- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-01-31
- Bylos Nr.
- 2-480-841/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00432-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gražina Mataitienė
- Ieškovas
- I. U., N. B., R. G., N. L., Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos
- Atsakovas
- S. T.
- Advokatai
- Silva Balčiūnienė
- Kategorijos
- 44.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Mataitienė, sekretoriaujant Janinai Morkūnienei, dalyvaujant ieškovams I. U., N. B., Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovei Vitalijai Grušienei, atsakovui S. T., atsakovo atstovei advokatei Silvai Balčiūnienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų I. U., R. G., N. B., N. L., Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinius atsakovui S. T. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai su ieškiniais kreipėsi į teismą dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo. Ieškovai nurodė, kad 2009-05-03, apie 16 val. 30 min., grįžtant iš Rygos oro uosto išnuomotu mikroautobusu Iveco (duomenys neskelbtini) žiedinėje sankryžoje netoli Jelgavos miesto įvyko eismo įvykis, kurio metu ieškovai patyrė sužalojimus. Atsakovas S. T., vairavęs mikroautobusą, pažeidė kelių eismo taisykles: artėdamas prie žiedinės sankryžos nesumažino greičio, įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, mikroautobusas atsitrenkė į kelio atitvarus ir apsivertė. 2011-06-10 įsiteisėjusiu Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-42/76/2011 atsakovas pripažintas kaltu įvykdęs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje. Ieškiniuose nurodytas kitas atsakovas- UAB „Novalita“ bankrutavo, 2011-06-06 Šiaulių apygardos teismo sprendimu pripažinta, kad jo veikla pasibaigė, sprendimas įsiteisėjęs, UAB „Novalita“ išregistruotas iš juridinių asmenų registro.
Ieškovė I. U. nurodė, kad dėl autoįvykio metu patirtos traumos tenka nuolat kęsti skausmą, lankytis pas gydytojus. Dėl to, kad buvo sužalotas stuburas, patiria skausmus, nėra garantuota dėl savo sveikatos ateityje, negali dirbti fizinio darbo, du kartus per metus reikalinga reabilitacija, už kurią tenka pačiai primokėti. Iki avarijos buvo visiškai sveika, avarijos metu patyrė šoką, skausmą, baimę. Yra gavusi iš atsakovo 500 Lt, kuriuos laiko kaip dalį kompensacijos už neturtinę žalą. Prašo priteisti turtinę žalą- 6232,59 Lt bei 80000 Lt neturtinės žalos. Į neturtinę žalą įskaičiuoja ir negautas pajamas, kurias būtų gavusi, jei būtų išvykusi dirbti į užsienį, kaip įrodymą pateikė įdarbinimo paraišką.
Ieškovė N. B. nurodė, kad turtinės žalos reikalavimo nekelia, prašo atlyginti tik 100000 Lt neturtinę žalą. Į šią žalą taip pat įskaičiavo kitų asmenų patirtas laiko ir materialines sąnaudas, kurios buvo skirtos jai padėti bei galimai būsimas išlaidas sveikatai ateityje. Dėl autoįvykio metu sutrikdytos sveikatos patiria nepatogumus, pasekmės jausis ir ateityje, nukentėjo gyvenimo kokybė, negalėtų dirbti fizinio darbo, yra apribota laisvalaikio pomėgių prasme- negali sportuoti, reikalinga mankšta, reabilitacija, tenka gerti nuskausminamuosius. Nebegali važinėti dviračiu, negalėtų šokti su virve ar parašiutu.
