Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-07-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-216-616/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-07-09
Bylos Nr.
1S-216-616/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jolanta Čepukėnienė, Ernesta Montvidienė, Linas Žukauskas
Kaltinamasis
A. R.
Kategorijos
Bylos Nr. 1S-216-616/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-56227-2016-4Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.2.12.; 2.14.4. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020m. liepos 9d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Lino Žukausko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamosios A. R. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 15 d. nutarties, kuria trims mėnesiams pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į kaltinamajai A. R. priklausantį turtą, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 25 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje A. R. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (27 veikos), BK 25 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (7 veikos), BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje; A. S. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (21 veika), BK 25 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (4 veikos), A. L. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (3 veikos), A. Ž. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, A. R. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (27 veikos), BK 25 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (7 veikos), BK 129 straipsnio 2 dalies 9 ir 11 punktuose, BK 181 straipsnio 3 dalyje (2 veikos), BK 140 straipsnio 1 dalyje, BK 215 straipsnio 1 dalyje, BK 214 straipsnio 1 dalyje, BK 182 straipsnio 1 dalyje.

2. Baudžiamojoje byloje Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės R. V. 2017 m. vasario 17 d. ir 2017 m. birželio 23 d. nutarimais laikinai apribotos A. R. nuosavybės teisės į turtą: garažą, esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažą, esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); butą, esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ¼ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 515“, IMEI (duomenys neskelbtini); mobiliojo ryšio telefoną „iPhone Al688“, IMEI (duomenys neskelbtini); mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 515“, IMEI (duomenys neskelbtini); mobiliojo ryšio telefoną „Samsung SM-G930F“, IMEI (duomenys neskelbtini); sisteminį bloką „Magnum“ Type M400/2000, Nr. (duomenys neskelbtini); sisteminį bloką „Magnum“ Type M400/2000, Nr. (duomenys neskelbtini); sisteminį bloką „Magnum“ Type M350/2000, Nr. (duomenys neskelbtini); kompiuterį „Lenovo ideapad 100S-14IBR“ serijos Nr. (duomenys neskelbtini) su pakrovėju; kompiuterį „HP“ serijos Nr. (duomenys neskelbtini); kompiuterį „Asus“ EANOVV447119944A, uždraudžiant šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Vėliau šios procesinės prievartos priemonės terminas, kiek keičiantis turto, į kurį taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, apimčiai, buvo tęsiamas iki 2019 m. birželio 18 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartimi procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kaltinamajai A. R. paskirta iš naujo ir laikinai trijų mėnesių laikotarpiui apribotos kaltinamosios nuosavybės teisės į 2 punkte išvardintą turtą (išskyrus garažą, esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), uždraudžiant nurodytą turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti, terminą skaičiuojant nuo 2019 m. birželio 25 d. Lietuvos apeliaciniam teismui 2019 m. liepos 26 d. nutartimi panaikinus laikiną nuosavybės teisės apribojimą į garažą, esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vėlesnėmis Kauno apygardos teismo nutartimis laikinas nuosavybės teisės apribojimas į kaltinamajai A. R. priklausantį 2-ame šios nutarties punkte išvardintą turtą (išskyrus šiame punkte paminėtus garažus) buvo tęsiamas iki 2020 m. birželio 25 d.

4. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 15 d. nutartimi laikino nuosavybės teisės apribojimo į paminėtą kaltinamosios A. R. turtą taikymas, paliekant draudimą jį valdyti, juo naudotis ir disponuoti, pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 25 d. Apygardos teismas, įvertinęs procesinės prievartos priemonės taikymo klausimui spręsti reikšmingą bylos medžiagą, padarė išvadą, kad laikino nuosavybės teisės apribojimo kaltinamosios turtui taikymo pagrindai - būtinybė užtikrinti byloje pareikštus civilinius ieškinius ir galimą turto konfiskavimą, neišnyko. Teismas pažymėjo, kad nors laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamosios turtui taikomas jau pakankamai ilgą laiką, dėl ko, ji neabejotinai patiria tam tikrus nepatogumus, tačiau pripažinti, kad dėl procesinės prievartos priemonės taikymo trukmės bei apimties yra pažeidžiamas proporcingumo principas, nėra pagrindo. Nepratęsus laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo kaltinamosios turtui, nepasibaigus baudžiamosios bylos nagrinėjimui Kauno apygardos teisme, iškyla grėsmė, kad turtas gali būti paslėptas, išleistas ar perduotas nuosavybės teise kitam asmeniui ir tuo eliminuotas realus nuosprendžio įvykdymas.

