Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Procesinių sprendimų kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.14.6; 2.12.1.3

2024 m. spalio 15 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Žydrūno Katkevičiaus pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, dirbanti "(duomenys neskelbtini)", teista 4 kartus, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį ir jai buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, nustatyta BK 183 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Ikiteisminio tyrimo metu 2024-09-09 R. K. įtariamosios apklausos metu parodė, kad įtarimo esmę suprato, kaltę pripažįsta iš dalies, negražinti sėjimo mašinos nebuvo planuose, ją apgavo žmogus, vardu D., pas kurį fiziškai liko sėjimo mašina. Dėl šios dienos jai pareikšto įtarimo nori parodyti, kad susitarė dėl sėjimo mašinos nuomos, pateikdama savo asmens duomenis, nes jos to paprašė pažįstamas ukrainietis, vardu D., kadangi su jo pasu jam neduoda išsinuomoti. Sutartą dieną 2024-08-20 apie 13 valandą ji su D. pagalbiniu darbuotoju, vardu S., daugiau duomenų neturi, atvyko į aikštelę pasiimti sėjimo mašinos, atvažiavo automobiliu "Toyota Prius", kiek pamena pilkos spalvos, v/n numerių nežino. Aikštelėje pasikrovė sėjimo mašiną ir apie 13.05 išvyko iš jos, pro kur važiavo nepamena. S. ją nuvežė namo, adresu (duomenys neskelbtini), o sėjimo mašiną S. nuvežė D.. Visi jai žinomi kontaktai D. yra atjungti, tel. (duomenys neskelbtini), gyv. adresas (duomenys neskelbtini) buto numerį pateiks vėliau pasižiūrėjusi, dar žino kad gyveno (duomenys neskelbtini), kur būtent, nežino. Daugiau reikšmingos informacijos neturi, papasakojo viską ką pamena.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024-10-10 R. K. įtariamosios papildomos apklausos metu parodė, kad nori pakeisti savo parodymus dėl jai pareikšto 2024-09-09 įtarimo nori parodyti, kad įtarime nurodytą dieną pasinaudojusi pavėžėjo paslaugomis apie 13 valandą atvyko į aikštelę, kurioje išsinuomojo sėjimo mašiną, ją pakrovė į pavėžėjo automobilį "Toyota Prius", kurio valstybinių neturi, pavėžėją paėmė iš gatvės prie namų. Pakrovus sėjimo mašiną su pavėžėja nuvyko prie (duomenys neskelbtini), kur sėjimo mašiną pardavė jai nepažįstamam asmeniui, kurio duomenų neturi, atpažinti negalės. Atlygį gavo grynais pinigais 600 Eur, kuriuos išleido savo reikmėms ir atsiskaityti už pavėžėjo paslaugas, kiek jam mokėjo nepamena. Nori atlyginti nukentėjusiajam padaryta turtinę žalą. Daugiau nieko reikšmingo papasakot negali, papasakojo viską ką pamena, dėl padaryto gailisi.