Ieškovės R. G. įstatyminis atstovas R. G. ieškinyje nurodė, kad dukrai R. G. buvo padaryta 3000 Lt turtinė žala: fotoaparatas, telefonai, dukros rūbai, paveikslai, sugadinti eismo įvykio metu. Neturtinę žalą įvardijo kaip dukters patirtą skausmą, išgąstį, didelį šoką. Prašė priteisti iš atsakovo visą patirtą turtinę žalą bei 10000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Ieškovo N. L. įstatyminė atstovė S. L. ieškinyje nurodė, kad dėl eismo įvykio patyrė 5000 Lt turtinę žalą- turėjo išlaidų sanatoriniam gydymui, transporto paslaugoms, vaistams. Padarytą neturtinę žala įvardino kaip sūnaus patirtą skausmą, išgąstį, didelį šoką. Taip pat likę liekamieji reiškiniai. Neturtinę žalą įvertino 10000,00 Lt.
Ieškovas Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos teisme pateikė ieškinį atsakovui S. T. dėl žalos Privalomojo sveiktos draudimo fondo biudžetui atlyginimo. Nurodė, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už minėto eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas VšĮ Šiaulių apskrities ligoninei buvo sumokėta 9666,58 Lt. Visi nukentėjusieji buvo gydomi dėl sužalojimų, patirtų eismo įvykio, už kurį atsakingas atsakovas S. T., metu. Viso prašė priteisti iš atsakovo 9666,58 Lt už nukentėjusiųjų gydymą.
Atsakovas S. T. visiškai sutiko su ieškinių reikalavimais atlyginti turtinę, žalą, dėl neturtinės žalos sutiko iš dalies, mano, kad ji yra per didelė, atsakovas šiuo metu yra registruotas darbo biržoje, neturi savo vardu registruoto turto, be to jo sūnus ir dukra mokosi ir yra reikalingi pagalbos. Nurodė, kad pagal galimybes stengiasi žalą atlyginti, su kai kuriais nukentėjusiais tos avarijos metu asmenimis jau yra visiškai atsiskaitęs. Prašė teismo išdėstyti žalos atlyginimą, nes šiuo metu pajamų neturi.
Įstatyminis R. G. atstovas R. G. prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, nes išvyksta į komandiruotę.
Įstatyminė N. L. atstovė S. L. prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, ieškinį patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2009-05-03 apie 16 val. 20 min. Cenas kaime, Jelgavos rajone, Latvijos Respublikoje, įvyko eismo įvykis, dėl kurio 2011-06-10 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu kaltu pripažintas atsakovas S. T. (t.I, 9-21 b.l.). Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad ieškovams šioje civilinėje byloje buvo padaryti šie sužalojimai: N. B.: stuburo kaklinės dalies 5-6 slankstelių disko išvarža su nugaros smegenų nervų šaknelių pažeidimu, dešinės krūtinės ląstos pusės sumušimas, o dėl stuburo kaklinės dalies 5-6 slankstelių disko išvaržos su nugaros smegenų nervų šaknelių pažeidimu, jai buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas; I. U.: stuburo juosmeninės dalies pirmojo slankstelio kūno kompresinis lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, poodinės kraujosruvos galvoje, paviršinės muštinės žaizdos ir nubrozdinimai nugaros juosmeninėje srityje, o dėl stuburo juosmeninės dalies pirmojo slankstelio kūno kompresinio lūžio jai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei dešimt dienų laikotarpiui; N. L.: galvos smegenų sukrėtimas, nubrozdinimai veide, kraujosruvos kairės rankos penktame piršte ir kairiame petyje, dėl galvos smegenų sukrėtimo jam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei dešimt dienų laikotarpiui; R. G.: kairiojo raktikaulio lūžis, kairės plaštakos pirmojo delnakaulio ir pirmojo piršto pamatinio pirštikaulio lūžis, muštinės žaizdos kairio kelio sąnario srityje, galvos smegenų sukrėtimas, odos nubrozdinimai, kraujosruvos dešiniame smilkinyje, smakre, dešinėje dubens pusėje ir dešinėje šlaunyje, dėl kairiojo raktikaulio lūžio, kairės plaštakos pirmojo delnakaulio ir pirmojo piršto pamatinio pirštikaulio lūžio jai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei dešimt dienų laikotarpiui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovas S. T. iš dalies sutiko su ieškovų reikalavimais dėl neturtinės žalos, nurodė, kad sutiktų ieškovių I. U. ir N. B. neturtinės žalos atlyginimui sumokėti po 10000,00 Lt, R. G. – 3000,00 LT – 4000,00 Lt, N. L. – iki 5000,00 Lt.