Šalies argumentai

5. Kaltinamoji A. R. skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 15 d. nutartį, kuria trims mėnesiams nuo 2020 m. birželio 25 d. pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į jai priklausantį turtą, uždraudžiant jį valdyti, juo naudotis ir disponuoti.

5.1. Nurodo, kad nuosavybės teisės apribojimas į jai priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą yra taikomas jau daugiau kaip trejus metus. Taip ilgai trunkantis nuosavybės teisės ribojimas pilna apimtimi (uždraudžiant turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti)Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 11 straipsnio požiūriu yra itin reikšmingas, jo negalima laikyti „laikinu“, net ir aiškinant lingvistiškai.

5.2. Nors skundžiamoje nutartyje teismas nurodo, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas į jai priklausantį turtą „taikomas jau pakankamai ilgą laiką“, tačiau tokios aplinkybės tinkamai teisiškai neinterpretuoja. Turtas, kuriam tokį ilgą laiką yra taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, nuvertėja. Ypač sparčiai nuvertėja kilnojamasis turtas - kompiuteriai ir mobiliojo ryšio telefonai, nes technologijos labai sparčiai sensta. Ilgiau taikant tokią procesinę prievartos priemonę šis turtas tampa visiškai beverčiu, kas šiuo konkrečiu atveju jau yra atsitikę. Be kita ko, kaltinamoji pastebi, kad ji nėra atleista nuo mokesčių už jai priklausantį nekilnojamąjį turtą, tokie mokesčiai yra skaičiuojami ir jai atsiranda prievolė tokius mokesčius sumokėti (ne tik valstybei, bet ir, pavyzdžiui, komunalinių paslaugų teikėjams). Nors ji turi spręsti klausimus dėl turto pagerinimo (buto, esančio (duomenys neskelbtini), renovacijos), rūpintis žemės sklypais (žemės sklypų nušienavimu, žemės įdirbimu ir pan.), tačiau dėl taikomo nuosavybės teisės apribojimo pilna apimtimi ji to negali daryti. Jai itin aktualus yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), likimas, nes ji viena augina dvi mažametes dukras, kito turto, kuriame galėtų gyventi kartu su dukromis H. ir E. R., neturi, tačiau dėl taikomų ribojimų, ji ir juo pasirūpinti negali.

5.3. Kaltinamoji atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamoje nutartyje yra perrašomi ankstesnės nutarties motyvai: „Nors laikinas nuosavybės teisės apribojimas aukščiau paminėtam kaltinamosios turtui taikomas jau pakankamai ilgą laiką, dėl ko, asmuo neabejotinai patiria tam tikrus nepatogumus, tačiau pripažinti, kad dėl taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo trukmės bei apimties šiuo atveju yra pažeidžiamas proporcingumo principas, nėra pagrindo“. Motyvų nukopijuojamas iš ankstesnių nutarčių, negali būti laikoma teisingumo vykdymo išraiška, nes Lietuvos Respublikos Konstitucija gina ne formalų teisingumą. Kaltinamoji nesutinka su paminėtu teismo motyvu ir teigia, kad BPK 11 straipsnyje įtvirtintam esminiam baudžiamojo proceso principui tinkama teisinė reikšmė šiuo atveju neteikiama. Skundžiamoje nutartyje nepakankamai vertinamas procesinės prievartos priemonės taikymo laikotarpis. Virš trijų metų trunkantis laikinas nuosavybės teisės apribojimas į jai priklausantį turtą esmingai pažeidžia BPK 11 straipsnyje įtvirtintą principą, yra visiškai neproporcingas ir savyje turi nubaudimo elementą. Paminėtas teismo motyvas pažeidžia taip pat ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintą teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, su šios teisės turinio išaiškinimais susijusią Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką.

