Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2-19194-713/2016;Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14398-2016-4; Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.4.; 2.5.10.5.2; 3.1.7.7; 3.2.3.9; 3.2.6.1.

2016 m.gruodžio 27 d.

nedalyvaujant tretiesiems asmenims: Kauno miesto savivaldybei, draudimo kompanijai JF&C Insurance AS, Z. Z.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“ dėl turtinės žalos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų: ieškovės pusėje - Z. Z., atsakovės pusėje - Kauno miesto savivaldybė, draudimo kompanija JF&C Insurance AS.

Aprašomoji dalis

nustatė:

iškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 478,54 Eur turtinės žalos atlyginimo, 15,73 Eur palūkanų, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (1-4 b.l.).

Ieškinyje nurodyta, kad 2013-08-26 transporto priemonė „VW Bora“, v.n. (duomenys neskelbtini), vairuojama trečiojo asmens Z. Z., važiuodama keliu Kalniečių g., Kaune, ties pastatu Nr. 196, įvažiavo į važiuojamoje kelio dalyje esantį kelio dangos įdubimą su šuliniu. Kontakto į šulinį metu buvo sugadintas transporto priemonės priekinio bamperio spoileris, priekinė dešinės pusės variklio apsauga, priekinio sujungimo skydas, variklio karteris. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties. Įvykio metu transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (Kasko). Įvykį ieškovė pripažino draudžiamuoju. Ieškovė apskaičiavo nuostolį vadovaudamasi Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 (2011-09-28 redakcija, galioja nuo 2011-11-01, toliau – Taisyklės), I dalies „Draudimo sąlygos“ 9.1. punktu ir vadovaudamasi 9.5 punktu išmokėjo 478,54 Eur draudimo išmoką draudėjai. Draudimo išmoka buvo paskaičiuota atsižvelgiant į rinkoje esančių nenaujų automobilio dalių kainą, kaip kad numato Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos (patvirtinta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir finansų ministro įsakymu 2000 m. balandžio 17 d. Nr. 120/ 2000 m. balandžio 14d. Nr. 101) 13 punktas. Ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką trečiajam asmeniui, ragino atsakovę atlyginti žalą. Žalos atsakovė neatlygino. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės UAB „Kauno vandenys“ 478,54 Eur turtinės žalos atlyginimo, 15,73 Eur palūkanų (478,54 x 0,06 x 365 x 200 (pradelsta dienų). Prašo bylą nagrinėti ieškovės atstovui nedalyvaujant.

Atsakovė yra pateikusi atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškinio reikalavimais nesutinka, prašo ieškinį atmesti (58-59 b.l.). Posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus. Papildomai paaiškino, kad atsakovė, neprivalo atlyginti žalos, kadangi transporto priemonė buvo apgadinta, jai įvažiavus į duobę šalia šulinio. Atsakovė nėra atsakinga už duobes važiuojamoje kelio dalyje. Ieškovė nepareiškė jokios pretenzijos atsakovei, atsakovė apie įvykį sužinojo tiktai gavusi ieškinį. Įvykio dieną atsakovė Kalniečių g. nevykdė jokių remonto darbų; savo veiklą buvo apdraudusi draudimo kompanijoje JF&C Insurance AS; draudimo kompanijai ieškovė taip pat nepranešė apie įvykį. Į teismą ieškiniu kreipėsi beveik po trejų metų, kai nei atsakovė, nei draudimo kompanija negali apžiūrėti įvykio vietos ir spręsti kas kaltas: atsakovė ar Kauno m. savivaldybė. Atsakovės nuomone, ieškinys neįrodytas, pareikštas ne tam asmeniui, todėl prašo ieškinį atmesti (1 t., 58 b.l.).