Atsižvelgtina į tai, kad atsakovas teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl ieškovų sužalojimo bei į visas ieškiniuose ir teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad per mėnesį gauna apie 1500,00 Lt pajamų, turi du vaikus, kuriems skiria dalį pajamų. Pagal į bylą pateiktus dokumentus atsakovas nuo 2011-03-05 iki 2011-06-16 dirbo UAB „J.“, nuo 2011-12-23 yra registruotas darbo biržoje (t. I, 51,78 b.l.). S. T. turi sūnų D. T., gim. (duomenys neskelbtini), kuris mokosi (duomenys neskelbtini) dieniniame skyriuje bei dukrą M. T. gim. (duomenys neskelbtini), kuri studijuoja Li(duomenys neskelbtini) bakalauro dieninėse studijose (t. I, 76-77 b.l.). Atsakovas neturi savo vardu registruotų transporto priemonių ir nekilnojamojo turto (t. I, 79-80 b.l.).
Teismas, įvertindamas padarytos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į dėl nusikaltimo kilusius ieškovams padarinius. Teismas nevertina ieškovų teiginių dėl galimų būsimų sveikatos sutrikimų ir dėl to galimų išlaidų, nes šie teiginiai tėra pagrįsti prielaidomis, o prielaidomis teismas remtis negali. Ieškovams išaiškintina, kad jiems neužkertamas kelias pakartotinai kreiptis į teismą dėl autoįvykiu padarytos žalos atlyginimo, jeigu tokia žala laikui bėgant atsirastų. Teismas taip pat nevertina ieškovų argumentų dėl galimai kitų asmenų turėtų išlaidų rūpinantis dėl įvykio nukentėjusių ieškovų sveikata ar jų buitimi. Kreiptis į teismą dėl pažeistos jo teisės gynybos yra kiekvieno asmens įstatymu numatyta teisė ir kiekvienas asmuo yra laisvas ta teise pasinaudoti.
Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau sprendime – CK) 6.249 straipsnio 1 dalis). Žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį turi įrodyti ieškovas. Konkretų nuostolių dydį nustato teismas, įvertinęs šalių pateiktus įrodymus. Atsakovas S. T. visiškai sutiko su visų ieškovų ieškiniais dalyje dėl turtinės žalos, jų dydžio neginčijo, todėl teismas dalyje dėl turtinės žalos priteisimo plačiau nepasisako. Ieškovams priteistina: I. U. - 6232,59 Lt, N. L. - 5000 Lt, Valstybinei ligonių kasai prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos- 9666,58 Lt turtinės žalos. Pagal pateiktą į bylą R. G., ieškovės R. G. tėvo ir įstatyminio atstovo 2011-06-10 raštą, atsakovas yra atlyginęs ieškovei R. G. visą padarytą turtinę žalą ir dėl jos pretenzijų neturi, todėl ieškovės R. G. ieškinys dalyje dėl 3000 Lt turtinės žalos atmestinas (t.I, b.l.81).
Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Ž.v. UAB „Vilniaus troleibusai“; Nr. 3K-3-371/2003; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. R.v. Lietuvos Respublika; Nr. 3K-3-604/2005, kt.). Neturtinės žalos atlyginimo atvejai, žalos dydžio nustatymo kriterijai reglamentuojami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje. Civilinėje teisėje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas, o teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, turi vadovautis bendrąsias žalos atlyginimo sąlygas nustatančiomis teisės normomis, taip pat atsižvelgti į specifinius, tik šios kategorijos byloms būdingus kriterijus.
