Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-05-24 · Administracinė byla Nr. I-3674-423/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-05-24
Bylos Nr.
I-3674-423/2018
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Asta Urbonienė
Pareiškėjas
L. Š.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3674-423/2018Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00730-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; (S) 55.1.1
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 24 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Asta Urbonienė,sekretoriaujant Ritai Kinderienei,nedalyvaujant pareiškėjui L. Š.,

atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsiliepimas

Pareiškėjas L. Š. skundu prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 3). Pareiškėjas skunde ir atsikirtime į atsiliepimą nurodė, kad jis nuo 2015-04-01 iki 2015-06-01 buvo laikomas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje (toliau – ir areštinė, Alytaus AVPK), kurioje laikymo sąlygos neatitiko įstatymuose nustatytų reikalavimų. Kamerose trūko gyvenamojo ploto, nuo sienų byrėjo tinkas, veisėsi pelėsis, buvo netinkamas apšvietimas ir vėdinimas, sanitarinis mazgas atskirtas nuo likusios patalpos tik mūrine sienele, todėl pareiškėją matė kiti drauge kalintys suimtieji. Dėl netinkamų gyvenimo sąlygų areštinėje pareiškėjui kilo neturtinė žala, pasireiškusi dideliais nepatogumais, orumo pažeminimu, dvasiniais išgyvenimais, depresija, todėl prašoma priteisti 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Atsakovės atstovas atsiliepimuose į skundą nurodė, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu 7 paras trūko virš 1 kv. m ploto ir 7 paras – 0,03 kv. m ploto, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Minimalaus ploto pažeidimas truko itin neilgą laikotarpį ir buvo nežymus. Pažymėjo, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą praėjus daugiau nei pustrečių metų nuo paskutinio jo teises neva pažeidžiančio veiksmo, todėl manytina, kad padaryta skriauda nėra tokia didelė. Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai", patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-09-29 įsakymu Nr. V-820, 20 punktas numatė, kad policijos areštinės kamerose turėjo būti įrengti sanitariniai mazgai, kurie turėjo būti atskirti nuo gyvenamosios paskirties ploto pertvaromis, o ne įrengti atskiroje patalpoje. Alytaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose nėra užfiksuota jokių higienos normos pažeidimų. Pareiškėjas patirtą žalą iš esmės apibūdina tik bendro pobūdžio nusiskundimais ir deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, jų nepagrindžia jokiais tiesioginiais ar netiesioginiais įrodymais, nepateikia jokių duomenų apie savo fizinę ar psichinę sveikatos būklę, kitas fizinės ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl patirtų nepatogumų ar neigiamų išgyvenimų. Atsakovės atstovas prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja atlyginti neturtinę žalą, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais dėl netinkamų kalinimo sąlygų Alytaus AVPK areštinėje.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.1

Pareiškėjas skunde nurodo, kad areštinės kamerose jam trūko gyvenamojo ploto. Teritorinių policijos įstaigų areštinėse policijos uždarytų asmenų laikymo tvarką ir sąlygas, šių asmenų teisių bei laisvių, taip pat pareigų užtikrinimo ir realizavimo tvarką ginčo laikotarpiu nustatė Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklės, patvirtintos 2007-05-29 Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-356 (toliau – ir Areštinių veiklos taisyklės), kurių 80 punkte įtvirtinta nuostata, jog vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kv. m. (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas). Sprendžiant dėl nurodyto teisės akto taikymo nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiama į LVAT formuojamą praktiką, pagal kurią, skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą areštinės kameroje turi būti vadovaujamasi Areštinių veiklos taisyklių 80 punkte įtvirtinta nuostata, jog policijos įstaigų areštinės kameros plotas vienam asmeniui turi būti ne mažesnis kaip 5 kv. m. (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas) (2016-01-18 nutartis byloje Nr. A2538-624/2015, 2015-12-31 nutartis byloje Nr. A2250-662/2015).

