Panevėžio apygardos teismo nutartis

2022-10-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-104-879/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-10-13
Bylos Nr.
1S-104-879/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daina Vaidachavičienė
Advokatai
Vytautas Kupcikevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-104-879/2022Procesinio sprendimo kategorija 2.14.4 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2022 m. spalio 13 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daina Vaidachavičienė, sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei,

dalyvaujat advokatui Vytautui Kupcikevičiui,prokurorei Gražinai Petrulytei,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – E. P.-G. – gynėjo advokato Vytauto Kupcikevičiaus skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. rugsėjo 5 d. nutarties, kuria jai buvo pratęsta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ (duomenys neskelbtini), taikymas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. E. P.-G. priverčiamoji medicinos priemonė taikoma pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 15 d. nutartį, kuria E. P.-G., nepakaltinamumo būsenoje padariusiai baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ (duomenys neskelbtini), taikoma iki šiol.

Žemesnės instancijos teismas

2. Skundžiama apylinkės teismo nutartimi E. P.-G. buvo pratęsta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas ir gydimas bendro stebėjimo sąlygomis (duomenys neskelbtini). Apylinkės teismas skundžiamą nutartį motyvuoja tuo, kad E. P.-G. psichikos būklė gerėja, tačiau dar nėra pakankamai stabili, ji gynybiška, mąstymas nenuoseklus, išsako santykio kliedesius. Be to, jos socialinė adaptacija sutrikusi, ji nekritiška ligos, padaryto baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos atžvilgiu, teigė, kad draugo mama išprovokavo konfliktą. Būklės gerėjimas stebimas trumpa laika, t. y. du mėnesius, teisme apklausta E. P.-G. teigė, kad ji gerai jautėsi ir išliko tokia pati nuo pat atvykimo į ligoninę, tik nėra įtampos. Nėra patikimu duomenų, jog artimas šeimos narys (mama) galės prižiūrėti ir rūpintis asmeniu, todėl jos priverstinis gydymas stacionare turi būti tęsiamas.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniu skundu prašoma Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. rugsėjo 5 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį, kuria E. P.-G. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ (duomenys neskelbtini) pakeisti ambulatorinius tebėjimu priminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Apeliaciniame skunde remiamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo, Panevėžio apygardos teismo praktika, BPK ir BK nuostatomis bei nurodoma: Sprendžiant dėl baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padariusio asmens prievartinio gydymo sąlygų, būtina įvertinti to asmens pavojingumą, atsižvelgti į gydymo trukmę, jo veiksmingumą, sveikatos pokyčius, paties asmens savo ligos vertinimą ir motyvaciją tęsti gydymą. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino minėtas aplinkybes, o pernelyg sureikšmino E. P.-G. psichikos būklėje išlikusį jos psichikos ligai būdingą elgesį, visiškai neatsižvelgdamas į tai, kad asmens susirgimas nėra visiškai išgydomas.

3.1. Apylinkės teismas vertindamas E. P.-G. psichikos būklę padarė nepagrįsta išvadą, kad jos socialinis pavojingumas nėra išnykęs ar sumažėjęs. Visuma byloje esančių duomenų patvirtina, jog socialinė būklė yra pagerėjusi ir pakankamai stabili, agresijos, konfliktų, režimo pažeidimų nepastebėta, jos elgesys tvarkingas, ji skirtus vaistus vartoja, laikosi nustatytų elgesio normų, savo psichikos liga pripažįsta. Mano, kad gydymo įstaigos atstovo paaiškinimas, jog pacientė nėra pilnai kritiška padarytai veikai, nėra teisingas, nes reikalavimas, jog asmuo pripažintų ir baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymą, reikštų įstatymo draudžiamą reikalavimą duoti prieš save parodymus.

3.2. E. P.-G. psichikos būklė yra reikšmingai pagerėjusi. VšĮ (duomenys neskelbtini) gydytojų komisijos 2022 m. rugpjūčio 4 d. išvadoje nurodyta, kad pacientė yra teisingai orientuota vietoje, laike ir savyje, nuotaika pakankama, jos suvokimo sutrikimų neišklausta, jos impulsų kontrolė pakankama, skyriuje jos elgesys ramus, psichomotorinio sujaudinimo epizodų nepastebėta. Nors išvadoje minima ir tai, kad pacientė kiek įsitempusi ir gynybiška, tačiau tai visiškai suprantama ir pateisinama netgi sveikam žmogui.

3.3. Apeliaciniu skundu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, priešingai nei nurodyta komisijos išvadoje bei teismo nutartyje, E. P.-G. psichikos būklė gerėja pakankamai sparčiai ir jau pakankamai ilgai. Kadangi pacientė ligoninės stacionare stebima ir gydoma jau ilgiau nei šešis mėnesius, tad akivaizdu, kad jos būklė gerėjanti ir jau stabili yra pakankamai ilgai – apie 4-5 mėnesius.

