos teismo nutartis

2018-12-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-217-744/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. II-72-671/2018Nutarimas · 2018-10-17Telšių apylinkės teismas
  2. AN2-217-744/2018Nutartis · 2018-12-13Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-12-13
Bylos Nr.
AN2-217-744/2018
Teisminio proceso Nr.
4-47-3-00254-2018-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Laisvydas Zederštremas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-217-744/2018Teisminio proceso Nr. 4-47-3-00254-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.1.7; 21.11.10 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 13 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Laisvydas Zederštremas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus įgalioto asmens apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. spalio 17 d. nutarimo, kuriuo nutarta panaikinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės vyresniosios specialistės A. K. 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teiseną A. Š. atžvilgiu nutraukti.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės (toliau – ir Institucijos) vyresniosios specialistės A. K. 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) A. Š. buvo pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, ir nubaustas 350 Eur bauda su specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 13 mėnesių. Šiuo nutarimu A. Š. buvo nubaustas už tai, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 13 d. 13 val. iki 2017 m. rugpjūčio 13 d. 14 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 0,4 promilės alkoholio, bet ne daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio.

2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. Š. Institucijos 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu apskundė Telšių apylinkės teismo Telšių rūmams. Skundžiamu Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. spalio 17 d. nutarimu buvo nutarta panaikinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės vyresniosios specialistės A. K. 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teiseną A. Š. atžvilgiu nutraukti. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad surinkti faktiniai duomenys neįrodo, jog A. Š. padarė jam inkriminuojamą teisės pažeidimą, tai yra laikotarpiu 2017 m. rugpjūčio 13 d. 13 val. iki 2017 m. rugpjūčio 13 d. 14 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 0,4 promilės alkoholio, bet ne daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio, nes teismas negali remtis spėjimu ar nuojauta, jog taip galėjo būti. Asmens kaltė prielaidomis negrindžiama, todėl visos abejonės vertintinos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

3. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus įgaliotas asmuo pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. spalio 17 d. nutarimą ir Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės vyresniosios specialistės A. K. 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.

3.1. Skunde nurodo, kad apylinkės teismas, priimdamas sprendimą, neįvertino, kad viso tyrimo metu A. Š. davė skirtingus parodymus, taip pat ir į tai, kad iki teismo posėdžio buvo pakankamai ilgas laiko tarpas, todėl asmenys, susipažinę su visa administracinio nusižengimo medžiaga iki teismo posėdžio ir aptarę kokius paaiškinimus duoti teismo posėdžio metu, galėjo pateikti visai kitokią įvykių versiją, siekdami padėti išvengti atsakomybės A. Š.. Pažymi, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. Š. nustatytas 2,93 promilių girtumas – sunkus girtumo laipsnis, todėl, galimai dėl apsvaigimo nuo alkoholio, visų aplinkybių A. Š. tiksliai negalėjo paaiškinti, o vėliau, siekdamas išvengti atsakomybės, nuolat keitė savo parodymus. Pasak apelianto, įvertinus tyrimo medžiagoje užfiksuotas aplinkybes galima tvirtinti, kad jei A. Š. būtų vairavęs transporto priemonę būdamas neapsvaigęs nuo alkoholio, ką jis pats paaiškino administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu, tokiu atveju nuo pat pradžios tyrimo ir jo eigoje jis taip ir būtų tvirtinęs, nuosekliai nurodydamas tas pačias aplinkybes visų apklausų metu, o ne nuolat keisdamas parodymus.

