Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-04-26 · Civilinė byla Nr. 2A-637-460/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2011-10-19Klaipėdos apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-04-26Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-26
Bylos Nr.
2A-637-460/2012
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-06726-2011-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aušra Maškevičienė (pirm.), Danguolė Martinavičienė, Erika Misiūnienė
Ieškovas
V. Š.
Atsakovas
Ž. Š.

Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-637-460/2012

Teisėja Elena Pauliukienė (Proceso Nr. 2-06-3-06726-2011-6)
Procesinio sprendimo kategorija
(S) 35.3.6; 35.5; 42.10; 63.1; 114.11;121.21KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2012 m. balandžio 26 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės, Erikos Misiūnienės, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-8479-122/2011 pagal ieškovo V. Š. (V. Š.) ieškinį atsakovei Ž. Š. dėl skolos priteisimo bei ieškovo (apelianto) V. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 10 d. sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovės 15 000 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atsakovė 2009-05-12 išdavė ieškovui paskolos raštelį, kuriame nurodė, kad įsipareigoja ieškovui grąžinti 15 000 Lt per 2 metus, tačiau atsakovė savo prievolės neįvykdė, todėl ieškovas kreipėsi į teismą teisminės gynybos.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-05-30 priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį visiškai patenkino. Atsakovė dėl priimto preliminaraus sprendimo pateikė prieštaravimus nurodydama, jog šalys 2009-05-07 pasirašė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir prašė nutraukti santuoką bendru sutikimu. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-11-16 sprendimu santuoka buvo nutraukta, atsakovei asmeninės nuosavybės teise atiteko butas, esantis (duomenys neskelbtini), atsakovė įsipareigojo per 24 mėnesius nuo sutarties patvirtinimo dienos arba per 2 mėnesius po buto pardavimo, jei buto pardavimas įvyks anksčiau, sumokėti ieškovui 15 000 Lt kompensaciją. Atsakovė pažymėjo, jog šalys iki santuokos nutraukimo vedė derybas dėl turto padalijimo. Šalims sutarus, jog butas atiteks atsakovei, o ieškovas gaus 15 000 Lt kompensaciją, ieškovas norėjo užsitikrinti kompensacijos mokėjimą ir todėl privertė atsakovę pasirašyti įsipareigojimą raštu grąžinti 15 000 Lt. Nurodė, jog atsakovės įsipareigojimas sumokėti ieškovui kompensaciją buvo įtrauktas į santuokos nutraukimo pasekmių sutartį ir teismo buvo patvirtintas. Teigė, kad minėtą įsipareigojimą yra įvykdžiusi, notaras yra kompensacijos sumokėjimo faktą patvirtinęs, todėl ieškovo reikalavimas priteisti 15 000 Lt, kuriuos atsakovė yra sumokėjusi, yra nepagrįstas. Pažymėjo, jog, nutraukiant santuoką, ieškovas nenurodė teismui, kad atsakovė yra jam skolinga, ir šios skolos neįtraukė į dalytiną turtą.