Pažymėtina, kad neturtinės žalos, kuri pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Tai priklauso nuo pažeistų vertybių, atsiradusių pasekmių ir kitų kriterijų. Neturtinė žala yra padaroma dėl sukeliamų išgyvenimų, bet paveikiant skirtingus gėrius, turinčius didesnę ar mažesnę vertę asmeniui. Jeigu išgyvenimai sukeliami dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų – sveikatos sužalojimo, grėsmės gyvybei sukėlimo, tai pripažįstama, kad išgyvenimai yra ypač dideli. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nereikia įrodinėti aplinkybių, jei asmens nusikalstamų veiksmų pasekmės nustatytos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai). Nagrinėjamu atveju teismo nuosprendžiu buvo nustatytas faktas, kad ieškovams buvo sutrikdyta sveikata, taigi šių aplinkybių pakartotinai nereikia įrodinėti. Ieškovai ieškinius dėl žalos atlyginimo grindžia atitinkamomis faktinėmis aplinkybėmis bei įrodymais, patvirtinančiais šias faktines aplinkybes.
Teismas pažymi, kad ieškovai nebuvo pakankamai rūpestingi, atidūs ir dėl jų elgesio galimai buvo sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar padidėti: Kelių eismo taisyklių, patvirtintų 2002 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“, (akto redakcija, galiojusi nuo 2008-09-01 iki 2010-01-01) 60 p. nustatyta: „važiuodami motorine transporto priemone su įrengtais saugos diržais, keleiviai privalo būti užsisegę saugos diržus“. Tų pačių taisyklių 200 p. nurodo: „važiuojant transporto priemone su įrengtais saugos diržais, būtina juos užsisegti. Jeigu autobuse įrengti saugos diržai, priešais kiekvieną sėdynę, ant sėdynės arba šalia jos matomoje vietoje gali būti pavaizduotas informacinis ženklas „Užsisek saugos diržą“. Byloje nustatyta, kad ieškovai nebuvo prisisegę saugos diržų. Atsakovas pažymėjo, kad jis keleiviams neliepė prisisegti saugos diržų, tačiau ant automobilio vidinės durų pusės buvo lipdukas, įspėjantis tai padaryti. Kadangi kelių eismo taisyklės pareigą užsisegti saugos diržą numato keleiviui, teismas tą aplinkybę, kad nė vienas ieškovų nebuvo prisisegęs saugos diržu, nors turėjo tokią pareigą, vertina ieškovų nenaudai.
Nagrinėjamu atveju buvo pakenkta įstatymo saugomai vertybei – ieškovų sveikatai, todėl teismas, atsižvelgdamas į jau nurodytas aplinkybes dėl sužalojimų pasekmių ir jų įtakos tolesniam ieškovų gyvenimui, atsakovo kaltę, jo turtinę padėtį, ieškovų kaltę dėl žalos atsiradimo, eismo įvykio aplinkybes, turtinės žalos dydį, vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, kiekvieno ieškovų patirtą neturtinę žalą įvertina atskirai.
Ieškovei I. U. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, ji buvo gydoma ligoninėje, vėliau ambulatoriškai (t. I, 6-7 b.l.), patiria fizinį skausmą, nepatogumus dėl sveikatos sutrikimo, sunkumus buityje ir darbe, atsirado nerimas ir įtampa, sutriko miegas. Ieškovei periodiškai reikalingos reabilitacijos procedūros (t.I, 58-65, 74-75 b.l.). Ieškovė dirba tą patį darbą, kurį dirbo iki autoįvykio, išnešiojo ir (duomenys neskelbtini) normaliai pagimdė sveiką kūdikį, netekto darbingumo nėra. Įvertinus visas aukščiau išvardintas bylos aplinkybes bei atsižvelgiant į Lietuvos teismų praktiką bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas ieškovės I. U. patirtą neturtinę žalą įvertina 15000 Lt. Ieškovei I. U. Lietuvos transporto priemonių draudikų biuras yra kompensavęs 690,56 Lt neturtinės žalos, ši suma išskaičiuotina iš visos priteistinos neturtinės žalos sumos (t. V, 14 b.l.). Taip pat iš priteistinos neturtinės žalos sumos išskaičiuotina 500 Lt suma, kurią atsakovas yra sumokėjęs ieškovei baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu (t. I, 18 b.l.), ieškovei I. U. priteistina neturtinė žala 13809,44 Lt.