3.2. Pažymi, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, neatsižvelgė į Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro A. G. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodytas aplinkybes, kur nustatyta, kad A. Š. veiksmuose yra požymių administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, tai yra jis 2017 m. rugpjūčio 13 d. apie 13-14 val. nuo parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), iki pastato, esančio (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Volkswagen Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 0,40 promilės alkoholio, bet ne daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio. Taip pat nurodo, kad nebuvo atsižvelgta į pateiktus liudytojų parodymus, iš kurių matyti, kad A. Š. stūmė savo automobilį, taip pat sėdėjo automobilio vairuotojo vietoje, kai buvo stumiamas automobilis. Liudytojai nurodo ir tai, kad automobilio stūmimo - valdymo (vairavimo) metu matė, kad visi automobilyje ir šalia jo asmenys yra neblaivūs. Tai, kad stūmė automobilį, patvirtino ir pats A. Š.. Pasak apelianto, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 82 punkte yra apibrėžta sąvoka transporto priemonės vairavimas - transporto priemonėje ar ant jos esančio asmens arba savivaldžio automobilio įrangos veiksmai, kuriais valdoma transporto priemonė. Atsižvelgdamas į tai, apeliantas tvirtina, kad aukščiau minėti veiksmai – transporto priemonės stūmimas ir valdymas priskirtini prie vairavimo sąvokos. Institucijos atstovo nuomone, tai patvirtina ir pasekmės, nes dėl netinkamo valdymo (vairavimo) stumiant transporto priemonę ir dėl apsvaigimo nuo alkoholio transporto priemonės ratai buvo užblokuoti ir ji buvo įstumta į tvorą.

3.3. Institucijos tvirtinimu, tyrimo medžiagoje surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 13 d. apie 13-14 val. A. Š. vairavo transporto priemonę būdamas „Volkswagen Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 0,40 promilės alkoholio, bet ne daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio, nuo parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), taip pat sėdėjo automobilio vairuotojo vietoje ir valdė (vairavo) automobilį, kai jis buvo stumiamas prie pastato (duomenys neskelbtini), ko pasekmėje, jam valdant (vairuojant) automobilį, buvo užblokuoti jo ratai ir šis atsitrenkė į tvorą. Tokiais savo veiksmais keldamas pavojų savo ir kitų piliečių saugumui A. Š. pažeidė ANK kodekso 422 straipsnio 5 dalies nuostatas.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo matyti, kad Institucija, surašiusi protokolą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir mano, kad byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, jog A. Š. vairavo automobilį būdamas neblaivus.

6. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Š. kaltės klausimą, vadovavosi byloje surinktais rašytiniais įrodymais, išklausė Institucijos atstovus, apklausė administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, liudytojus D. B., R. Š., V. B., S. B., ir, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, administracinio nusižengimo teiseną A. Š. atžvilgiu nutraukė.

7. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstu išsamiu ir nešališku vidų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

8. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių A. Š. kaltę dėl jam inkriminuojamo nusižengimo padarymo. Apylinkės teismas, nutraukdamas administracinio nusižengimo teiseną A. Š. atžvilgiu, tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl duomenų, neginčijamai patvirtinančių A. Š. kaltę, nebuvimo, yra pagrįstos, priimtos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus bylos įrodymus. Apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą.

9. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog A. Š. inkriminuoto nusižengimo padarymo faktą patvirtina Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro A. G. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodytos aplinkybės bei tai, kad A. Š. tyrimo metu davė nenuoseklius parodymus, o liudytojai, būdami susipažinę su bylos duomenimis, apelianto nuomone, galimai davė pažeidėjui palankius parodymus. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėti duomenys nepatvirtina A. Š. kaltės dėl ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymo.

10. ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. Taigi, būtinas šio nusižengimo sudėties požymis yra asmens neblaivumas, todėl asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad, vairuodamas transporto priemonę, jis buvo neblaivus – turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12/2013, 2AT-4/2014).

