Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės

1. V. M. 2022 m. gegužės 5 d., apie 12.14 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį BMW 520, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 ir 114 punktų reikalavimus – privalėdama laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų asmenų saugumui, elgėsi nepakankamai atsargiai ir nebuvo atidi, važiuodama atbuline eiga atsitrenkė į R. V., stovėjusį prie savo automobilio „Mercedes Benz“ atidarytos bagažinės, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta R. V. sveikata – R. V. nustatytas kairio kelio sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių paburkimu (tinimu), kraujosruva, vidinio laikančiojo girnelės raiščio ir vidinio šalutinio raiščio Io plyšimais.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir jų vertinimas

2. Kaltinamoji V. M. teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino visiškai. Parodė, kad įvykio dieną vairavo. Jai reikėjo pasukti į kairę link Užimtumo tarnybos, bet ten stovėjo automobilis ir jai trukdė. Palaukė kol jis išvažiuos, tada atbuline eiga važiavo į kiemą, nepastebėjo, jog ten yra žmogus. Pajuto, kad atsitrenkė, bet žmogaus nematė, nes jis buvo pasilenkęs prie bagažinės. Buvo kalniukas, gal truputį akceleravo, kad mašina pajudėtų, bet greičio tikrai nebuvo. Išlipusi iš automobilio pamatė žmogų, pati išsigando, pradėjo atsiprašinėti, davė vandens atsigerti. Jai buvo liepta patraukti mašiną, kad netrukdytų kitiems automobiliams, paskambino vyrui, jis atėjo. Atėjo medicinos seselė, kuri dirbo kažkur šalia, iškvietė greitąją pagalbą ir policiją, sulaukė pagalbos, vyrą išsivežė greitoji pagalba, o ji davė parodymus pareigūnams. Šis įvykis įvyko 2022 m. gegužės 5 d. apie 12.14 val. (duomenys neskelbtini). Bendravo su nukentėjusiuoju, iš karto jo atsiprašė, paskui skambino telefonu, dar atsiprašė. Labai gailisi, dėl to, kas atsitiko. Vairuoja 15 metų, turi B kategorijos vairuotojo teises, yra bausta administracine tvarka už ne vietoje paliktą automobilį. Gali būti, kad jai priklausančiu automobiliu ir sūnus yra padaręs nusižengimų, ji šias baudas yra sumokėjusi. Ji yra bedarbė, registruota Užimtumo tarnyboje, nebegauna jokių išmokų, bet ieškosi darbo. Prašė atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju ar pagal laidavimą, prašomas priteisti atstovavimo išlaidas mažinti.

3. Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąją nutrauktas, nes kaltinamoji prisipažino esanti kalta, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir kaltinamoji (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

4. Kaltinamosios kaltė yra visiškai įrodyta byloje surinktais ir sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais: BPK 291 straipsnio 2 dalies tvarka išvardinti: pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 1-4), tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (1 t., b. l. 11-14), kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas (1 t., b. l. 15-24), transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas (1 t. 1, b. l. 25-28), transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas (1 t., b. l. 30-33), duomenys apie automobilį (1 t., b. l. 35-38), R. V. paaiškinimas (1 t., b. l. 48), tarnybinis pranešimas dėl eismo įvykio (1 t., b. l. 59), tarnybinis pranešimas su vaizdo įrašu (1 t., b. l. 60-61), kitų objektų apžiūros protokolas (vaizdo įrašo) (1 t., b. l. 62-68), savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (1 t., b. l. 69-71), savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (1 t., b. l. 72-80), savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (1 t., b. l. 81-89), VĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės raštas (1 t., b. l. 90), specialisto išvada Nr. G 630/2022 (05) (1 t., b. l. 96), specialisto išvada Nr. G 778/2022 (05) (1 t., b. l. 100-101), Panevėžio teritorinės ligonių kasos raštas (1 t., b. l. 106-113), tarnybinis pranešimas dėl R. V. tolimesnio gydymo (1 t., b. l. 114-117), AB „Lietuvos draudimas“ pranešimas apie žalos atlyginimą (1 t., b. l. 118-123), kaltinamosios charakteristika (1 t., b. l. 124-140), V. M. paaiškinimas (1 t., b. l. 155).

5. Be kaltinamosios visiško prisipažinimo ir teisme duotų parodymų, visi šie įrodymai įrodo, kad kaltinamoji V. M. dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė KET 9 ir 114 punktų reikalavimus – privalėdama laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų asmenų saugumui, elgėsi nepakankamai atsargiai ir nebuvo atidi, važiuodama atbuline eiga atsitrenkė į R. V., stovėjusį prie savo automobilio „Mercedes Benz“ atidarytos bagažinės, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta R. V. sveikata, todėl padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

III. Dėl kaltinamosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju

6. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji pateikė prašymą atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir bylą nutraukti (2 t., b. l. 25-26). 2023 m. kovo 7 d. teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju (2 t., b. l. 31-35). Nukentėjusysis tam neprieštaravo, kaltinamajai atleido (2 t., b. l. 31-35).

7. BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visuma.

8. 2023 m. vasario 20 d. teismui pateiktas prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo ir taikos sutartis, iš kurių matyti, jog civilinis ieškovas R. V. ir civilinė atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ susitarė ginčą dėl neturtinės žalos atlyginimo baigti taikiai, prašė teismo patvirtinti taikos sutartį. Taigi, neturtinę žalą nukentėjusiajam atlygins draudimo bendrovė.

9. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji nurodė, kad labai gailisi, prašė atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės. Prieštaravimų dėl V. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu neišreiškė, priešingai, nurodė, kad sutinka taikytis.

10. Prokurorė sutiko, kad kaltinamoji būtų atleista nuo baudžiamosios atsakomybės jai susitaikius su nukentėjusiuoju.

11. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 38 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl V. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju.

12. Kaltinamoji neteista (2 t., b. l. 124), per paskutiniuosius metus administracine tvarka bausta (1 t., b. l. 126-130), ilgą laiką dirbo (t. 1, b. l. 130-133). V. M. susitaikė su nukentėjusiuoju (BK 38 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

13. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad V. M. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

14. Kaltinamoji prisipažino įvykdžiusi nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, su juo susitaikė, todėl yra pagrindo manyti, kad ji nedarys nusikalstamų veikų. Esant šioms aplinkybėms, byloje yra visos sąlygos, leidžiančios kaltinamąją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jai ir nukentėjusiajam susitaikius bei baudžiamąją bylą nutraukti.

IV. Dėl žalos atlyginimo

15. Vadovaujantis BPK 113 straipsnio 1 dalimi, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Antrojoje minėto straipsnio dalyje yra nurodyta, jog kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

16. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnis numato šalių procesines teises ir pareigas. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi. Pagal CPK 140 straipsnio 3 dalį, šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi. Rašytinis šalių taikos sutarties tekstas yra prijungtas prie bylos.

17. Taikos sutartimi laikomas sandoris, kuriuo šalys, darydamos viena kitai nuolaidas, iš naujo nustato civilines teises ir pareigas bei likviduoja tarp jų kilusį ginčą. Sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas šalių dispozityvumo principas, teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis.

18. Teismas, spręsdamas taikos sutarties patvirtinimo klausimą, privalo patikrinti, ar ji neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, viešajam interesui. Teismas, nustatęs tokius prieštaravimus, šalių sudarytos taikos sutarties netvirtina (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Nesant prieštaravimų įstatymui, teismas taikos sutartį patvirtina ir bylą nutraukia.

19. Iš pateiktos taikos sutarties matyti, šalys (R. V. ir AB „Lietuvos draudimas“) nutarė taikiai baigti kilusį ginčą dėl neturtinės žalos, joms žinomos tokios sutarties patvirtinimo pasekmės (CPK 294 straipsnio 2 dalis). Teismas sprendžia, kad pateikta tvirtinti taikos sutartis išreiškia šalių valią taikiai išspręsti šioje byloje kilusį ginčą, neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, todėl tvirtintina. Tvirtinamos taikos sutarties tekstas išdėstomas rezoliucinėje nutarties dalyje, tačiau tik tos sąlygos, kurios liečia šalių įsipareigojimus ir atitinka procesinį įstatymą. Koreguotina sutarties 2 p. nuostata nurodant, kad civilinis atsakovas Taikos sutarties 1 punkte nurodytą sumą Civiliniam ieškovui įsipareigoja išmokėti per 7 darbo dienas nuo Panevėžio teismo Panevėžio rūmų teismo nuosprendžio, kuriuo patvirtinama ši Taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos, nes taikos sutartis tvirtintina ne nutartimi, o nuosprendžiu.

V. Procesiniai klausimai

20. 2023 m. sausio 28 d. civiliniu ieškiniu R. V. prašo iš V. M. priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, teisiamojo posėdžio metu R. V. atstovas prašė reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo patenkinti, t. y. priteisti 2000,00 Eur už advokato paslaugas, 129 Eur kuro išlaidų, 1,42 Eur dokumentų kopijavimui.

21. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo (šiuo atveju – civilinio ieškovo atstovo advokato) nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-687/2012, 2K-102-222/2016).

22. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau – Rekomendacijos) numatyta, kad atlygintinų išlaidų dydis teismo nustatomas atsižvelgiant į bylos aplinkybes pagal šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, apimtį; baudžiamojo proceso ar administracinio nusižengimo teisenos trukmę; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių poreikį; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę negu registruota advokato darbo vieta; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; ginamojo ar atstovaujamojo elgesį proceso metu (piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis); advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (4 punktas). Rekomenduojamas maksimalus baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų dydis apskaičiuojamas taikant nustatytą koeficientą, kurio pagrindas yra Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praeito ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių). 2022 m. III ketvirtyje vidutinis darbo užmokestis bruto buvo 1 799,0 Eur.

23. Byloje 2023 m. vasario 1 d. teisiamasis posėdis neįvyko ir bylos nagrinėjimas buvo atidėtas dėl to, kad buvo pareikštas civilinis ieškinys ir buvo prašoma civiliniu atsakovu įtraukti AB „Lietuvos draudimas“. Iš esmės bylos nagrinėjimas buvo atidėtas dėl to, kad prieš posėdį nukentėjusysis pateikė civilinį ieškinį su prašymu įtraukti naują civilinį atsakovą. Civilinis ieškinys pateiktas dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl manytina, kad jį pateikti R. V. galėjo ir anksčiau.

24. 2023 m. vasario 1 d. posėdis truko apie 20 min. 2023 m. kovo 7 d., įvykusio antrojo teismo posėdžio, kuris užtruko apie vieną valandą ir dvidešimt minučių (išskaičius pertraukos laiką), metu, byla buvo išnagrinėta, kaltinamoji kaltės niekada neneigė, faktinių aplinkybių neginčijo, baudžiamojoje byloje buvo nuspręsta taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą, taigi, bylos nagrinėjimas neužsitęsė.

25. Be to, byloje nagrinėti klausimai tiek procesine, tiek teisine prasme nebuvo sudėtingi, nereikalavo naujos praktikos formavimo, bylą sudarė tik du tomai, nukentėjusiojo atstovo atliktų veiksmų ir pateiktų dokumentų kiekis nėra didelis, taikos sutartį teikė AB „Lietuvos draudimas“.

26. Kaltinamoji prašė bylinėjimosi išlaidas sumažinti bent jau per pusę, kadangi yra bedarbė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat į V. M. ir nukentėjusiojo turtinę padėtį (V. M. šiuo metu nedirba, turi nekilnojamojo turto, vienas butas yra išnuomotas, pareiškėjos vardu yra registruotų transporto priemonių, duomenų apie santaupas nėra, turi du vaikus), į tai, kad nukentėjusysis yra senatvės pensininkas, tačiau užsiimantis individualia veikla, byloje duomenų apie jo turimą turtą nėra, į tai, jog nukentėjusiojo atstovui reikėjo vykti į kitą vietovę nei registruota jo darbo vieta, į civilinį ieškinį, bylos sudėtingumą ir teisinės pagalbos būtinumo pagrindą bei apimtį procese, į nukentėjusiojo sumokėtą pinigų sumą advokatui, ir, siekdamas abiejų pusių turtinių interesų pusiausvyros, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo prašomos priteisti 2000,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra akivaizdžiai per didelės, todėl, siekiant teisingumo ir protingumo principų įgyvendinimo, prašoma priteisti suma mažintina iki 1400,00 Eur (Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-5-606/2020). Ši suma priteistina didesnė nei formuojama praktika panašiose bylose, atsižvelgiant tiek į už praeito ketvirčio vidutinį darbo užmokestį bruto, tiek į esamą infliaciją. Taigi 1400 Eur nukentėjusiojo atstovavimo išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės V. M..

27. Bylinėjimosi išlaidos baudžiamajame procese įvardijamos kaip procesinės ir jų nebaigtinis sąrašas įtvirtintas BPK 103 straipsnyje. BPK 104 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų; jis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš kaltinamojo (nuteistojo) proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui.

28. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

29. Nukentėjusysis ir jo atstovas taip pat prašo iš V. M. priteisti 129 Eur kuro išlaidų, 1,42 Eur dokumentų kopijavimui. Iš bylos duomenų matyti, kad šias išlaidas patyrė nukentėjusiojo įgaliotas atstovas advokatas D. M., tačiau byloje nepateikta duomenų, kad šias išlaidas nukentėjusysis būtų atlyginęs advokatui ir, kad jos nėra įskaičiuotos į sumokėtą advokatui pinigų priėmimo kvitu serija LAT Nr. 1040024 (grynaisiais pinigais) sumą, todėl nepateikus šių išlaidų apskaičiavimo ir faktinio jų patyrimo nepagrindus leistinais rašytiniais įrodymais, šios išlaidos nukentėjusiajam nepriteistinos.

30. Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai – CD laikmena su vaizdo įrašu, laikoma byloje, paliktina saugoti ten pat (1 t., b. l. 61).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 308 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi kaltininkei ir nukentėjusiajam susitaikius ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti V. M., kad jeigu ji per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; jeigu ji per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Patvirtinti tarp civilinio ieškovo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. vieta (duomenys neskelbtini) (toliau vadinamas „Civiliniu ieškovu“) ir civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, adresas J. Basanavičiaus g. 12, Vilnius, (toliau vadinamas „Civiliniu atsakovu“), atstovaujamo Teisinio atstovavimo grupės vadovo E. T. P., kartu vadinamos „Šalimis“, sudarytą 2023 m. kovo 20 d. taikos sutartį, kuria Šalys, atsižvelgdamos tai, kad:

2022 m. gegužės 5 d. eismo įvykio metu kaltinamoji V. M. (toliau Kaltinamoji), (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį (duomenys neskelbtini) valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) važiuodama atbuline eiga atsitrenkė į Civilinį ieškovą, dėl ko šis patyrė nesunkų sveikatos sužalojimų (toliau – Eismo įvykis);

Eismo įvykio metu Kaltinamosios vairuota transporto priemonė buvo drausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu AB„ Lietuvos draudimas“;

Šalys siekia taikiai išspręsti kilusį ginčų dėl neturtinės žalos atlyginimo, laisva valia ir pasinaudodamos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.983 straipsniu, 6.985 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsniu, 140 straipsnio 3 alimi, 293 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 294 straipsniu suteikta teise baigti bylų taikos sutartimi, Šalys susitaria užbaigti Panevėžio teismo Panevėžio rūmuose iškeltą bylą, kurioje yra nagrinėjamas Civilinio ieškovo pateiktas 2023 m. sausio 28 d. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, ieškinio nagrinėjimo dalyje, sudarydamos šią taikos sutartį (toliau vadinama „Taikos sutartis“) žemiau nurodytomis sąlygomis: „

1. Atsakovas įsipareigoja, prie jau išmokėtos 1.500 € draudimo išmokos dėl neturtinės žalos atlyginimo, Civiliniam ieškovui išmokėti papildomą 4.340 € (keturių tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt eurų) dydžio draudimo išmoką dėl neturtinės žalos, kuria bus atlyginta visa neturtinė žala dėl Eismo įvykio, o Civilinis ieškovas atsisako visų savo reikalavimų Civiliniam atsakovui, pateiktų ieškinyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-146-1059/2023.

2. Civilinis atsakovas Taikos sutarties 1 punkte nurodytą sumą Civiliniam ieškovui įsipareigoja išmokėti per 7 darbo dienas nuo Panevėžio teismo Panevėžio rūmų teismo nuosprendžio, kuria patvirtinama ši Taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos į Civilinio ieškovo nurodytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB Swedbank.

3. Šalys įsipareigoja sumokėti teismo procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, taip, kaip jos bus nustatytos Panevėžio teismo Panevėžio rūmų nutartyje.

4. Šalys patvirtina, kad Šalys viena kitai neatlygina bylinėjimosi išlaidų. Pagal Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

5. Taikos sutarties Šalys, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 str. 3 dalyje numatyta teise bylą baigti taikos sutartimi šią Taikos sutartį prašo patvirtinti rašytinio proceso tvarka, bylą dalyje dėl ieškinio reikalavimo atlyginti neturtinę žalą nutraukti.

6. Civilinis ieškovas patvirtina, jog sudarius ir tinkamai įvykdžius šią Taikos sutartį, yra atlyginta visa jo patirta neturtinė žala, susijusi su Eismo įvykiu, kurio metu buvo sužalotas Civilinis ieškovas ir iš kurio buvo kildinamas ieškinio reikalavimas ir ateityje jokių papildomų reikalavimų dėl neturtinės žalos, susijusios su Eismo įvykiu, nereikš nei Civiliniam atsakovui nei Kaltinamajai.

7. Taikos sutarties Šalys pareiškia, jog joms suprantamos Taikos sutarties sudarymo pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio procese kodekso 293 str. 1 d. 5 p, 294 str. 2 d., t. y. įsiteisėjus Panevėžio teisme Panevėžio rūmų nutarčiai, kuria patvirtinama tarp Šalių sudaryta Taikos sutartis, baudžiamoji byla dalyje dėl ieškinio yra nutraukiama. Bylą nutraukus kreiptis į teismą dėl ginčo taip tų pačių Šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

8. Ši Taikos sutartis yra Šalių perskaityta, jų suprasta dėl turinio bei pasekmių, ir kaip atitinkanti jų valią, priimta ir pasirašyta.“

Priteisti iš V. M. 1400 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus eurų) atstovavimo išlaidų R. V. naudai, kitoje dalyje prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

Procesą dėl civilinio ieškinio nutraukti.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus CD laikmeną su vaizdo įrašu, laikomą byloje, palikti saugoti ten pat.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.