Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini) Biržų r., Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Biržų r., deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Biržų r., profesinio išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, teista 2020 m. liepos 23 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ str. 1 d., galutine 40 MGL (2000 Eur) bauda, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metams, ir konfiskuojant vairuotos transporto priemonės vertę atitinkančią sumą - 970 Eur; bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. V., 2020 m. rugsėjo 20 d., apie 8 val., Biržų r., (duomenys neskelbtini) kaime, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo I. K. priklausančią kelių transporto priemonę - automobilį "(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,12 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Motyvuojamoji dalis

Ši kaltinamosios D. V. padaryta nusikalstama veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 281¹ str. 1 d.

Taip pat ji, būdama 2020 m. liepos 23 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pripažinta kalta už įvykdytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281¹ str. 1 d., ir nubausta galutine 40 MGL (2000 Eur) dydžio bauda, paskiriant jai baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise 3 metus vairuoti kelių transporto priemones, bei konfiskuoti transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą - 970 Eur, ir, žinodama apie paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę uždraudimą naudotis specialia teise, atimant D. V. teisę vairuoti transporto priemones 3 metams, vengė atlikti jai paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. ji, 2020 m. rugsėjo 20 d. apie 8 val., Biržų r., (duomenys neskelbtini) kaime, vairavo I. K. priklausančią kelių transporto priemonę - automobilį "(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdama teisės vairuoti transporto priemonės, kai jai atimta teisė vairuoti transporto priemones 3 metams, bei būdama neblaivi nuo alkoholio (nustatyta 2,12 promilės etilo alkoholio koncentracija).

Ši kaltinamosios D. V. padaryta nusikalstama veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 243 str.

Kaltinamoji D. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltę dėl abiejų nusikalstamų veikų pripažįsta visiškai ir parodė, kad 2020 m. rugsėjo mėnesį, iš ryto apie 8 val. (duomenys neskelbtini) k., Biržų r., būdama iš vakaro vartojusi alkoholio, vairavo automobilį priklausantį I. K.. Sustabdė policija. Prisimena kaip kalbėjo su policininkais. Automobilį pasiėmė savavališkai, nes sugalvojo pasivažinėti. Iš vakaro gėrė šampaną, stipriuosius gėrimus. I. K. buvo kartu, bet vėliau išvažiavo namo. I. K. priklausantį automobilį vairuoja jos brolis, o ji su juo draugauja. Nors neturi teisės vairuoti pasiėmė automobilio raktelius ir išvažiavo. Kartu važiavo dar du žmones. Tuo metu jautėsi labai apsvaigusi. Sutinka, kad jai buvo nustatytas 2,12 promilės alkoholinis girtumas. Supranta, kad toks jos elgesys galėjo sukelti ir sunkesnių pasekmių. Neblaivi automobilį vairuoja antrą kartą. Už tai jau vieną kartą yra nuteista, paskirta bauda ir baudžiamojo poveikio priemonė. Žinojo, kad jai uždrausta vairuoti. Baudos nesumokėjusi. Šiuo metu nedirba, augina vaiką, gauna pašalpas. Pripažįsta, kad iš savo elgesio po pirmo nuteisimo nepasimokė. Šiuo metu pradėjo gydytis nuo alkoholizmo. Dėl tokio savo elgesio jai labai gėda. Gailisi padariusi nusikalstamas veikas.

D. V. visiškai prisipažinus kalta padarius dvi nusikalstamas veikas ir davus išsamius parodymus, nustatyta, kad nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių. Prokurorui, kaltinamajai sutikus su sutrumpintu įrodymų tyrimu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 str. 1 d.).