5.4. Be kita ko, pasak kaltinamosios, pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino to, kad kilnojamasis turtas - mobiliojo ryšio telefonai ir kompiuteriai (sisteminiai blokai, nešiojamieji kompiuteriai), į kurį jos teisės yra ribojamos, jai nepriklauso, nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo priskirti šį turtą jai (fizinių asmenų ir juridinių asmenų, kuriuose fiziniai asmenys turi akcijų, turtas ir prievolės yra visiškai atskirtos). Šioje dalyje teismas nukrypo nuo tiek savo, tiek ir Lietuvos apeliacinio teismo ankstesnių nutarčių, kuriomis buvo nutarta panaikinti bet kokius apribojimus į ne jai, o kitiems savininkams (R. B. ir V. B.) priklausantį turtą.

5.5. Kaltinamoji nurodo, kad prie ankstesnių skundų pridėjo dokumentus, įrodančius, kad mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 515“, kompiuteriai „Magnum“, „ASUS“, „HP“ priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, kitas kompiuteris priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Esant tokiai situacijai, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio faktinio pagrindo savaime priskirti tokį turtą jai, kaip fiziniam asmeniui, kadangi galioja fizinių asmenų ir juridinių asmenų turto bei prievolių atskirumo principas. Toks nuosavybės teisės ribojimas pažeidžia ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesus, kadangi šie juridiniai asmenys nėra nei kaltinamieji, nei civiliniai atsakovai, nei kokiu nors kitu būdu susiję su taikoma procesine prievartos priemone juridiniai asmenys.

5.6. Be to, kaltinamoji pastebi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. kovo 14 d. nutarimu paskelbė visos Lietuvos teritorijoje karantiną bei nustatė jo sąlygas. Šis nutarimas yra grindžiamas Žmonių užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 21 straipsniu. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad karantino tikslas - nustatyti specialią asmenų darbo, gyvenimo, poilsio, kelionių tvarką, ūkinės ir kitokios veiklos sąlygas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ ir vėlesniais teisės aktais yra nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris iš esmės keičia ekonominės veiklos galimybes, todėl toks nuosavybės teisės ribojimas, koks yra pratęsiamas skundžiama nutartimi, jai, kaip fiziniam asmeniui, tokioje situacijoje reiškia bankrotą, nes ji praranda bet kokias galimybes gauti pajamų. Skundžiamoje nutartyje toks teisinis reguliavimas yra nutylimas, nors jis turi tiesioginės įtakos proporcingumo principo aiškinimui ir taikymui.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimų į pateiktą skundą, prašymų bei pareiškimų dėl nušalinimo negauta.

Motyvuojamoji dalis

7. Kaltinamosios A. R. skundas atmetamas.

8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, Teismų informacinėje sistemoje Liteko esančiais baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, konstatuoja, kad skundžiama Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 15 d. nutartimi laikinas nuosavybės teisės apribojimas į kaltinamajai A. R. priklausantį turtą, paliekant draudimą turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti, trijų mėnesių laikotarpiui pratęstas pagrįstai.

9. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš BPK įtvirtintų procesinių prievartos priemonių rūšių. Laikino nuosavybės teisės apribojimo, kaip procesinės prievartos priemonės, taikymo pagrindai ir sąlygos nustatyti BPK 151 straipsnyje. Vadovaujantis paminėto straipsnio 1 dalimi, laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti paskirtas, jo terminas pratęstas, esant bent vienam iš dviejų pagrindų: kai reikalinga užtikrinti civilinį ieškinį arba kai reikalinga užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Baudžiamosiose bylose dėl sunkių ar labai sunkių nusikaltimų arba kai įtariamasis yra pasislėpęs laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojamas (BPK 151 straipsnio 7 dalis).