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, draudimo kompanija JF&C Insurance AS, pateikė atsiliepimą į ieškinį (1 t., 181- 183 b.l.). Atsiliepime patvirtino, kad 2012-10-18 su atsakove sudarė Bendrosios civilines atsakomybes draudimo sutartį (draudimo sutarties liudijimas BCA Nr. 00006166). Sutarties galiojimo laikotarpiu, t. y. nuo 2012-10-18 iki 2013-10-17, buvo apdrausta atsakovės civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo tretiesiems asmenims. Draudikas nebuvo informuotas apie įvyki, todėl nebuvo atliekami jokie žalos administravimo veiksmai ir nebuvo priimtas sprendimas dėl įvykio pripažinimo (ne)draudžiamuoju; apie įvykį nebuvo informuota ir atsakovė. Iš bylos medžiagos neaišku kokiomis aplinkybėmis įvyko įvykis. Trečiasis asmuo Z. Z. prašyme išmokėti draudimo išmoką nurodė, kad įvažiavo į duobę ir apgadino automobilį, apie šulinį net neužsiminė. Praėjus trejiems metams po įvykio nėra galimybės apžiūrėti įvykio vietą ir vienareikšmiai spręsti kaip automobiliui VW Bora buvo padaryta žala. Teigia, kad pagal ieškovės pateiktus įrodymus, nėra pagrindo spręsti, kad dėl eismo įvykio yra atsakinga atsakovė, todėl draudikui nekyla pareiga mokėti draudimo išmoką dėl patirtos žalos ir prašo ieškinį atmesti. Prašo bylą nagrinėti nedalyvaujant kompanijos atstovui (1 t., 181-182 b.l.).

Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Kauno miesto savivaldybė (1 t., 53-56 b.l.) nurodo, kad vandentiekio šulinių ar požeminių armatūrų antvožų dangčiai turi būti viename lygmenyje su gatvės danga. Nuotekų tinklai priklauso atsakovei UAB „Kauno vandenys“, todėl ji kaip savininkė galimai yra atsakinga už kilusią žalą.

Trečiasis asmuo Z. Z. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Į teismo posėdį neatvyko. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jai pranešta tinkamai.

Byla nagrinėtina iš esmės, nedalyvaujant ieškovės atstovui ir tretiesiems asmenims Z. Z., Kauno miesto savivaldybei, draudimo kompanijai JF&C Insurance AS (CPK 246 str. 1 d., 247 str. 2 d.).

Ieškinys atmestinas.

Nustatyta, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ laikotarpiui nuo 2012-11-03 iki 2013-11-02 Transporto priemonių draudimu (Kasko) apdraudė trečiojo asmens Z. Z. transporto priemonę VW Bora, valst. nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 9-10 b.l.). 2013-08-26 įvykio metu, automobilis įvažiavo į asfalte buvusį įdubimą su šuliniu, nepažymėtą kelio ženklais, buvusį važiuojamoje dalyje ir buvo apgadintas. Į įvykio vietą atvykę Kauno VPK kelių policijos patruliai nubraižė įvykio schemą (1t., 13 b.l.). Įvykio metu buvo apgadinta variklio apsauga, pramuštas karteris ir išbėgę tepalai.

2013-08-26 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdyba nutarimu nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties ir pasiūlė kreiptis į Kauno miesto savivaldybę arba į draudimo bendrovę (1 t., 12 b.l.).

Ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju ir draudikui išmokėjo 478,54 Eur draudimo išmoką (1 t., 11, 25-28, 29, 30, 31 b.l.). Ieškovė reiškia ieškinį dėl žalos atlyginimo subrogacijos pagrindu.

Atsakovė ieškinio dydžio neginčija. Su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti tuo pagrindu, kad ieškovė ieškinio neįrodė ir pareiškė ne tam asmeniui.

CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelis, sugriuvimo ar dėl kitokių trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, o šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog pastatų, statinių, įrenginių ir kitokių konstrukcijų savininkas yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Šiame straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos tokios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas, 2) žalos asmeniui padarymas, 3) įstatyme nurodyto objekto ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys.

Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. Kelių įstatymo 4 str. 3 d. nustato, jog vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p. įtvirtinta viena iš atsakovo savarankiškųjų funkcijų – vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 str. 8 d. 4 p. nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius, užtikrindamas eismo saugumą, be kita ko rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra. Pagal minėto įstatymo 11 str. 7 d. kelio savininkas (valdytojas) privalo užtikrinti, jog kelias būtų tinkamas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui bei atitiktų teisės aktų reikalavimus; organizuoti eismą ir užtikrinti kelio, jo inžinierinių statinių ir techninių eismo organizavimo priežiūrą taip, kad ji atitiktų kelių priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, užtikrinti, kad nedelsiant būtų panaikintos kliūtys, trukdančios eismui ir keliančios pavojų, o jei to negalima padaryti, užtikrinti, kad pavojingose vietose būtų įrengtos atitinkamos techninės eismo organizavimo priemonės tol, kol šios kliūtys bus panaikintos, tobulinti eismo organizavimą, atsižvelgiant į eismo įvykių kelyje priežastis ir aplinkybes, atlyginti žalą asmenims, atsiradusią dėl teisės aktų nustatyta tvarka neatliktų kelio savininko pareigų. Vyriausybės nutarimu Nr.155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 6 p. nurodyta, jog savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą.