Iš bylos duomenų matyti, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo kalinamas Alytaus AVPK areštinėje nuo 2015-04-28 iki 2015-04-29 kameroje Nr. 4, drauge su dar dviem asmenimis, nuo 2015-04-29 iki 2015-05-05 – kameroje Nr. 12 drauge su dar dviem asmenimis, nuo 2015-07-28 iki 2015-08-04 – kameroje Nr. 9 drauge su dar trimis asmenimis (b. l. 10). Visų kamerų plotas – 14,9 kv. m., todėl konstatuotina, kad pareiškėjui teko nuo 3,73 kv. m iki 4,97 kv. m ploto. Esant šioms aplinkybėms, pripažintina, kad pareiškėjui kalint areštinėje ginčo laikotarpiu 8 dienas trūko 0,03 kv. m ploto, o likusias 8 dienas – 1,27 kv. m ploto, taigi, iš viso 16 dienų pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeistas Areštinių veiklos taisyklių 80 punktas, neužtikrinant minimalios vienam asmeniui tenkančios ploto normos.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad kamerose sanitarinis mazgas nebuvo atitvertas nuo likusios patalpos, buvo tvanku, drėgna, veisėsi pelėsis, trūko šviesos.

Areštinėse laikomų asmenų teises ir pareigas, policijos pareigūnų veiklą ir darbo organizavimą užtikrinant teritorinių policijos įstaigų areštinėse laikomų asmenų apsaugą ir areštinės vidaus tvarką ginčo laikotarpiu reglamentavo jau minėtos Areštinių veiklos taisyklės bei ginčo laikotarpiu galiojusi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-09-29 įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2009-10-09 iki 2015-11-01) (toliau – ir higienos norma).

Kadangi atsakovės atstovas neneigia, kad sanitarinis mazgas kamerose tebuvo atskirtas sienele, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į privatumą pasinaudojant tualetu. Lietuvos higienos normos HN 37:2009 20 punkte nustatyta, kad policijos areštinės kameroje turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi būti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara. Tačiau taikant nacionalinį teisinį reguliavimą atsižvelgtina į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje pateiktus vertinimus, susijusius su bent minimaliu kalinamų asmenų privatumo užtikrinimu, pavyzdžiui, kad žema (1,2 m) aukščio sienele atskirtas tualetas neatitinka Konvencijos 3 straipsnio reikalavimų, kadangi taip nesudaromos sąlygos privatumui ir ši vieta visada matoma tiek kartu kalinčių nuteistųjų, tiek pareigūnų (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012-05-10 sprendimą byloje G. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 41558/05). Nors sanitarinio mazgo atitvėrimas sienele ir laikomas atitinkančiu higienos normos reikalavimus, įtvirtintus nacionaliniuose teisės aktuose, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgusi į minėtus EŽTT išaiškinimus, vertina, kad toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo bendros kameros erdvės asmens privatumo užtikrinimo aspektu nėra tinkamas, kadangi tai gali riboti kalinčio asmens privatumą ir sukelti jam nemalonius išgyvenimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-06-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017, 2017-04-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).

Higienos normos HN 37:2009 20 punkte numatyta, kad sanitarinis mazgas turi turėti atskirą oro šalinimo sistemą. Policijos areštinės kameroje turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 proc. Areštinių kamerų dirbtinė šviesa turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (21 p.). Kameros turi būti vėdinamos per langus (orlaides), išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (23 p.).

Savo argumentus pagrindžiančių duomenų pareiškėjas nepateikė. Tuo tarpu iš atsakovės atstovo pateiktų 2015-08-11 ir 2015-06-10 patikrinimo aktų (patikrinimai buvo atlikti artimu ginčo laikotarpiui metu) matyti, jog areštinės kamerose įrengti veidrodžiai ir spintelės, grindys dažytos, visose kamerose pakeisti langai, jie yra skaidraus stiklo, vėdinimas vykdomas per atvirus langus bei per paduodamąją ventiliaciją, sanitariniuose mazguose yra atskira oro šalinimo sistema, patalpos apšviečiamos liuminescencinėmis lempomis, nuolat atliekama kamerų dezinfekcija, vedamas patalpų valymo žurnalas. Higienos normos pažeidimų nenustatyta. Teismo vertinimu, nors minėti aktai nėra surašyti būtent pareiškėjo kalinimo dienomis, tačiau juose užfiksuotos aplinkybės, tokios, kaip patalpų apšvietimas, dezinfekcija, sienų, lubų, įrenginių būklė, langų, vėdinimo įrengimas, negalėjo iš esmės pasikeisti per tokį trumpą laikotarpį tarp pareiškėjo kalinimo laiko ir patikrinimų aktų surašymo. Be to, LVAT laikosi pozicijos, jog nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus ginčo laikotarpiu, pažymėtina, kad pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (LVAT 2015-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A2446-624/2015). Nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Visuomenės sveikatos centrą ar Alytaus AVPK pareigūnus su nusiskundimais dėl kalinimo sąlygų ar prašymais atlikti patikrinimus patalpose, kuriose gyveno.