10. Paminėtoje baudžiamojoje byloje A. R. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (27 veikos), BK 25 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (7 veikos), BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje. Sprendžiant iš bylos medžiagos, byloje yra pakankamai duomenų, suteikiančių pagrindą manyti, kad kaltinamoji galimai padarė jai inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra užfiksuoti nukentėjusiųjų K. R., A. G., liudytojų A. S., T. D. parodymuose, asmens parodymo atpažinti protokoluose, specialistų išvadose ir kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Paminėtų aplinkybių kontekste pažymėtina tai, kad nagrinėdamas skundą dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo, paskyrimo ar jos taikymo termino pratęsimo, teismas byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu. Aukštesnės instancijos teismas nesprendžia asmens kaltės, byloje pareikštų civilinių ieškinių pagrįstumo, su turto konfiskavimu susijusių klausimų. Visi šie klausimai bus išspręsti pirmosios instancijos teismui bylą išnagrinėjus iš esmės ir priėmus galutinį procesinį sprendimą.

11. Skundžiama nutartimi procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo, taikymo kaltinamajai A. R. terminas pratęstas, siekiant užtikrinti byloje pareikštus civilinius ieškinius bei galimą turto konfiskavimą. Sprendžiant iš bylos medžiagos, byloje yra pareikšta daugiau kaip 30 civilinių ieškinių, kurių suma viršija 600 000 Eur. Kaip minėta, A. R. yra kaltinama kelių dešimčių nusikalstamų veikų nuosavybei padarymu, t. y. tuo kad ji, veikdama organizuota grupe, apgaule savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai, įgijo svetimą nukentėjusiesiems priklausantį turtą, pasikėsino įgyti nukentėjusiesiems priklausantį turtą, taip pat tuo, kad neteisėtai įgijo svetimų elektroninių mokėjimų priemonių naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, ir neteisėtai panaudojo svetimos elektroninės bankininkystės duomenis, elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis finansinei operacijai atlikti. Didžioji galis galimai padarytų nusikalstamų veikų yra baigtos, galimai apgaulės būdu savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai užvaldytas didelės vertės turtas. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgus į galimai padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei jų padarymo aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju nėra išnykę ir (ar) pasikeitę procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo, taikymo A. R. pagrindai ir sąlygos, byloje pareikštiems civiliniams ieškiniams užtikrinti, taip pat galimam turto konfiskavimui užtikrinti tokios procesinės prievartos priemonės taikymas yra būtinas (BPK 151 straipsnio 1 ir 7 dalys).

12. Kaltinamoji skunde nurodo, kad dalis kilnojamojo turto, į kurį jos nuosavybės teisės apribotos, priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl nepagrįstai šis turtas priskirtas jai ir nepagrįstai į jį apribotos jos nuosavybės teisės, be to, tokiu būdu pažeidžiami ir šių juridinių asmenų interesai, kurie byloje neturi jokio procesinio statuso, jiems kaltinimai nėra pareikšti. Pažymėtina tai, kad dėl analogiškų kaltinamosios argumentų, kaip ir dėl argumentų, susijusių su turto nuvertėjimu ilgesnį laikotarpį taikant aptariamą procesinę prievartos priemonę, mokesčių, susijusių su nekilnojamuoju turtu, mokėjimo, galimybės pasirūpinti nekilnojamuoju turtu bei juo naudotis, Lietuvos apeliacinis teismas jau pasisakė 2019 m. spalio 18 d., 2020 m. sausio 20 d., 2020 m. gegužės 4 d. nutartyse, išnagrinėjęs kaltinamosios skundus dėl ankstesnių Kauno apygardos teismo nutarčių, kuriomis buvo pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į A. R. priklausantį turtą. Teisėjų kolegija pritaria paminėtose Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse išdėstytiems motyvams ir, kaltinamajai nenurodžius jokių naujų aplinkybių, nepateikus jokių naujų duomenų susijusių su šiais argumentais, pakartotinai dėl jų nepasisako.