Atsakovė neginčija aplinkybės, kad ji yra šulinio, esančio važiuojamoje kelio dalyje Kalniečių g., Kaune, ties pastatu Nr. 196, savininkė. Bylos duomenys rodo, jog 2013-08-26 automobilis važiavo Kalniečių g. ir įvažiavo į važiuojamoje kelio dalies asfalte buvusį įdubimą su šuliniu, nepažymėtą kelio ženklais (1 t., 13 b.l.). Dėl šio įvykio draudikas kreipėsi į ieškovę dėl draudimo išmokos. 2013-08-27 prašyme išmokėti draudimo išmoką, pareiškėja nurodė, kad įvažiavo į važiuojamoje kelio dalyje nepažymėtą skiriamaisiais ženklais duobę ir apgadino automobilį; 2013-08-26 paaiškinime nurodė, jog įvažiavo į važiuojamoje kelio dalyje buvusią duobę, iš kurios buvo iškilęs šulinys (prijungta adm. teisės pažeidimo byla, „popierinės“ bylos 80, 79, 81 b.l.). Kauno APK patrulių rinktinės 5-ojo būrio patrulis K. B. tarnybiniame pranešime nurodė, jog apžiūrint įvykio vietą, priešais šulinį matosi įduba, įkritęs asfaltas, dėl to iškilęs šulinys. Eismo įvykio schemoje pažymėta, kad asfalte įduba apie 5 cm. gylio (1t., 79 b.l., prijungta adm. teisės pažeidimo byla, „popierinės“ bylos 80, 79, 81 b.l.).

Kaip paaiškino UAB „Kauno vandenys“ atstovas, remdamasis bendrovės Avarinės tarnybos viršininko R. S. 2016-07-25 tarnybiniu pranešimu (1 t., 61 b.l.), 2013-08-26 UAB „Kauno vandenys“ avarinėje tarnyboje pranešimų nebuvo gauta. Apžiūrėjus nuotekų tinklo kontrolinį šulinį (pagal pateiktą įvykio vietos schemą) matosi, kad šulinys tvarkingas, šulinio dangtis važiuojamosios dalies atžvilgiu lygus (1t., 98 b.l.). Bylos duomenys suponuoja išvadą, jog eismo įvykio priežastimi buvo važiuojamoje kelio dalyje buvusi 5 cm gylio asfalto įduba, dėl ko buvo iškilęs šulinys. Įduba nebuvo aptverta ir paženklinta. Byloje nėra jokių įrodymų, kad šulinys buvo netinkamai įrengtas, ar būtų netvarkingas. Darytina išvada, kad įduba, o ne netinkamai įrengtas ar netvarkingas šulinys buvo autoįvykio priežastimi.

Ieškovė ir pati manydama, kad dėl autoįvykio yra kalta Kauno miesto savivaldybė, 2013-09-25 pretenzija Nr. R0001400878 kreipėsi į jos administraciją prašydama regreso tvarka atlyginti žalą (1 t., 32 b.l.).