11. Apeliaciniame skunde minimo ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 13 d. 14.30 val. policijos pareigūnai, patikrinę A. Š. blaivumą alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0233, nustatė jam 2,93 promilės girtumą, o Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto 2017 m. rugpjūčio 17 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad A. Š. kraujyje, paimtame 2017 m. rugpjūčio 13 d. 15.28 val. (tai yra praėjus beveik 1 valandai po tikrinimo alkotesteriu), etilo alkoholio koncentracija taip pat buvo 2,93 promilės. Tuo tarpu Institucijos nutarime, kuriuo A. Š. pripažintas kaltu pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, nurodyta, kad jis transporto priemonę vairavo transporto priemonę – būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 0,4 promilės alkoholio, bet ne daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio, tai yra nenurodytas konkretus jo apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis. Bylos duomenys patvirtina, kad A. Š. jam inkriminuoto pažeidimo momentu apsvaigimas nuo alkoholio nebuvo nustatinėjamas. Ir nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, turėjo vadovautis Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro 2018 m. liepos 20 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą padaryta išvada, kad vairuotojas A. Š. iki pasiekdamas 2,93 promilių girtumą girtaujant V. B. namuose, pas V. B. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), atvyko būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tikėtina, kad alkoholio kiekis galėjo būti didesnis negu 0,4 promilės, bet ne daugiau kaip 1,5 promilės, nes konkretūs alkoholio matavimai tuo metu nebuvo padaryti nei iškvėptame ore, nei kraujyje, tačiau aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad tam, jog būtų galima konstatuoti, jog asmuo padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą būdamas neblaivus, turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis. Nagrinėjamu atveju prokuroras nutarime nurodė, kad yra tik prielaida, jog alkoholio kiekis galėjo būti didesnis nei 0,4 promilės, bei mažesnis nei 1,5 promilės. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo sudėties būtinas požymis yra asmens neblaivumas, todėl, kaip minėta anksčiau, asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad, vairuodamas transporto priemonę, jis buvo neblaivus – turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-4-2014).

12. Iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Š. skundo apylinkės teismui matyti, jog jis, nesutikdamas su Institucijos 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu jį nubausti pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, neigia vartojęs alkoholį prie parduotuvės ir tvirtina į V. B. namus vairavęs automobilį būdamas blaivus, taip pat neigia ir tai, kad vėliau stūmė automobilį, o nurodė tik tai, kad galėjo būti atsirėmęs į automobilį. Jis skunde tvirtina, kad 2017 m. rugpjūčio 13 d. L. miestelyje automobilio neblaivus nevairavo (b. l. 3-5). Analogiškai jis nurodė ir apklausiamas skundo nagrinėjimo teisme metu patikslindamas, kad alkoholį jis pradėjo vartoti V. B. namuose jau po to, kai jo automobilis, užsiblokavus ratams, atsirėmė į tvorą, dėl ko vėliau atvyko policijos pareigūnai. Liudytoju teisme apklaustas R. Š. parodė, kad L. miestelyje buvo susitikęs su A. Š. ir paprašė vestuvių pyrago, jie gėrė pas brolį kieme, kartu buvo V. B. ir dar vienas ,,nevietinis“, teigė, kad A. Š. prie parduotuvės tikrai negėrė. Kai stipriai apgirto, jis išėjo namo, o eidamas iš automobilio ištraukė raktelius, dėl ko taip pasielgė, pasakyti negalėjo. Numigęs grįžo atgal, automobilio raktus atidavė policijos pareigūnams. Liudytoju apklaustas teisme V. B. taip pat nurodė, kad L. miestelyje jis sutiko A. Š., kuris į jo namus atvažiavo automobiliu, o kiti atėjo pėsti, namuose jie gėrė alų, tačiau prie parduotuvės alkoholio nevartojo, nes tai vieša vieta. Po to atėjo kaimynė ir paprašė patraukti automobilį. Išėję nerado automobilio raktelių, todėl automobilį stūmė. Liudytoju teisme apklaustas S. B. taip pat nurodė, kad L. miestelyje prie parduotuvės alaus nevartojo, neigė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu apie alkoholio vartojimą prie parduotuvės (b. l. 28, 39). Aukštesniojo teismo vertinimu, remiantis tokiomis administracinėn atsakomybėn patraukto ir liudytojų apylinkės teismo posėdžio metu nurodytomis aplinkybėmis, negalima daryti neginčytinos išvados, kad A. Š. vartojo alkoholį L. miestelyje prie parduotuvės ir nuo jos iki V. B. namų, esančių (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, esant lengvam neblaivumo laipsniui.