13. Esminiai kaltinamosios skundo argumentai, bandant paneigti skundžiamos nutarties teisėtumą bei pagrįstumą, yra siejami su BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo, taikant laikiną nuosavybės teisės apribojimą į jai priklausantį turtą, pažeidimu.

14. BPK 11 straipsnio, reglamentuojančio proporcingumo principo laikymąsi taikant procesines prievartos priemones ir atliekant tyrimo veiksmus, 1 dalyje nustatyta, kad procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų. Bet kokios procesinės prievartos priemonės taikymas turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nereikalinga. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra nurodęs, kad „nuosavybės teisės ribojimas nėra negalimas, tačiau visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: nuosavybės teisė gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir (arba) konstituciškai svarbius tikslus; turi būti laikomasi proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus“ (2005 m. gegužės 13 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra konstatavęs, kad, apribojant teisę netrukdomai naudotis nuosavybe, visada turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp visuomenės bendrojo intereso poreikių ir reikalavimų, keliamų asmens pagrindinių teisių apsaugai; turi egzistuoti pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (pvz., 2008 m. spalio 9 d. sprendimas Forminster Enterprises Limited prieš Čekijos Respubliką, peticijos Nr. 38238/04, par. 75).

15. Pirmiau išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad laikino nuosavybės teisės apribojimo į kaltinamajai A. R. priklausantį turtą terminas pratęstas, nepažeidžiant BPK 151 straipsnio nuostatų, nustačius šios procesinės prievartos priemonės taikymui būtinas sąlygas ir pagrindus, laikantis BPK 151 straipsnyje numatytų tokiai priemonei keliamų tikslų. Kiekviena procesinė prievartos priemonė varžo asmens, prieš kurį ji nukreipta, laisves, o BPK 11 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas įpareigoja asmens laisvių nevaržyti daugiau, nei tai būtina konkrečiame baudžiamajame procese. Šioje baudžiamojoje byloje teisėjų kolegija, be kita ko, atsižvelgusi į pateiktų kaltinimų sunkumą, bylos apimtį ir pareikštų civilinių ieškinių dydį, neturi pagrindo konstatuoti, kad kaltinamajai taikoma procesinė prievartos priemonė yra neproporcinga, savitikslė ar nebūtina. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad netaikant tokios procesinės prievartos priemonės, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas žalos atlyginimo ir turto konfiskavimo įvykdymas. Šis tikslas nebūtų pasiektas švelnesnėmis procesinėmis priemonėmis. Šiuo atveju įstatymas aukščiau kaltinamosios interesų iškelia nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų teisę į jiems galimai nusikalstamomis veikomis galimai padarytos žalos atlyginimą bei teisingumo atkūrimą, įpareigodamas teismą imtis visų priemonių šiam atlyginimui užtikrinti (BPK 116 straipsnis). Pirmiau išdėstytų išvadų nepaneigia ir kaltinamosios skundo argumentai, susiję su Lietuvoje paskelbtu karantinu, kuris, beje, šiuo metu jau yra atšauktas.

16. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiama nutartimi kaltinamosios A. R. turtui taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas pratęstas teisėtai ir pagrįstai, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio, BPK 11 straipsnio, 151 straipsnio, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinių teismų formuojamą teismų praktiką.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti kaltinamosios A. R. skundą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 15 d. nutartį, kuria trims mėnesiams pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į kaltinamajai A. R. priklausantį turtą, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 25 d.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Jolanta ČepukėnienėErnesta MontvidienėLinas Žukauskas