Atsiliepimas

Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovės prieštaravimą, kuriame nurodė, kad šalys 2009 metais jau apie metus negyveno kartu ir nevedė bendro ūkio. Teigė, kad paskolos raštelio išrašymo dieną šalys kartu negyveno, todėl raštelyje nustatytos šalių teisės bei pareigos negali būti prilyginamos prie santuokos nutraukimo pasekmių šalims gyvenant kartu. Teigė, jog 2004 metais, pardavęs butą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovei perdavė dalį piniginių lėšų, kurių pagrindu atsakovė pasirašė terminuoto indėlio sutartį su banku, tačiau šie pinigai nutraukiant santuoką padalyti nebuvo. Norint šalims taikiai nutraukti santuokinius ryšius, atsakovė pasiūlė grąžinti 15 000 Lt kaip kompensaciją už iš ieškovo gautas pinigines lėšas, kurių pagrindu sudaryta indėlio sutartis. Pažymėjo, kad jis sutikęs su tokiu pasiūlymu, nors atsakovė liko skolinga daug didesnę pinigų sumą. Teigė, kad atsakovės prieštaravimai yra nepagrįsti.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-11-10 sprendimu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-05-30 preliminarų sprendimą panaikino ir ieškovo ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo 1 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovei; priteisė iš ieškovo 225 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Nurodė, jog tarp šalių pagal 2009-05-12 atsakovės išrašytą raštelį nesusidarė sutartiniai prievoliniai teisiniai santykiai, kurių pagrindu atsakovei kiltų prievolė sumokėti ieškovui 15 000 Lt sumą, todėl padarė išvadą, kad ieškovo ieškinys yra nepagrįstas, nes ieškovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, jog raštelyje nurodytą sumą perdavė atsakovei.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu apeliantas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-10 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog 2009-05-07 su atsakove pasirašė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, joje numatė 15 000 Lt kompensaciją už apelianto dalį už nekilnojamąjį turtą sumokėjimą. Buvo planuojama, kad nelaukiant 2 metų, nedelsiant 4 kambarių butas bus parduotas ir apeliantui sumokėta kompensacija. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje pinigų sumokėjimo faktas buvo nurodytas, todėl visiškai neturėjo jokio pagrindo, kaip aiškina atsakovė ir nurodo teismas, papildomai apsisaugoti pasirašant paskolos raštelį. Apeliantas nesupranta paskolos raštelio apsaugos funkcijos prasmės, nes ši suma jau buvo numatyta sutartyje, kurią patvirtintų teismas. Iš tikrųjų pasirašęs sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių kalbant su atsakove prisiminė, kad 2004-02-18 pardavus jam nuosavybės teise priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), perdavė atsakovei dalį pinigų, dėl kurių, kaip jis galvojo, atsakovė pasirašė terminuoto indėlio sutartį su banku. Be to, kiek jam pasirodė, atsakovė jam gaunant darbo užmokestį, dalį pinigų dėdavo į terminuoto indėlio sąskaitą banke. Apeliantui šie pinigai grąžinti ir padalyti nebuvo. Suprato, kad yra labai skriaudžiamas santuokos nutraukimo sutartimi, nes 15 000 Lt kompensacija neatitinka sąžiningumo, protingumo kriterijų, todėl po sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasirašymo jis pasakė atsakovei, kad nesutinka su tokia pasirašyta sutartimi, nes reikia išspręsti pinigų grąžinimo klausimą. Atsižvelgiant į tai, kad labai sunkiai pasiekė taikaus santuokos nutraukimo sprendimo būdą, atsakovė nebenorėjo keisti santuokos nutraukimo sutarties. Apeliantas suvokė, kad, visų pirma, negaus informacijos apie sukauptą santuokos metu atsakovės santaupų dydį, nes bankai jam neduos informacijos apie atsakovės sąskaitas, antra, informacija gali būti gauta tik teismo pagalba ir tik nutraukiant santuoką dėl vieno sutuoktinio kaltės, tačiau jis norėjo su atsakove nutraukti santuoką taikiai. Todėl buvo priverstas sutikti su jos siūloma paskolos raštelio forma ir su atsakovės nurodoma pinigų suma, nes tikrai manė, kad atsakovė buvo sukaupusi žymiai daugiau santaupų. Teismas jo prašymu užklausė kelis bankus, iš kurių paaiškėjo, kad atsakovė vis dėlto turėjo terminuotas indėlio sąskaitas. Laikotarpiu nuo 2006-03-27 iki 2007-08-27 buvo padėta virš 10 000 Lt (b. l . 83–99). Apeliantas padarė prielaidą, galvojo, kad atsakovė laikė pinigus bankuose, tačiau bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad tik dalis lėšų buvo atsakovės laikoma terminuoto indėlio banko sąskaitose. Bylos nagrinėjimo metu iš gautų iš bankų išrašų suprato, kad atsakovė ne visus pinigus dėdavo į banko sąskaitas, vadinasi, dalį pinigų atsakovė saugojo namuose. Tačiau visais atvejais santuokos metu atsakovė nedirbdama gavo daug lėšų, todėl 2009-05-12 buvo pasirašytas paskolos raštelis. Teismas nurodė, kad apeliantas neįrodė pinigų perdavimo fakto, tačiau tokioje specifinėje byloje neįmanoma įrodyti pinigu perdavimo fakto, nes santuokos metu neėmė paskolos raštelio iš sutuoktinės, tuo labiau, santuokos metu šie santykiai nebuvo paskoliniai. Tik po faktinio gyvenimo skyrium pradžios bei po sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasirašymo tarp šalių susiklostė specifiniai paskolos santykiai. Šalys susitarė, kad atsakovė dar privalo sumokėti 15 000 Lt. Abi šalys su tuo sutiko pasirašydamos paskolos rašteli. Faktiškai pagal savo esmę šie santykiai neatitiko paskolos santykių. Faktiškai tai buvo kompensacijos klausimas. Kaip yra žinoma, teisinį pagrindą, priimdamas sprendimą, nurodo ir privalo nurodyti teismas. Apeliantas nuosekliai procesiniuose dokumentuose išdėstė poziciją, kokiu būdu ir dėl kokių veiksmų atsirado minimas raštelis. Suformulavo reikalavimą — priteisti 15 000 Lt. Teismas galėjo pats pasirinkti teisinį pagrindą, atsižvelgdamas į jo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Mano, jog vertinant santykius kaip kompensacijos mokėjimo santykius, neturi būti įrodinėjamas pinigų perdavimo faktas, kaip nurodo teismas. Dėl šios priežasties teismas neteisingai aiškino būtinybę įrodyti pinigų perdavimo faktą, nes faktiškai tarp šalių nesusiklostė paskolos santykiai, o susiklostė prievolė sumokėti tam tikrą pinigų sumą, kuri ankstesniuose dokumentuose aptarta nebuvo.