13. Be to, nors Institucijos įgalioto asmens apeliaciniame skunde tvirtinama, kad sprendžiant, ar A. Š. nuo parduotuvės iki V. B. namų vairavo automobilį būdamas lengvo girtumo laipsnio, būtina įvertinti paties A. Š. parodymus apie alkoholio vartojimą prie parduotuvės, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos jis vėliau keitė, taip pat ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojų V. B. ir R. Š. parodymus apie alkoholio vartojimą prie parduotuvės, kuriuos jie taip pat pakeitė nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, tačiau aukštesnės instancijos teismas su tuo nesutinka. Juolab, kad ir iš 2017 m. gruodžio 18 d. gautos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog į užduotyje nurodytus klausimus, tai yra ar galima kategoriškai teigti, kad A. Š. kraujyje 2017 m. rugpjūčio 13 d. apie 14.06 val. buvo daugiau kaip 1.5 promilės alkoholio ir ar pagal A. Š. nurodytą suvartotą alkoholio kiekį, galima nustatyti alkoholio kiekį kraujyje, ekspertai nurodė, kad atsakyti į šį klausimą negali. Atsižvelgęs į tai, kas nurodyta, apygardos teismas konstatuoja, jog aukščiau nurodytų asmenų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nėra A. Š. kaltę jam vairavus transporto priemonę nuo parduotuvės iki V. B. namų lengvo girtumo būsenoje neabejotinai patvirtinantys įrodymai. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – ir Taisyklių) 3 punkte nustatyta, kad asmens neblaivumas (girtumas) nustatomas dviem būdais: tikrinimo arba medicininės apžiūros pagalba. Įprastai pareigūnai neblaivumo patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014). Kaip matyti iš 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutarimo Nr. 86-ANR_N-2473-2018, Institucija, grįsdama A. Š. kaltę jam vairavus kelių transporto priemonę neblaiviam (esant lengvam neblaivumui), nesirėmė nei alkotesteriu, nei medicininės įstaigos atlikto kraujo tyrimo rezultatais, o tiesiog įrašė Administracinių nusižengimų kodekso nuostatoje, numatančioje administracinę atsakomybę už transporto priemonės vairavimą neblaiviam (esant lengvam neblaivumui), nurodytą alkoholio promilių intervalą nuo kokio ir iki kokio kiekio kyla atsakomybė už lengvą neblaivumo laipsnį. Todėl, net jeigu ir būtų daroma prielaida, kad transporto priemonę A. Š. nuo parduotuvės iki V. B. namų vairavo neblaivus, lieka neaišku, koks iš tikrųjų buvo jo neblaivumo laipsnis. Teismas pažymi, kad proceso metu nepašalintos abejonės dėl reikšmingų bylos išsprendimui aplinkybių turi būti vertinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