1. Transporto priemonės vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo

Kaltinamosios D. V. kaltė padarius Lietuvos Respublikos BK 281¹ str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, be jos pačios visiško prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais rašytiniais įrodymais:

Kaltinamoji D. V. ikiteisminiame tyrime parodė, kad 2020 m. rugsėjo 19 d. buvo su draugais (duomenys neskelbtini) kaime, visą naktį nemiegojo, gėrė alkoholinius gėrimus. Jau paryčiais, t. y. 20 dienos rytą, galėjo būti apie 6 val. ryto, sugalvojo dar su dviem vyrais važiuoti pas juos į namus, (duomenys neskelbtini) kaime. Tų vyrų vardų ji nežino. Ji žinojo, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“ priklauso I. K., žinojo, kur yra padėti to automobilio rakteliai, ji juos rado. Ji pasiėmė automobilį „(duomenys neskelbtini)“ ir ji vairavo, buvo nemažai išgėrusi šampano, alaus. Jiems važiuojant link (duomenys neskelbtini) kaimo, ji vairavo „(duomenys neskelbtini)“ automobilį, pravažiavo įvažiavimą į tų vyrų namus, ji greit spaudė ant stabdžių ir tikrai nematė, kad už jos būtų važiavęs koks automobilis, nes mašinoje garsiai grojo muzika, į veidrodėlius nesidairė. Ji nebandė nuo pareigūno bėgti, ji net nematė jo, tik vienu metu, kai sustojo, policijos pareigūnas atidarė mašinos duris ir ištraukė iš spynos raktelius. Ji neturi įgijusi teisės vairuoti automobilį, vairuotojo pažymėjimo neturi. Tuo metu ji negalvojo, kad ją gali sustabdyti policijos pareigūnai, tuo metu turėjo daug drąsos, buvo neblaivi ir važiavo. Niekas jos neprašė ir niekas neliepė sėstis už vairo, ji pati norėjo vairuoti mašiną. Atsimena alkotesterio parodymus, su jais sutiko, nes buvo tikrai apsvaigusi nuo alkoholio. Atvyko kitas policijos ekipažas, patikrino jos girtumą. Atvykęs tralas išvežė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, o ją pareigūnai paleido į namus. Jos nesulaikė, nes ji laukiasi. Gailisi, kad vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“ apsvaigusi nuo alkoholio. Žinojo, kad jai yra uždrausta tris metus vairuoti transporto priemones, be to, ji neturi įgijus teisės vairuoti transporto priemones, neturi vairuotojo pažymėjimo, tačiau ji vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kurio raktelius pasiėmė pati savavališkai, buvo neblaivi, todėl taip neapgalvotai pasielgė, blaivi nebūtų taip pasielgusi. Ji užsiregistravusi Užimtumo tarnyboje, bet jokio darbo jai nesiūlė, o kadangi darbo neturėjo, pajamų jokių negavo, todėl neturėjo iš ko sumokėti jai paskirtą baudą. Nuoširdžiai gailisi, kad taip atsitiko. (b. l. 131-134, 153-155).

Liudytojas M. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. rugsėjo 20 d. ryte, apie 8 val., po tarnybos, už (duomenys neskelbtini) kaimo, link (duomenys neskelbtini) kaimo, ties sankryža į Braškių kaimą, pastebėjo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pavažiavęs sustojo viduryje kelio. Po to, neparodęs posūkio signalo, nusuko į (duomenys neskelbtini) kaimą. Matė, kad pavojingai važinėja po kelią, tada staiga sustojo automobilis viduryje kelio, jis buvo priverstas greitai sustoti ir pamatė, kad priekyje važiuojantis automobilis įjungė atbulinį bėgį ir važiuoja atgal, jis panaudojo garsinį signalą ir spėjo pasitraukti nuo minėto automobilio. Automobilis vėl pradėjo važiuoti į priekį ir padidino greitį, jis pradėjo automobilį vytis ir tuo metu pranešė apie tai savo kolegoms. Tada automobilį „(duomenys neskelbtini)“ sumėtė, jis sustojo, o jis tuo metu spėjo išlipti ir atidaryti to automobilio dureles. Pamatė, kad už vairo sėdi mergina. Ji akivaizdžiai buvo neblaivi, nuo jos sklido alkoholio kvapas. Automobilyje taip pat sėdėjo du vyriškiai, kurie taip pat buvo akivaizdžiai neblaivūs. Jis pasakė automobilio „(duomenys neskelbtini)“ keleiviams, kad iškvietė policijos pareigūnus, sulaukė, kol atvyko dirbantys policijos pareigūnai (b. l. 89-92).