Atsiliepimas

Atsakovė teismui pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Juo prašo apelianto skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti 600 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, jog ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, jog jaučiasi nuskriaustas santuokos nutraukimo sutartimi, nes 15 000 Lt kompensacija neatitinka sąžiningumo, protingumo kriterijų. Tačiau tokių priekaištų ir abejonių ieškovas nekėlė nei santuokos nutraukimo byloje, nei ieškinyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui sumažinimo bei niekieno neverčiamas pasirašė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Apeliantas visiškai neteisingai nurodo, jog teismas neteisingai aiškino būtinybę įrodyti pinigų perdavimo faktą. Pažymi, jog nutraukiant santuoką, aptarė visus svarbiausius klausimus ir abu geranoriškai 2009-05-07 pasirašė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-11-16 sprendimas dėl santuokos nutraukimo, jei apeliantas manė, jog jo teisės pažeistos, dar galėjo būti skundžiamas apeliacine tvarka, tačiau įstatymo numatyta tvarka sprendimas apeliacine tvarka nebuvo skundžiamas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2009-05-12 atsakovė parašė raštelį, kuriame nurodė, jog įsipareigoja grąžinti apeliantui 15 000 Lt per 2 metus nuo raštelio išrašymo datos (b. l. 7). Atsakovė Ž. Š. su buvusiu sutuoktiniu A. M. susilaukė sūnaus P. M., gim. 1998-05-10 (b. l. 18), 2000-07-27 santuoka buvo nutraukta (b. l. 20). Su buvusiu sutuoktiniu ieškovu V. Š. atsakovė susilaukė dukters M. Š., gim. 2008-02-28 (b. l. 17). Šalys 2004-02-13 nusipirko butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 108–111). Šalių santuoka 2009-11-16 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-8671-563/2009 buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (b. l. 22). Teismo sprendimu atsakovei asmeninės nuosavybės teise atiteko 4 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir atsakovė įsipareigojo per 24 mėnesius nuo sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo dienos arba per 2 mėnesius nuo buto pardavimo, jei buto pardavimas įvyks anksčiau, V. Š. sumokėti 15 000 Lt kompensaciją už jai atitenkantį nekilnojamąjį turtą (b. l. 22). Teismui tvirtinant šalių sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, sutuoktiniai patvirtino, jog santuokos metu ir santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu šalys nėra sudariusios kitų sandorių, iš kurių kylančių prievolių vykdymui turėtų reikšmės santuokos nutraukimas (b. l. 22). Teismo sprendimu nepilnametės šalių dukters M. Š. gyvenamoji buvo nustatyta su motina ir ieškovas įsipareigojo mokėti vaiko išlaikymui po 800 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki dukters pilnametystės (b. l. 22). 2010-10-19 Klaipėdos miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-8163-613/2010, kuriuo ieškovo V. Š. ieškinį atsakovei Ž. Š., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybai dėl išlaikymo dydžio sumažinimo patenkino iš dalies – pakeitė išlaikymo nepilnametei M. Š. dydį, priteisdamas iš ieškovo išlaikymą dukrai po 640 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki jos pilnametystės (b. l. 23–24). Byloje esantys duomenys pagrindžia, jog ieškovas 2010-06-03 Klaipėdos miesto 7-ajame notarų biure pareiškė, kad 15 000 Lt sumą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-11-16 sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-8671-563/2009 iš Ž. Š. gavo (b. l. 33). Atsakovė 2010-06-03 AB Ūkio banko mokėjimo nurodymu Nr. 420301 pervedė ieškovui 15 000 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodydama, jog sumokama pagal teismo sprendimą (b. l. 114). 2004-02-18 ieškovas V. Š. pardavė jam nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 47–51). Byloje esanti medžiaga pagrindžia, kad ieškovas dirba akcinėje bendrovėje „BALTIJOS“ LAIVŲ STATYKLA, ieškovui mokamas atlyginimas nuo 2002 metų didėjo ir 2009 metais sudarė vidutiniškai apie 4 000 Lt per mėnesį (b. l. 52–60). Ieškovui pareikalavus teismo užklausti, ar atsakovės vardu yra bankuose sudarytos terminuoto indėlio sutartys, nustatyta, jog atsakovės vardu tokios sutartys AB SEB banke, AB Ūkio banke, AB banke DNB banke, AB banke „Snoras“ nebuvo sudarytos (b. l. 77–82, 101–102). Atsakovės vardu indėlio sąskaitos buvo atidarytos AB „Swedbank“, jos buvo uždarytos 2007-08-27, 2007-10-05 ir 2007-10-06 (b. l. 83).