Iš 2024-08-22 A. S. pareiškimo turinio matyti, kad 2024-08-20 13 val. iš saugomos stovėjimo aikštelės pavogta sėjimo mašina.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024-08-28 liudytojas A. S. apklausos metu parodė, kad yra MB "(duomenys neskelbtini)" - (duomenys neskelbtini). Įmonė nuomavo vejos sėjimo mašiną, kuri buvo saugoma saugomoje stovėjimo aikštelėje (duomenys neskelbtini). Apie nuomojamą vejos sėjimo mašiną buvo patalpintas skelbimas skelbimų portale (duomenys neskelbtini). 2024-08-19 su jo susisiekė jam nepažįstama moteris (duomenys neskelbtini), kuri pasiteiravo ar jis nuomoja vejos sėjimo mašiną, jis jai atsakė, kad nuomoja. Moteris norėjo išsinuomoti daiktą dviem paroms. Jis paprašė, kad moteris jam atsiųstų savo asmens tapatybės dokumento nuotrauką. Moteris jam į mobiliąją programėlę "(duomenys neskelbtini)" atsiuntė savo asmens tapatybės kortelės nuotrauką, po ko jis jai nusiuntė koordinates, kur randasi minėta mašina. Asmens dokumento nuotrauką moteris atsiuntė iš telefono numerio (duomenys neskelbtini). Jam atsiųsta asmens tapatybės kortelė buvo išduota R. K. vardu (R. K. a. k. (duomenys neskelbtini) Moteris nurodė, kad sėjimo mašiną pasiims antradienį 2024-08-20. Aikštelę saugantis apsaugos darbuotojas patvirtino, kad vejos sėjimo mašina atvyko pasiimti moteris kartu su vyru. Kadangi dirbantis apsaugos darbuotojas yra sunkiai sukalbamas ir po insulto, jis jam daugiau reikšmingos informacijos nesuteikė. Praėjus dviem paroms, kai vejos sėjimo mašina jam nebuvo grąžinta, jis pradėjo skambinti moteriai, tačiau ji jam neatsiliepė. Po kurio laiko jis parašė moteriai į "(duomenys neskelbtini)" programėlę, moteris nurodė, kad jo išnuomotą daiktą kažkam perdavė ir pasiūlė jam kreiptis į policiją, paaiškino, kad šio daikto jam negrąžins. Jis pasakė, kad daiktas buvo išnuomotas jai, todėl atsakomybę turi prisiimti ji pati. Kadangi jam nepavyko susitarti su moterimi, socialinių tinklų pagalba jam pavyko susirasti šios moters adresą. Suradęs adresą nuvyko (duomenys neskelbtini), kur jį pasitiko asmuo, prisistatęs R. K. vyru. Vyras nurodė, kad R. jau maždaug savaitė nėra namuose, su ja nepavyksta susisiekti, kažkur "bastosi". Paklausus pas šį vyrą dėl sėjimo mašinos, vyras paaiškino, kad nieko nežino, kad R. K. buvo išnuomotas šis daiktas. Vizualiai apžiūrėjus patalpas savo vejos sėjimo mašinos nepastebėjo. R. K. iki šios dienos negrąžino išnuomoto daikto, kur randasi jam priklausanti sėjimo mašina jis nežino. Minėtos moters, vardu R. K., jis niekada gyvai nematė. Neatgavęs savo daikto, nusprendė kreiptis į policiją. Perduodant daiktą, nebuvo sudaryta jokia nuomos sutartis. Išnuomodamas šią mašiną, visada pasitiki žmogumi, kai jam atsiunčia savo dokumentą. Dėl įvykio MB "(duomenys neskelbtini)" padaryta 2600 eurų turtinė žala. Prašo pripažinti MB "(duomenys neskelbtini)" civiline ieškove. Vejos sėjimo mašinos individualaus numerio nežino. Individualų numerį pateiks pareigūnams elektroniniu paštu, kai jam pavyks jį sužinoti. Daugiau dėl šio įvykio nieko paaiškinti negali.

Iš 2024-08-30 Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint įvykio vietą, matoma, kad tai tvora aptverta saugoma automobilių stovėjimo aikštelė, esanti (duomenys neskelbtini). Aikštelėje matomi stovintys automobiliai. Ties įvažiavimu į aikštelę matomas apsaugos darbuotojo postas. Ant apsaugos darbuotojo posto matoma įrengta vaizdo stebėjimo kamera, kuri yra nukreipta į įvažiavimą į aikštelę. Objektų tinkamų nusikalstamos veikos identifikavimui neaptikta.

2024-10-08 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato tyrėjo R. O. tarnybinis pranešimas dėl sutikimo žalos atlyginimo, kad 2024-10-08 apie 12 val. buvo susisiekta su nukentėjusiuoju, pastarasis paaiškino, kad sutinka, kad žala 2600 Eur būtų atlyginta mokant po 200 Eur į mėnesį į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ,, (duomenys neskelbtini) ", nustatant 13 mėnesių mokėjimo terminą.

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 183 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas pasisavino jam patikėtą, jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimas savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas, t. y. kai imama elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaroma žala turto (turtinės teisės) savininkui arba teisėtam valdytojui.