Teismas taip pat pažymi, kad pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė ir konstatavo, jog kamerose trūko oro, buvo drėgna, apšvietimas blogas ir kt., kas pažeidžia jo teises ir, jo manymu, duoda pagrindą reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiškai nepagrindė bei neindividualizavo dėl to jam kilusių subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Pažymėtina, jog neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (CK 6.250 str. 1 d.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl blogų buities ir sanitarinių kalinimo sąlygų yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai, todėl šie argumentai nevertinami kaip pakankami neturtinės žalos, kuri gali būti įvertinta pinigais, konstatavimui. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Įvertinus visumą nustatytų aplinkybių, darytina išvada, kad Alytaus AVPK neveikė taip, kaip pagal įstatymus institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, pažeisdama minimalų kameros ploto reikalavimą ir neužtikrindama privatumo sanitariniame mazge. Atsižvelgtina ir į tai, kad bendrąjį gyvenamąjį plotą mažino joje esantis sanitarinis mazgas. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į bylai svarbią aplinkybę, kad minimalaus ploto normos pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu truko itin trumpą laikotarpį (du laikotarpiai po 8 paras, kuriuos skyrė ilga pertrauka), o pareiškėjas dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi į teismą praėjus beveik trejiems metams nuo minėto pažeidimo, kuris, jo teigimu, sukėlė skunde nurodytas pasekmes. Pažymėtina, kad asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (CK 6.250 str. prasme) poveikis jo fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (CK 6.271 str. prasme). Laiko veiksnys asmens patirtas dvasines ir fizines kančias menkina, jos blėsta (LVAT 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012). Todėl aplinkybė, kad pareiškėjas delsė pasinaudoti teismine gynyba dvejus metus nuo paskutinio neigiamus išgyvenimus sukėlusio atsakovo veiksmo, leidžia daryti išvadą, jog jo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodoma suma. Be to, pareiškėjui tekęs plotas nebuvo mažesnis, negu 3 kv. m, kas, atsižvelgiant į EŽTT praktiką, nelaikytina Konvencijos pažeidimu. Atsižvelgtina ir į tai, kad pusę pažeidimo laikotarpio pareiškėjui tetrūko 0,03 kv. m ploto, todėl, teismo vertinimu, toks trūkumas objektyviai negalėjo būti juntamas.

Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu kokiu nors būdu (žodžiu ar raštu) skundėsi įstaigos administracijai būtent dėl netinkamų jo laikymo sąlygų. Be to, byloje nenustatyta, jog Alytaus AVPK būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama suėmimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu dėl jo laikymo areštinėje sąlygų būtų kilusios sveikatos problemos ar kitos sunkaus masto pasekmės.

Vis dėlto, teismas pripažįsta, kad laikotarpiu, kuomet pareiškėjui teko 3,73 kv. m ploto, papildomai atsižvelgiant ir į privatumo sanitariniame mazge neužtikrinimą, jis galėjo patirti tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t.y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. LVAT praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT praktikoje (EŽTT 2008-11-28 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).

Įvertinus pažeidimo trukmę, jo pobūdį, nesant įrodymų apie tai, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, taip pat nesant duomenų, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų laikymo sąlygų buvo kreipęsis į pareigūnus ar medikus, nustačius, kad kiti pareiškėjo argumentai dėl netinkamų kalinimo sąlygų yra nepagrįsti, atsižvelgiant į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio ir pragyvenimo sąlygas bei tai, kad pažeidimas nebuvo tęstinis ir buvo nežymus, neturtinės žalos dydis įvertinamas 50 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, teismas

nusprendžia:

Skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui L. Š. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 50 Eur (penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Asta Urbonienė