Apeliantas skunde nurodo, jog teismas padarė akivaizdžiai neteisingas išvadas, neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, neteisingai išaiškino teisės normas bei nukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Su tokia apelianto nuomone teisėjų kolegija nesutinka.

Nors apeliantas skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, tačiau skunde nenurodė nė vienos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, patvirtinančios, jog teismas netinkamai pritaikė teisės normas ar nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis).

Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovas, reikšdamas ieškinį dokumentinio proceso tvarka, suformulavo reikalavimą dėl 15 000 Lt skolos priteisimo bei nurodė tokias faktines aplinkybes: „paskolinau atsakovei 15 000 Lt; dėl paimtos paskolos 2009-05-12 Ž. Š. išdavė man paskolos raštelį“ (b. l. 2). Atsiliepime į atsakovės prieštaravimus ieškovas nurodė, jog pinigų perdavimo faktą įrodinės atsakovės terminuoto indėlio sąskaitų išrašais (b. l. 62). Tačiau apeliaciniame skunde nurodo, jog „neįmanoma įrodyti pinigų perdavimo fakto, nes santuokos metu neėmė paskolos raštelio iš sutuoktinės, tuo labiau santuokos metu šie santykiai nebuvo paskoliniai“. Nors ieškinyje ieškovas nurodė ir buvo tvirtai įsitikinęs, jog paskolino atsakovei 15 000 Lt, tačiau atsiliepime bei teismo posėdžio metu jis nurodė, kad jokių pinigų neskolino, o tai buvo kompensacijos klausimas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog apelianto pozicija, nurodytos faktinės aplinkybės ieškinyje, atsiliepime į atsakovės prieštaravimus yra labai prieštaringa, nenuosekli (b. l. 2, 61–62, 143) (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis).