Ieškovei N. B. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, ji buvo gydoma ligoninėje, vėliau ambulatoriškai, iki šiol patiria skausmus, nepatogumus dėl sveikatos sutrikimo, sunkumus buityje ir darbe, dėl sužalojimų sutriko miegas, atsirado nerimas ir įtampa, dėl veido ir liežuvio tirpimo sunku kalbėti, pasikeitė artikuliacija (t IV, 4-5). Ieškovė turi vartoti vaistus, jai reikalingos įvairios reabilitacinės procedūros. Ieškovė dirba tokio pat pobūdžio darbą, kaip ir iki autoįvykio. Nuo 2009-11-03 ieškovei neterminuotai buvo nustatytas 85 % darbingumo lygis (t. IV 6 b.l.), netektas darbingumas 15 %. Dėl po traumos likusių sutrikimų ieškovė nuolat patiria skausmus, nepatogumus buityje, apribotos jos laisvalaikio galimybės (t.IV, 7-11 b.l.). Įvertinus visas aukščiau išvardintas bylos aplinkybes bei atsižvelgiant į Lietuvos teismų praktiką bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas ieškovės N. B. patirtą neturtinę žalą įvertina 30000 Lt. Ieškovei N. B. Lietuvos transporto priemonių draudikų biuras yra kompensavęs 1381,12 Lt neturtinės žalos, ši suma išskaičiuotina iš visos priteistinos neturtinės žalos sumos (t. V, 13 b.l.). Taip pat iš priteistinos neturtinės žalos sumos išskaičiuotina 500 Lt suma, kurią atsakovas yra sumokėjęs ieškovei baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu (t. IV, 23 b.l.), ieškovei N. B. priteistina neturtinė žala 28118,88 Lt.
Ieškovei R. G. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl kurio buvo gydoma ligoninėje, vėliau tęsiamas ambulatorinis gydymas, eismo įvykio metu ji patyrė išgąstį, skausmą, šoką, po įvykio neramiai miegojo, gydėsi ambulatoriškai. Apie po traumos besitęsiančius sveikatos sutrikimus ar liekamuosius reiškinius duomenų nepateikta. Įvertinus visas aukščiau išvardintas bylos aplinkybes bei atsižvelgiant į Lietuvos teismų praktiką bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas ieškovės R. G. patirtą neturtinę žalą įvertina 3000 Lt. Iš priteistinos neturtinės žalos sumos išskaičiuotina 500 Lt suma, kurią atsakovas yra sumokėjęs ieškovės įstatyminiam atstovui R. G. baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu (t.II, 12 b.l.), ieškovei R. G. priteistina neturtinė žala 2500 Lt.
Ieškovui N. L. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, jis buvo gydomas ligoninėje, vėliau tęsiamas ambulatorinis gydymas, eismo įvykio metu jis patyrė išgąstį, skausmą, šoką, po įvykio neramiai miegojo, gydėsi ambulatoriškai. Apie po traumos besitęsiančius sveikatos sutrikimus ar liekamuosius reiškinius duomenų nepateikta. Įvertinus visas aukščiau išvardintas bylos aplinkybes bei atsižvelgiant į Lietuvos teismų praktiką bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas ieškovo N. L. patirtą neturtinę žalą įvertina 3000 Lt. Ieškovui N. L. Lietuvos transporto priemonių draudikų biuras yra kompensavęs 690,56 Lt neturtinės žalos, ši suma išskaičiuotina iš visos priteistinos neturtinės žalos sumos (t. III, 12 b.l.). Iš priteistinos neturtinės žalos sumos išskaičiuotina 500 Lt suma, kurią atsakovas yra sumokėjęs ieškovo įstatyminiam atstovui P. L. baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu (t.III, 12 b.l.), ieškovui N. L. priteistina neturtinė žala 1809,44 Lt.