3.4. Vien tai, kad E. P.-G. klinikoje išlieka kai kurie negatyvieji paranoidinės šizofrenijos simptomai (emocijų blankumas, neadekvatumas, polinkis rezonuoti ir pan.), negali būti laikoma aplinkybe, užkertančia kelią pakeisti jai taikomą priverčiamąją medicinos priemonę. Įvertinus tai, kad E. P.-G. psichikos būklė pagerėjusi bei, yra įsitikinęs, pakankamai stabili jau ilgą laiką (4-5 mėnesius), o jos socialinis pavojingumas reikšmingai sumažėjęs, tai sudaro pagrindą jai pakeisti taikomą priverčiamąją medicinos priemonę į švelnesnę.

3.5. Skundžiamoje nutartyje priverčiamosios priemonės pratęsimas motyvuotas ir tuo, kad nėra patikimų duomenų, jog pakeitus šią priemonę į gydymą ambulatorinio stebėjimo sąlygomis, būtų kam nuolat stebėti jos psichikos būklę bei prižiūrėti jos vaistų vartojimą, lankymąsi pas gydytojus. Skunde pažymimą, jos sprendžiant priverčiamosios medicinos priemonės taikymo klausimą svarbus yra asmens psichikos būklės bei jo socialinio pavojingumo įvertinimas, o ne nuo pačio asmens nepriklausomų faktorių vertinimas. Pateiktas T. P. prašymas dėl galimybės prižiūrėti dukrą vertintas skeptiškai vien dėl to, kad E. P.-G. teismo posėdyje užsiminė apie galimybę ištekėti ir gyventi su sutuoktiniu, tačiau tai įvyktų tik neaiškioje perspektyvoje ir, tokiu atveju, rūpintis bei prižiūrėti ją galėtų jei ne motina, tai sutuoktinis.

3.6. Priverčiamosios medicinos priemonės pakeitimas švelnesne, taikant jai ambulatorinį stebėjimą pagal gyvenamąją vietą, ne tik leis tęsti E. P.-G. tinkamą gydymą, bet ir sudarys sąlygas jai grįžti į pilnavertį visuomeninį gyvenimą, stiprinti ir plėtoti jos socialinius ryšius ir adaptaciją visuomenėje.

4. Teismo posėdyje gynėjas prašė skundą tenkinti, o prokurorė- atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Skundas atmetamas.

6. Išnagrinėjęs skundo argumentus, pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, apygardos

teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pratęsė E. P.-

G. atžvilgiu taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro

stebėjimo sąlygomis.

7. Skundu prašoma pakeisti E. P.- G. priverčiamosios medicinos priemonės - stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis taikymą į ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pirminės psichikos sveikatos priežiūros centre, sudarant galimybę jai gyventi namuose prižiūrint motinai T. P..

8. Gynėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad jo ginamosios veikos pavojingumas yra sumažėjęs, ji po gydymo yra kritiška savo elgesiui, jos sveikata yra žymiai pagerėjusi, todėl laikysis gydytojų nurodymų, gers vaistus ir lankysis pas gydytoją, o jos priežiūrą užtikrins motina. Tačiau apygardos teismo vertinimu E. P.-G. sveikata nėra pagerėjusi tiek, kad galima būtų jos gydymo režimą keisti.

9. E. P.-G. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės akte (duomenys neskelbtini) nustatyta lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas- paranoidinė šizofrenija. Dėl to ji Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 15 d. nutartimi pripažinta nepakaltinama ir skirtas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ (duomenys neskelbtini).

10. Iš Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros 2022m. rugpjūčio 8 d. išvados (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad stebimuoju laikotarpiu E. P.-G. elgesys skyriuje formaliai teisingas, konfliktų nefiksuota, impulsų kontrolė struktūruotoje aplinkoje pakankama. Vertinant psichikos būseną jos nuotaika pakankama, stokoja raiškos, mąstymas vidutinio tempo, stokoja nuoseklumo, logikos, linkęs rezonuoti, skyriuje elgesys ramus, sujaudinimo epizodų nepastebėta, susirgimo atžvilgiu kritika nepakankama. Komisijos metu nusiskundimų neišsako, kontaktas formalus, gynybiškas, mąstymas paralogiškas, nenuoseklus, išsako santykio kliedesius draugo motinos, teisėsaugos atžvilgiu, yra nekritiškas, jos socialinė adaptacija sutrikusi. Komisija, konstatavusi kad E. P.-G. būsena yra gerėjanti, bet nepakankamai stabili, rekomenduoja priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis tęsti.