Kaip jau buvo minėta anksčiau, atsakovė 2009-05-12, dar būdama santuokoje, pasirašė įsipareigojimą, jog per 2 metus grąžins 15 000 Lt. Teisėjų kolegija primena, jog nutraukiant santuoką pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Be to, iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs (CK 3.118 straipsnio 2 dalis); nustačius turtą, kuris sutuoktiniams priklauso asmeninės nuosavybės teise, ir iš jo atskaičius asmenines skolas, sudaromas kompensacijų balansas, kuriame nurodoma, kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą ir kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto (CK 3.118 straipsnio 3 dalis). Taigi nutraukiant santuoką į turto balansą įtraukiamas ne tik visas šalių turtas, bet ir skolos, prievolės. Apeliantas bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismui 2009-05-12 raštelio atskirai nepateikė, vadinasi, šalys, vesdamos derybas dėl santuokos nutraukimo pasekmių, minėtą įsipareigojimą į prašymą dėl santuokos nutraukimo įtraukė, nes priešingu atveju būtų pažeidę turto balanso sudarymo institutą (CK 3.118 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis). Be to, pirmosios instancijos teismo sprendime kaip ir 2009-05-12 raštelyje nurodyta ta pati suma ir tas pats įsipareigojimo įvykdymo terminas, t. y. 15 000 Lt ir terminas – 24 mėnesiai. Svarbu pažymėti ir tai, jog būtent sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys nurodė, jog santuokos metu ir santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu nėra sudarę kitų sandorių, iš kurių kylančių prievolių vykdymui turėtų reikšmės santuokos nutraukimas (Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-11-16 sprendimo 5 punktas; b. l. 22). Pabrėžtina, jog byloje yra pateikti duomenys, jog įsipareigojimą grąžinti 15 000 Lt už apelianto nekilnojamojo turto dalį atsakovė įvykdė, tą patvirtina 2010-06-03 Klaipėdos miesto 7-ajame notarų biure apelianto pasirašytas pareiškimas, jog pinigus – 15 000 Lt – pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-11-16 sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-8671-563/2009 iš Ž. Š. gavo, pretenzijų neturi ir prievolę laiko visiškai įvykdyta (b. l. 33, 114) (CPK 178 straipsnis, CPK 197 straipsnis). Apibendrindama tai, kas anksčiau pasakyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog labiau tikėtina, kad atsakovės raštu parašytas raštelis dėl 15 000 Lt grąžinimo buvo išrašytas kaip garantija ir patvirtinimas, jog šalių iš anksto iki santuokos nutraukimo aptartą kompensaciją atsakovė už jai tenkančią santuokinio turto dalį sumokės ieškovui, yra visiškai pagrįsta.

Apeliantas skunde nurodo, jog jaučiasi nuskriaustas santuokos nutraukimo sutartimi, nes 15 000 Lt kompensacija neatitinka sąžiningumo, protingumo kriterijų. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantas tokių priekaištų ir abejonių nekėlė nei santuokos nutraukimo byloje, nei ieškinyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui sumažinimo (b. l. 23–24) bei niekieno neverčiamas pasirašė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis). Pabrėžtina ir tai, kad apeliantas apeliaciniame skunde nurodo klaidingus duomenis, jog atsakovė turėjo terminuoto indėlio sąskaitas, nurodydamas, jog laikotarpiu nuo 2006-03-27 iki 2007-08-27 buvo į sąskaitas įnešta daugiau kaip 10 000 Lt. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė aplinkybę, jog atsakovės vardu 2006-03-27 į AB „Swedbank“ sąskaitą (duomenys neskelbtini) buvo įnešta 3 000 Lt ir tik ši vienintelė sąskaita buvo terminuoto indėlio sąskaita (b. l. 97). Pažymėtina, kad po kurio laiko, 2007-08-27, 3 091,19 Lt suma iš šios sąskaitos (duomenys neskelbtini) buvo pervesta į kitą sąskaitą (duomenys neskelbtini) (b. l. 99). Tą pačią dieną t. y. 2007-08-27, 2 000 Lt iš šios sąskaitos buvo pervesti į kitą sąskaitą (duomenys neskelbtini) (b. l. 98), kol 2007-10-05 iš šios sąskaitos buvo paimta 2 000 Lt, kaip atsakovė teigia, močiutės laidotuvėms. Taigi šiose sąskaitose nurodytas sumas sudėjus, gal ir galima daryti išvadą, jog atsakovė disponavo lėšomis, viršijančiomis 10 000 Lt, tačiau analizuojant sąskaitų išrašus matyti tik vienos sumos perkėlimo procedūros iš vienos sąskaitos į kitas sąskaitas, todėl apelianto teiginys, jog atsakovė disponavo lėšomis, viršijančiomis 10 000 Lt, yra visiškai nepagrįstas jokiais įrodymais (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 197 straipsnis).