2013-10-14 pretenzija buvo išnagrinėta, tačiau administracija pretenzijos netenkino, kadangi AB „Lietuvos draudimas“ nepateikė reikiamų dokumentų, tačiau neatsisakė pretenziją svarstyti, jei bus pateikti reikiami dokumentai – įvykio vietos schema ir policijos nutarimas. 2015-11-05 ieškovė dar kartą raštu „Dėl išmokos išieškojimo“ kreipėsi į savivaldybės administraciją (1 t., 33-39 b.l.). Taigi, ieškovės veiksmai rodo, kad ji dėl žalos atsiradimo kalta laikė Kauno m. savivaldybę, jos rašyti raštai ir veiksmai nuosekliai tai patvirtina, tačiau dėl neaiškių priežasčių ieškinį pareiškė UAB „Kauno vandenys“. Byloje yra svarbu ir tai, jog atsakovė UAB Kauno vandenys“ ir trečiasis asmuo IF&C Insuarence AS buvo sudarę Bendrosios civilines atsakomybes draudimo sutartį (draudimo sutarties liudijimas BCA Nr. 00006166), kurios galiojimo laikotarpiu, t. y. nuo 2012-10-18 iki 2013-10-17, buvo apdrausta atsakovės civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo tretiesiems asmenims. Pagal Bendrosios civilines atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 010, kurios yra neatsiejama draudimo sutarties dalis, 4 punktą, draudimo objektu laikoma civiline atsakomybė, kylanti dėl draudėjo veiksmais (veikimu arba neveikimu), produktu padarytos žalos tretiesiems asmenims. Trečiasis asmuo IF &C Insuarence AS atsiliepime į ieškinį paaiškino, kad atsakovė savo civilinę atsakomybę apdraudė pagal draudimo apsaugos sąlygą Nr. 20l ,,Civilinės atsakomybės, kylančios dėl draudėjo vykdomos veiklos, draudimas“ (1 t., 60-61, 184-197 bl.). Pagal šią draudimo sąlygą buvo apdrausta atsakovės civilinė atsakomybė, kylanti dėl draudėjo veikla tretiesiems asmenims padarytos žalos, įskaitant dėl draudėjo naudojamų statinių, patalpų, teritorijos, reklaminių stendų, iškabų, vaizdavimo priemonių ar kitų objektų, kurie nurodomi draudimo liudijime, eksploatacijos. Dėl aukščiau pasakyto, spręstina, kad ieškovė iš karto po įvykio turėjo susisiekti su atsakovės draudėju, atsakove ir reikšti joms pretenzijas. Byloje pateiktas Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto tvarkymo skyriaus 2015-11-26 raštas „Dėl žalų atlyginimo“, kurio 5 punkte nurodyta, kad pretenzija persiųstina UAB „Kauno vandenys“ pagal priklausomybę, neįrodo, kad atsakovė yra atsakinga už automobiliui atsiradusią žalą, neįrodo ir kitos aplinkybės, kad pretenzija buvo išsiųsta atsakovei, o atsakovė ją gavo. Be to, pažymėtina, kad minėtame rašte apsispręsta pretenziją išsiųsti atsakovei tik 2015-11-26, t.y. praėjus daugiau nei dviems metas po autoįvykio ( 1 t., 38 b.l.). Taigi, akivaizdu, jog praėjus trejiems metams po įvykio nėra galimybės nei atsakovei, nei jos draudikui apžiūrėti įvykio vietos, kadangi ji bet kokiu atveju yra pakitusi (suremontuota, dar daugiau pablogėjusi dėl meterologinių sąlygų, mechaninių pažeidimų ir kt., CPK 197 str.).

CK 6.266 str. 1 d. numatyta, kad žalą, padarytą dėl statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų trūkumo, turi atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad žala padaryta dėl nukentėjusiojo tyčios, didelio neatsargumo arba dėl nenugalimos jėgos. Šioje byloje ginčo, kad už šulinio priežiūrą atsakinga atsakovė, byloje nėra. Pateiktas 2013-08-26 nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną patvirtina, kad vairuotoja kelių eismo taisyklių pažeidimo nepadarė. Pareigūnai nustatė, kad eismo įvykio vietoje buvo 5 cm. gylio asfalto įdubimas važiuojamoje kelio dalyje dėl ko buvo šulinys iškilęs. Byloje nėra įrodymų, kad kanalizacijos šulinys buvo atviras, nesandarus ir dėl to buvo apgadintas trečiajam asmeniui Z. Z. priklausantis automobilis. Šios aplinkybės nepatvirtino ir pati Z. Z., dalyvavausi parengiamajame posėdyje. Įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Atsakovė savo pareigas šiuo atveju vykdė tinkamai: prižiūrėjo šulinius, jų dangčius. Todėl nepagrįsti ir neįrodyti ieškovės argumentai, jog už žalą yra atsakinga UAB „Kauno vandenys“, todėl ieškinys atmestinas (CPK 178 str.).

CK 6.1015 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tokiu atvejus skolininko kaltė nepreziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas. Pagal šias normas, tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją. Ieškovė, siekdama civilinės atsakomybės taikymo atsakovei, pagal pirmiau nurodytas CK nuostatas ir suformuotą teismų praktiką nagrinėjamoje byloje turi įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad byloje esančių duomenų nepakanka konstatuoti aplinkybei, jog būtent atsakovės neteisėti veiksmai/neveikimas sukėlė žalą trečiajam asmeniui. Ieškovė neįrodė UAB ,,Kauno vandenys“ kaltės dėl įvykio, įvykusio 2013-08-26 adresu Kalniečių g., Kaune, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė VW „Bora“, todėl AB ,,Lietuvos draudimus“ ieškinys atmestinas.

Ieškinio netenkinant, ieškovei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d.).

Valstybei pašto išlaidos nepriteistinos, kadangi yra mažesnės nei 3,00 Eur (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (2014-09-23 Nr. 1R-298/1K-290).

Teismas, vadovaujantis CPK 185 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.