11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Komisijos išvadą, kitus byloje esančius duomenis sprendžia, kad tinkamai užtikrinti E. P.-G. reikalingą gydymą šiuo metu galima tik ją stebint ir gydant stacionare bendro stebėjimo sąlygomis, nes dėl ligos pobūdžio ir per trumpo gydymo laiko negalima daryti išvados, jog sveikata yra pagerėjusi tiek, kad gydymą galima būtų tęsti ambulatorinėmis sąlygomis.

12. Svarbu įvertinti ir tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 15 d. nutartis pradėta vykdyti tik 2022 metų kovo 3 d. ir tik nuo to laiko E. P. -G. stacionarizuota į VšĮ (duomenys neskelbtini), t.y. jį iki Komisijos išvados realiai gydoma buvo tik 5 mėnesius. Kaip matyti iš VšĮ (duomenys neskelbtini) atstovo gydytojo V. J. paaiškinimo teismo posėdyje, jos būsena gerėjanti yra tik apie du mėnesius, jai buvo didintos vaistų dozės, koreguotas gydymas, o gydymo stacionare ilgesnis gydymo laikotarpis yra reikalingas dėl vaistų ir jų dozių palaikymo. Komisijos išvados ir atstovo nuomone E. P.-G. būsena yra gerėjanti, bet dar nėra pakankamai stabili, tai yra visiškai priešinga nei teigiama skunde, kad jos sveikatos būklė gerėja pakankamai sparčiai. Skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad 5 mėnesių gydymo laikotarpis bendro stebėjimo sąlygomis yra rezultatyvus, nes asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė psichikos būklė yra su teigiama dinamika, tačiau akivaizdu, kad gydymas dar turi būti tęsiamas stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sąlygomis, nes yra praėjęs per trumpas laiko tarpas, tam kad pasiekti E. P.-G. gydymo tikslus, keičiančius jos socialinį elgesį bei kritiškumą savo veiklai, nes tam yra būtinas ilgesnis laiko tarpas bei griežtesnė paciento kontrolė. Iš Komisijos išvados matyti, kad pacientė išlieka nekritiška savo ligai, gynybiška, neatvira, išsako kliedesius draugo motinos, teisėsaugos atžvilgiu. Tokia jos pozicija išdėstyta ir teismo posėdyje, kuriame E. P.-G. neigė savo veiką, aiškino, kad konfliktą išprovokavo draugo motina, ji buvo sistemiška, bet ne iš jos pusės, neigė smaugimo ir spyrių naudojimą, o tai tik patvirtina Komisijos išvadą dėl jos psichikos būklės ir kritiškumo ligai bei padarytai veikai stokos. Iš bylos duomenų matyti, kad E. P.- G. mama sutinka rūpintis dukra ir suteikti jai gyvenamąjį plotą, užtikrinti kad ji galėtų gydymą tęsti ambulatorinėmis sąlygomis, tačiau iš teismo posėdžio protokolo nustatyta, kad duodama paaiškinimus teismui T. P. pati nebuvo tvirtai įsitikinusi savo įtaka dukrai ir jos elgesio kontrole, nebuvo kategoriškai įsitikinusi, kad pati dukra su ja gyventų, teigė, kad ji gali gyventi ir su savo draugu. Esant tokios aplinkybėms nėra aiškus artimas šeimos narys ar giminaitis, kuris galėtų užtikrinti tinkamą E. P.- G. priežiūrą jos ambulatorinio stebėjimo metu.

13. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu akivaizdu, kad E. P.-G. gydymas dar turi būti tęsiamas stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sąlygomis, nes yra praėjęs per trumpas laiko tarpas, tam kad pasiekti jos gydymo tikslus, keičiančius jos socialinį elgesį bei kritiškumą savo veiklai, tam būtinas ilgesnis laiko tarpas bei griežtesnė pacientės kontrolė struktūruotoje aplinkoje. Ambulatorinės priežiūros sąlygomis to nepavyktų padaryti dėl jau aptartų motyvų. Darytina išvada, kad nors E. P.-G. sveikatos būklė yra gerėjanti bet ji nėra tiek pagerėjusi, kad jos gydymas galėtų būti tęsiamas lengvesnėmis sąlygomis užtikrinant tinkamą gydymą. Pasikeitus aplinkybėms ar pagerėjus E. P.-G. sveikatai jai taikant intensyvų gydymą ir jos elgesio kontrolę, įstatymas suteikia galimybę bet kada, tačiau ne rečiau kaip kas šešis mėnesius, spręsti klausimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės keitimo ar naikinimo (BPK 405 straipsnio 2 dalis)

14. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. rugsėjo 5 d. nutartis, kuria E. P.-G. pratęstas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis, yra pagrįsta ir teisėta, naikinti ją skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

E. P.-G., kuriai taikoma priverčiamoji medicinos priemonė gynėjo advokato Vytauto Kupcikevičiaus skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. rugsėjo 5 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Daina Vaidachavičienė