Liudytoja I. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad D. V. ji pažįsta apie metus laiko, ji yra jos brolio draugė. 2020 m. rugsėjo 19 d. vakare, (duomenys neskelbtini) kaime, pas draugus gėrė alkoholį. Buvo jos brolis R. J., M. P., D. V.. Jie visi vartojo alkoholį, ji su D. V. gėrė šampano butelį. Kadangi ji pati nebegalėjo vairuoti automobilio, išsikvietė taksi ir išvažiavo namo, o D. V., jos brolis ir jo draugas liko. Automobilis „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jai, registruotas jos vardu. Automobilį ji paliko (duomenys neskelbtini) kaime, automobilio raktelius paliko broliui. Kaip viskas toliau tą vakarą vyko, ji nežino, bet jai brolis pasakojo, kad jie apie 0.30 val. prigėrę alkoholio visi nuėjo miegoti. Šalia jų draugo, (duomenys neskelbtini) kaime gyvena D. V. močiutė. Jai brolis pasakojo, kad tą naktį D. V. buvo su jos automobiliu nuvažiavusi pas savo močiutę, bet matomai močiutė neįsileido į namus, tai ji visą kiemą išvažinėjo, likusios gilios provėžos. Kitą rytą jai paskambinęs brolis paklausė, ar ji pasiėmė savo automobilį, ji pasakė, kad ne. Tada pradėjo aiškintis, kur jos automobilis, brolis neturėjo net savo telefono, nieko nerado atsikėlęs. Pasirodo D. V. buvo paėmusi ir jo telefoną. Kaip ji iš brolio ištraukė raktus, niekas nežino, matyt, kai brolis miegojo. Brolis jai patvirtino, kad raktelių D. V. nedavė. Kitą dieną išgirdo, kad D. V. gėrė dar pas kažkokius vyrus (duomenys neskelbtini) kaime. 2020 m. rugsėjo 20 d. iš ryto D. V. parašė žinutę į draugo M. telefoną, kad prisidirbo, ir kad policija paėmė iš jos automobilį. Tos pačios dienos vakare brolis susisiekė su D. V., nuvažiavo pas ją, pasiėmė iš jos savo telefoną. Automobilį D. V. pasiėmė savavališkai, nieko neatsiklaususi. 2020 m. rugsėjo 25 d. ji atsiėmė savo automobilį „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš saugojimo aikštelės. Jokių automobilio apgadinimų nepastebėjo, iš jo niekas nedingo, žala nepadaryta. Ji D. V. pretenzijų neturi (b. l. 95-98, 99-101).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Biržų r., (duomenys neskelbtini) kaime esanti sankryža. Įvažiuojant į (duomenys neskelbtini) kaimą šiaurės kryptimi yra žvyrkelis, kuriuo važiuojant už 500 metrų yra sankryža. Už šios sankryžos kelyje paliktas stovėti automobilis „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ant automobilio matyti kėbulo defektai, apibraižymai. Automobilio salone matyti tušti taros buteliai. Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota. Iš įvykio vietos paimtas automobilis „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 22-29).

Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad D. V. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba. Įvertinta bendra asmens būklė - eiti tiesia linija - negali; stovėdama pataikyti pirštu į nosies galą - gali. Atliktas tikrinimas prietaisu „Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini), patikros Nr. (duomenys neskelbtini), 8.12 val. buvo nustatytas 2,23 prom. girtumas, o 8.35 val. - nustatytas 2,12 prom. girtumas ( b. l. 30).

Iš 2020-09-24 VĮ "Regitra " duomenų matyti, kad automobilio „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas, savininkas yra I. K. (b. l. 34).

Iš 2020 m. rugsėjo 20 d. nutarimo matyti, kad automobilis „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris paimtas įvykio vietos apžiūros metu, perduotas saugojimui į UAB "(duomenys neskelbtini) " saugojimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Biržų r. ( b. l. 32).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad D. V. pateikė automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį (b. l. 67-70).