Visuma faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais vadovaudamasis ir detaliau neanalizuodamas sprendžia, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. R. K. prisipažino padariusi minėtą nusikalstamą veiką, nurodydama, kad kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis bei vietoje iš vienos bendrovės išnuomojo sėjimo mašiną, kurią pakrovė į pavėžėjo automobilį "Toyota Prius", pavėžėją paėmė iš gatvės prie namų. Pakrovus sėjimo mašiną su pavėžėja nuvyko prie (duomenys neskelbtini), kur sėjimo mašiną pardavė jai nepažįstamam asmeniui, kurio duomenų neturi. Nurodė, kad visas nurodytas operacijas atliko, nes neturėjo pinigų pragyvenimui, dėl padarytos nusikalstamos veikos - pinigų pasisavinimo labai gailisi. Kaltinamosios parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo A. S. parodymai, kuriais teisingumu teismas neturi pagrindo netikėti, teismo ištirti rašytiniai įrodymai, apžiūros protokolai. Kaltinamoji suprato, kad neteisėtai pasisavino ne jai priklausantį turtą ir norėjo taip veikti, taigi kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia.

Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamoji R. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, R. K. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininkės kaltės formą – R. K. padarė viena tyčini apysunki nusikaltimą nuosavybei (BK 11 straipsnio 3 dalis).

R. K. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas ji padarė būdama recidyvistė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Iš bylos medžiagos matyti, kad R. K. anksčiau teista 4 kartus. Paskutinių 2 metų laikotarpiu ji daug kartų bausta administracine tvarka (ANK 446 str. 4 d., 108 str. 1 d.), paskirtos baudos nesumokėtos. „Sodros“ duomenimis kaltinamoji dirba. Byloje nėra duomenų apie kaltinamosios gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Taigi kaltinamasis R. K. nėra linkusi laikytis įstatymų – priešingai, turi polinkį nusikalsti, net ir atlikusi bausmę už ankstesnį nusikaltimą, ji neatsisakė savo nusikalstamų ketinimų, tinkamai nesuvokė savo nusikalstamo elgesio pasekmių ir padarė naują nusikalstamą veiką. Visos šios aplinkybės kaltinamąją R. K. apibūdina neigiamai ir vertintinos jai nepalankiai.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. K. už padarytą nusikalstamą veiką, numatyta BK 183 straipsnio 1 dalyje, sankcijose nustatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kurios dydis nustatytinas didesnis, nei šios bausmės rūšies vidurkis, paskyrus R. K. 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su: 1) įpareigojimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); 2) įpareigojimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis); 3) įpareigojimu per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

R. K. dėl nusikalstamos veikos padarymo kalta prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. Kiti klausimai

R. K. ikiteisminio tyrimo metu 2024-09-09 buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ji paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Byloje MB “(duomenys neskelbtini)” pareiškė 2600 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Civilinio ieškinio dydis atitinka R. K. veiksmais padarytos turtinės žalos dydžiui. Teismas konstatuoja, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais įrodymais, jo neginčijo kaltinamoji, tarp jos veiksmų ir civiliniam ieškovui patirtos turtinės žalos yra priežastinis ryšys, todėl MB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkinamas ir priteisiamas iš kaltinamosios R. K..

R. K. įsipareigojo atlyginti turtinę 2600 Eur žalą, mokant kas mėnesį po 200 Eur į MB "(duomenys neskelbtini)" sąskaitą, nustatant 13 mėn. terminą

Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. K. pripažinti kalta padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su: 1) įpareigojimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); 2) įpareigojimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis); 3) įpareigojimu per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. K. paskirti galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su: 1) įpareigojimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); 2) įpareigojimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis); 3) įpareigojimu per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

R. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Iš R. K. priteisti civiliniam ieškovui MB “(duomenys neskelbtini)” 2 600 (dvejų tūkstančių šešių šimtų) eurų turtinei žalai atlyginti.

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

– atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

– laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

– pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

2) bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą;

3) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

4) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

1) nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.