14. Be to, nors iš Institucijos apeliacinio skundo galima daryti išvadą, kad administracinio nusižengimo byloje A. Š. turi būti nubaustas ne tik už tai, kad 2017 m. rugpjūčio 13 d. apie 13-14 val. savo automobiliu vyko nuo parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), iki pastato, esančio (duomenys neskelbtini), tai yra iki V. B. namo, bet ir už tai, kad jis sėdėjo automobilio vairuotojo vietoje ir valdė (vairavo) automobilį, kai jis buvo stumiamas prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), tvoros, ko pasekmėje, valdant (vairuojant) automobilį, buvo užblokuoti jo ratai ir šis atsitrenkė į tvorą, tačiau iš pačios Institucijos 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad jame nurodyta nusižengimo padarymo vieta, data ir laikas – (duomenys neskelbtini), nuo 2017 m. rugpjūčio 13 d. 13 val. iki 2017 m. rugpjūčio 13 d. 14 val., o pažeidimo esmė – automobilio vairuotojas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 0,4 promilės alkoholio, bet ne daugiau kaip 1,5 promilės (b. l. 6). Analogiškos aplinkybės nurodytos ir 2018 m. rugpjūčio 21 d. A. Š. surašytame administracinio nusižengimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, jog A. Š. galimai padaryto administracinio nusižengimo esmė, kuri nurodoma Institucijos apeliaciniame skunde, nei 2018 m. rugpjūčio 21 d. administracinio nusižengimo protokole, nei tą pačią dieną priimtame Institucijos nutarime A. Š. atžvilgiu nėra pilnai ir aiškiai atskleista, o apeliaciniu skundu Institucija, prašydama palikti A. Š. nubaudimą, akivaizdžiai praplečia A. Š. administracinio nusižengimo protokole inkriminuojamo nusižengimo faktines aplinkybėmis. Iš to seka, kad Institucija, tiek administracinio nusižengimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini), tiek nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) netinkamai ir nepilnai nurodė nusižengimo padarymo vietą bei netinkamai ir nepilnai išdėstė nusižengimo esmę. Nagrinėjant Institucijos apeliacinį skundą svarbu atsakyti į klausimą, ar A. Š., būdamas neblaivus, vairavo automobilį nuo parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), iki pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu aplinkybė, ar A. Š. sėdėjo automobilio „Volkswagen Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojo vietoje ir galimai jį valdė, kai šis automobilis buvo stumiamas ir atsitrenkė į tvorą, nagrinėjamu atveju esminės reikšmės šioje byloje neturi, nes, kaip jau minėta anksčiau, A. Š. nebuvo kaltinamas šios veikos padarymu, be to, ikiteisminis tyrimas dėl šių aplinkybių buvo nutrauktas nustačius, kad įvažiavimo į tvorą metu automobilis nebuvo su užvestu varikliu.

15. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad Institucija, vertindama 2017 m. rugpjūčio 13 d. A. Š. veiksmus dėl galimo automobilio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, rinko įrodymus dėl jo važiavimo apsvaigus nuo alkoholio laikotarpiu nuo 13 val. iki 14 val. nuo parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), iki pastato, esančio (duomenys neskelbtini)., bei automobilio vairavimo apie 14.06 val., kai automobilis buvo stumiamas ir atsitrenkė į tvorą, tačiau neginčijamų A. Š. kaltės įrodymų nesurinko.

16. Taigi, aukštesniojo teismo nuomone, akivaizdu, jog šioje byloje padaryti kategorišką išvadą, jog A. Š. administracinio nusižengimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatomas lengvas girtumo laipsnis, negalima. Tam, kad būtų galima konstatuoti, jog asmuo padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą būdamas neblaivus, turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis. Nagrinėjamoje byloje nepavyko pašalinti abejonių dėl A. Š. neblaivumo, todėl aukštesnysis teismas negali daryti vienareikšmiškos išvados, kad A. Š. veiksmuose yra ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima numanyti (daryti prielaidą), kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Pažymėtina ir tai, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją turi paneigti institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent jai, tačiau šioje byloje institucija nepateikė objektyvių ir patikimų duomenų, kurių pagrindu būtų galima vienareikšmiškai konstatuoti, jog A. Š. automobilį vairavo būdamas neblaivus.

17. Įvertinęs byloje esančius faktinius duomenis aukštesnysis teismas konstatuoja, kad byloje nenustatyta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog A. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, todėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. spalio 17 d. nutarimas paliktinas galioti, o Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus įgalioto asmens apeliacinis skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. spalio 17 d. nutarimą nepakeistą ir Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus įgalioto asmens apeliacinio skundo netenkinti.

Teisėjas Laisvydas Zederštremas