Iš 2020 m. rugsėjo 25 d. nutarimo bei pakvitavimo matyti, kad automobilis „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartis, automobilio registracijos liudijimas grąžinti automobilio „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkei I. K. (b. l. 38-39, 41-42).

Iš internetinės svetainės http://www.emprekis.lt/ duomenų matyti, kad pagal transporto priemonės techninius duomenis, nustatyta transporto priemonės – 1997 m. - 2000 m. gamybos (pasirinkti metai –1998 m.) automobilio „(duomenys neskelbtini) vidutinė transporto priemonės kaina su PVM - 1210 Eur ( b. l. 59).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 281¹ str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę <...>, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Aukščiau minėti byloje surinkti duomenys patvirtina, kad D. V. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 281¹ str. 1 d., kadangi ji, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo I. K. priklausančią kelių transporto priemonę - automobilį „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu jai nustatė 2,12 promilių neblaivumą.

Kaltinamosios D. V. kaltė padarius Lietuvos Respublikos BK 243 str. numatytą nusikalstamą veiką, be jos pačios visiško prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais rašytiniais įrodymais:

Kaltinamoji D. V. ikiteisminiame tyrime parodė, kad 2020 m. rugsėjo 20 d. ji vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, būdama apsvaigusi nuo alkoholio. Dėl ko gailisi. Ji buvo užsiregistravusi Užimtumo tarnyboje, bet jokio darbo jai nesiūlė, o kadangi darbo neturėjo, pajamų jokių negavo, todėl neturėjo iš ko sumokėti jai paskirtą baudą. Žinojo, kad jai yra uždrausta trejus metus vairuoti transporto priemones, be to, ji neturi įgijusi teisės vairuoti transporto priemones, neturi vairuotojo pažymėjimo, tačiau ji vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kurio raktelius pasiėmė pati savavališkai. Buvo neblaivi, todėl taip neapgalvotai pasielgė, blaivi nebūtų taip pasielgusi (b. l. 153-155).

Iš 2020 m. liepos 23 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų baudžiamojo įsakymo matyti, kad D. V. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ str. 1 d., ir paskirta galutinė 40 MGL (2000 Eur) bauda, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metams (b. l. 116-121).

Iš Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų pranešimo matyti, kad pagal bylos (IT Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenis, 2020 m. liepos 23 d. teismo baudžiamojo įsakymo, priimto D. V. atžvilgiu, nuorašas 2020 m. liepos 28 d. įteiktas G. V. (b. l. 76-77).

Iš Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus pranešimo matyti, kad D. V. 2020 m. rugpjūčio 21 d. pasirašytinai buvo supažindinta su 2020 m. liepos 23 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka bei sąlygomis, jai buvo paaiškintos galimos teisinės pasekmės dėl vengimo ją vykdyti (b. l. 80-86).

Iš 2020 m. liepos 23 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teismo baudžiamojo įsakymo matyti, kad D. V. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 281¹ str. 1 d. ir kartu su bausme paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise, atimant teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams, jos termino pradžią skaičiuojant nuo 2020 m. rugsėjo 22 d. (b. l. 135-137).

Visi šie byloje esantys duomenys pagrindžia kaltinamosios kaltę dėl jai inkriminuoto baudžiamojo nusižengimo padarymo. Pagal Lietuvos Respublikos BK 243 str. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Aukščiau minėti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad D. V. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 243 str., kadangi ji, būdama 2020 m. liepos 23 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pripažinta kalta už įvykdytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281¹ str. 1 d., paskiriant jai baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti naudotis specialia teise 3 metus vairuoti kelių transporto priemones, 2020 m. rugpjūčio 21 d. Panevėžio apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriuje pasirašytinai supažindinta su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis, vengė vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (uždraudimą vairuoti transporto priemones) teismo nustatytu laikotarpiu, t. y. ji, 2020 m. rugsėjo 20 d. apie 8 val., Biržų r., (duomenys neskelbtini) kaime, vairavo I. K. priklausančią kelių transporto priemonę - automobilį "(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdama teisės vairuoti transporto priemonės, kai jai atimta teisė vairuoti transporto priemones 3 metams, bei būdama neblaivi nuo alkoholio (nustatyta 2,12 promilės etilo alkoholio koncentracija).