Be to, apeliantas neteisingai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino būtinybę įrodyti pinigų perdavimo faktą. Kadangi ieškinyje dokumentinio proceso tvarka ieškovas išdėstė aplinkybes, jog jis paskolino atsakovei 15 000 Lt, todėl ieškinyje vadovavosi CK 6.870 straipsnio bei CK 6.871 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis paskolos sutarties sampratą bei formą. Teisėjų kolegija primena, jog CK 6.870 straipsnis reglamentuoja paskolos sutarties sampratą, o šio straipsnio 2 dalis numato, jog paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Taigi tam, kad būtų galima konstatuoti, jog tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, paskolos raštelyje arba kitame skolos dokumente turi pakankamai aiškiai atsispindėti pinigų perdavimo faktas. Paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn bei paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui – šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių, nors vienos nesant, paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad šios aplinkybės bylose dėl paskolos grąžinimo sudaro įrodinėjimo dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-15 nutartis, civilinė byla Nr. 3K-3-37/2012). Nesudaryta paskolos sutartis (nesant įvykusio pinigų ar daiktų perdavimo fakto) nėra sandorio pripažinimo negaliojančiu objektas. Įrodyti, kad paskolos dalykas perduotas paskolos gavėjui ir kad paskolos sutartis sudaryta, tenka paskolos davėjui (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-14 nutartis, civilinė byla Nr. 3K-3-107/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-09-28 nutartis, civilinė byla Nr. 3K-3-366/2010). Atsižvelgiant į tai, apeliantas turėjo pareigą įrodyti 15 000 Lt perdavimo atsakovei faktą, kaip tai numato Civilinio proceso kodeksas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika. Be to, atsižvelgiant į šią praktiką, nesant įvykusio pinigų perdavimo fakto, atsakovė negalėtų kreiptis į teismą dėl tokio sandorio pripažinimo negaliojančiu, nes nėra sandorio pripažinimo negaliojančiu objekto, o paskolos sutartis laikoma nesudaryta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-10-19 nutartyje, civilinė byla Nr. 3K-3-402/2010, taip pat nurodė, jog „sandoris, neturintis dalyko, yra savaime negaliojantis (niekinis) kaip prieštaraujantis imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis)“.

Atskirai pažymėtina ir tai, jog apeliantas savo apeliaciniame skunde nurodo aplinkybes, kurios galėjo būti susijusios su santuokos nutraukimo byla, bet ne su byla dėl paskolos priteisimo. Santuoka nutraukta pirmosios instancijos teismo 2009-11-16 sprendimu. Nutraukiant santuoką, abi šalys 2009-05-07 pasirašė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-11-16 sprendimas dėl santuokos nutraukimo, jei apeliantas manė, jog jo teisės pažeistos, dar galėjo būti skundžiamas apeliacine tvarka, tačiau įstatymo numatyta tvarka sprendimas apeliacine tvarka nebuvo skundžiamas. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas tinkamai pritaikė ir išaiškino CK 6.870 straipsnio bei CK 6.871 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias paskolos sutarties sampratą bei paskolos sutarties formą, turinį, bei tinkamai nustatė, jog būtent ieškovui teko įrodinėjimo pareiga pagal CPK 178 straipsnio nuostatas įrodyti pinigų perdavimo atsakovei faktą.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, nepadarė proceso teisės normų pažeidimų, kurie galėtų turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui, todėl apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra priskiriamos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Išlaidų už advokato ar jo padėjėjo teikiamas paslaugas atlyginimo tvarką reglamentuoja CPK 98 straipsnis ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos rekomendacijos „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau – Rekomendacijos), kurios nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamas paslaugas maksimalų dydį. Nurodytais aktais turi vadovautis teismas, nustatydamas priteistinas išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Atsakovė teismui pateikė įrodymus, jog patyrė 600 Lt išlaidų už teisines advokato paslaugas parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 151). Minėtos atsakovės patirtos išlaidos atitinka ir neviršija Rekomendacijos 8.11 punkte nustatytos maksimalios sumos, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra teisinis pagrindas priteisti šias išlaidas iš apelianto atsakovei (CPK 93 straipsnio 1 dalis, Rekomendacijos 8.2 punktas).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-05-30 nutartimi (b. l. 10–11) civilinėje byloje Nr. 2-8479-122/2011 taikė atsakovės turtui laikinąsias apsaugos priemones, kurias Klaipėdos apygardos teismas 2011-10-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1462-513/2011 pakeitė. Nagrinėjamu atveju atmetus ieškinį laikinosios apsaugos priemonės nebeatlieka sprendimo įvykdymo užtikrinimo funkcijos, todėl jos panaikintinos (CPK 144 straipsnis, CPK 149 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 straipsniais,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei Ž. Š. iš apelianto V. Š. 600 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-05-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-8479-122/2011 Ž. Š. turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones, pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2011-10-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1462-513/2011.

Kolegijos pirmininkė Aušra MaškevičienėKolegijos teisėjos Danguolė MartinavičienėErika Misiūnienė