Teismas laiko, kad atsakovas turi prisiimti atsakomybę už sutrikdytą ieškovų sveikatą ir dėl to patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, prarastą aktyvumą, ir apribojant savo interesus imtis visų pastangų kompensuojant ieškovams padarytą žalą. Teismo nuomone, atsakovas yra sveikas, darbingas ir turi visas galimybes siekti uždarbio, juo labiau, kad jis turi visas galimybes darbui. Atsakovo turtinė padėtis šiuo atveju teismo manymu nėra pakankamas pagrindas mažinti atlygintinos neturtinės žalos dydį.
Teismas nesprendžia atsakovo prašymo dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, nes atsakovas nenurodė laikotarpio, kuriam prašo sprendimą išdėstyti bei sumos, kurią galėtų skirti kas mėnesį žalos atlyginimui, todėl nebuvo galimybės teismo posėdžio metu išklausyti ieškovų nuomonės ir gauti jų sutikimą dėl konkrečių sumų išdėstymo. Be to egzistuoja tikimybė, kad byloje dalyvaujantys asmenys teiks apeliacinius skundus, todėl tiek atlygintinos sumos, tiek terminai gali kisti. Atsakovui išaiškintina, kad jis dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo turi teisę kreiptis su prašymu šioje byloje CPK 284 str. numatyta tvarka, pateikiant duomenis bei įrodymus apie galimybę sprendimą įvykdyti dalimis ir teismas tokį jo prašymą spręs.
Ieškovai nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo ieškovams nepriteistinos (CPK 98 str. 1 d.).
Ieškovai šioje byloje buvo atleisti nuo žyminio mokesčio pagal LR CPK 83 str. 1 d. 4 p. ieškinį iš dalies patenkinus, iš atsakovo valstybei priteistinas byloje mokėtinas žyminis mokestis proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Viso patenkinama reikalavimų šioje byloje 67136,93 Lt sumai, nuo šios sumos mokėtinas žyminis mokestis 2014,00 Lt, (67136,93x0,03=2014) ši suma iš atsakovo priteistina valstybei. Taip pat iš atsakovo valstybei priteistinos 30,00 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 str., 88 str., 93 str. 1 d.), viso iš atsakovo valstybei priteistina 2044,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei I. U., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo S. T., a.k. (duomenys neskelbtini) 13809,44 Lt (trylika tūkstančių aštuonis šimtus devynis litus 44 ct) neturtinės žalos atlyginimo ir 6232,59 Lt (šešis tūkstančius du šimtus trisdešimt du litus 59 ct) turtinės žalos atlyginimo.
Priteisti ieškovei N. B., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo S. T. 28118,88 Lt (dvidešimt aštuonis tūkstančius šimtą aštuoniolika litų 88 ct) neturtinės žalos atlyginimo.
Priteisti ieškovei R. G. a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo S. T. 2500,00 Lt (du tūkstančius penkis šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimo.
Priteisti ieškovui N. L. a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo S. T. 1809,44 Lt (tūkstantį aštuonis šimtus devynis litus 44 ct) neturtinės žalos atlyginimo ir 5000 Lt (penkis tūkstančius litų) turtinės žalos atlyginimo.
Priteisti ieškovui Valstybinei ligonių kasai prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos iš atsakovo S. T. 9666,58 Lt ( devynis tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt šešis litus 58 ct) turtinės žalos atlyginimo.
Kitoje dalyje ieškinius atmesti.
Priteisti iš atsakovo S. T. 2044,00 Lt (du tūkstančius keturiasdešimt keturis litus) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank", banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šiaulių miesto apylinkės teisme.