Baudžiamosios atsakomybės, bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai

D. V. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi dvi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.), jos atsakomybę sunkina tai, kad baudžiamąjį nusižengimą padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui, o nusikaltimą padarė būdama recidyvistė (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p., 13 p.).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamosios asmenybę, į vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Kaltinamoji padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą. Taip pat, atsižvelgtina į teisingumo ir protingumo kriterijus, bausmės paskirtį ir į tai, kad D. V. teista, teistumas neišnykęs (b. l. 113-115), paskirtos baudos bausmės neatlikusi, penkerių metų laikotarpyje administracine tvarka bausta penkis kartus, informacijos apie paskirtų dviejų baudų sumokėjimą nėra, viena bauda pakeista viešaisiais darbais, du kartus skirtas įspėjimas (b. l. 105-109), bedarbė, registruota Užimtumo tarnyboje (b. l. 112). Duomenų, kad būtų registruota psichikos sveikatos centre dėl priklausomybių ir psichinių ligų, byloje nėra. Duomenų, kad po šių nusikalstamų veikų padarymo būtų padariusi naujų nusikalstamų veikų, byloje taip pat nėra. Teismo nuomone, D. V. nors ir pripažįsta, kad elgėsi netinkamai būdama neblaivi, neturėdama (neįgijusi) teisės vairuoti, vairavo transporto priemonę, kritiškai nevertina neigiamo savo elgesio ir nesistengia pasitaisyti, negeba tinkamo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį. Naujas nusikalstamas veikas padarė nepraėjus nei dviem mėnesiams po teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo buvo nuteista už analogiško nusikaltimo padarymą, paskelbimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad vienas iš fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytų veikų pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Taigi, bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir tuo pačiu bausmės paskirčiai.

Įvertinęs inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį ir jų padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į kaltinamąją charakterizuojančius duomenis ir jų visumą, siekiant užkirsti kelią tokio elgesio pasikartojimui ir sulaikyti kaltinamąją nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, siekiant, kad ji laikytųsi įstatymų ateityje ir sudaryti prielaidas siekti kitų Lietuvos Respublikos baudžiamajame įstatyme nustatytų tikslų (Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d.), teismas mano, kad kaltinamajai ir jos padarytoms veikoms įvertinti tinkamiausia straipsnių sankcijose numatyta arešto bausmė, kurios dydis nustatytinas lygus šios bausmės vidurkiui už padarytą nusikaltimą, o už padarytą baudžiamąjį nusižengimą – artimas šios bausmės vidurkiui (Lietuvos Respublikos BK 49 straipsnio 3 dalis, 61 straipsnio 1-3 dalys). Pagrindo skirti švelnesnę bausmę nėra, kadangi 2020 m. liepos 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta baudos bausmė D. V. elgesiui teigiamos įtakos nepadarė, be to, pati D. V. nurodė teismo posėdžio metu, kad pragyvena iš pašalpų, šiuo metu augina kūdikį, jos pajamos mažos. Baudžiamasis įstatymas reglamentuoja, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti <...> (Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d.). Kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei (Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d.). Bausmių apėmimą teismas taiko, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis (Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p.). Kaip minėta, D. V. už abi nusikalstamas veikas skirtina arešto bausmė. Paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, kadangi yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis (Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d. ir esant tam pagrindui kaltinamajai paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kadangi D. V. naujas nusikalstamas veikas padarė neatlikusi baudos bausmės paskirtos 2020 m. liepos 23 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 ir 2 d. naujai paskirta bausmė subendrintina su 2020 m. liepos 23 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme – 40 MGL (2000 Eur) dydžio bauda (b. l. 73, 76), visiškai jas sudedant.

Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. To paties straipsnio 4 dalyje reglamentuojama, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Kadangi kaltinamajai pirmą kartą skiriama arešto bausmė, be to ji augina du mažamečius vaikus, ir, kaip D. V. paaiškino teisiamojo posėdžio metu, vienam iš jų yra tik du mėnesiai laiko, įvertinama ir tai, kad 2020 m. liepos 23 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta baudos bausmė buvo nustatyta įvykdyti per 8 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo (įsiteisėjo 2020 m. rugpjūčio 12 d.) ir šis laikas dar nepraėjęs, bausmės tikslai, įvardyti Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje, yra kaltininką ne tik nubausti, bet ir kontroliuoti jo elgesį, kad jis ateityje nebepažeistų visuomenėje nustatytų taisyklių, siekiant išsaugoti kaltinamosios teigiamus socialinius ryšius, teismo nuomone, bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant kaltinamajai paskirtos arešto bausmės vykdymą, bausmės vykdymo atidėjimo terminą nustatant artimą įstatyme numatytam šio termino vidurkiui.

Įstatymas numato, kad atidedant arešto bausmės vykdymą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu skiriama intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis, tačiau ši teisės norma neįpareigoja teismo kiekvienu atveju atidedant bausmės vykdymą skirti ir intensyvią priežiūrą, tai paliekama teismo diskrecijai. Todėl kaltinamajai D. V., atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo principus, į jos asmenybę ir aukščiau nurodytas aplinkybes, intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis neskirtina, tačiau teismas D. V. nustato arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu šias pareigas – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, bei neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 valandos, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi (Lietuvos Respublikos BK 75 str. 5 d. 7 ir 10 p.). Šios pareigos skirtinos todėl, kad, teismo nuomone, jos turėtų teigiamos įtakos D. V. elgesiui.

Baudžiamasis įstatymas numato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį - kad kaltinamoji būdama neblaivi padarė nusikalstamą veiką susijusią su transporto priemonės vairavimu, į valstybės šiuo straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, ateityje daryti panašaus pobūdžio nusikaltimus ir pažeidinėti kelių eismo taisykles, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, įvertinant ir kaltinamosios asmenybę, tai, kad kaltinamoji, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems vairuotojams, kai jai buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas (nustatyta, kad jos iškvėptame ore yra 2,12 promilės etilo alkoholio koncentracija), vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kaltinamajai D. V. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, jos terminą nustatant penkis metus (Lietuvos Respublikos BK 67 str. 1 d., 3 d., 68 str. 1-3 d.). Šios baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžia skaičiuotina nuo šios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 22 d.

Lietuvos Respublikos BK 72 str. 1 d. nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 5 dalis). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilis „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso I. K., kuri nežinojo, kad jai priklausantis automobilis bus naudojamas nusikalstamai veikai daryti. Iš byloje esančios www.emprekis.lt pažymos matyti, kad 1997-2000 m. gamybos (pasirinkti metai – 1998 m.) automobilio „(duomenys neskelbtini) vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje – 1210 Eur su PVM (b. l. 59). Todėl teismas, vadovaudamasis ekonomiškumo, racionalumo kriterijais, sprendžia, kad iš D. V. konfiskuotina pinigų suma – 1210 Eur, atitinkanti automobilio "(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę (Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 5 dalis).

Kaltinamajai D. V. 2020 m. rugsėjo 22 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 140-142), 2020 m. rugsėjo 22 d. paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 135-137), iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos galioti ir panaikintinos įsiteisėjus nuosprendžiui.

Lietuvos Respublikos BPK 103 straipsnio pagrindu, automobilio "(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 147,68 Eur priverstinio nuvežimo bei saugojimo išlaidos (b. l. 45, 46-55), pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš D. V..

Iš kaltinamosios D. V. valstybės naudai priteistinos 5,37 Eur proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti (pažyma, Lietuvos Respublikos BPK 103 str. 6 p., 105 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 308 straipsniu teismas

nusprendžia:

D. V. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – 45 (keturiasdešimt penkias) paras arešto;

pripažinti kalta padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir paskirti bausmę – 20 (dvidešimt) parų arešto.

Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 ir 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir D. V. paskirti subendrintą bausmę – 45 (keturiasdešimt penkias) paras arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. V. paskirti bausmę – 30 (trisdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis paskirtą bausmę subendrinti su 2020 m. liepos 23 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme – 40 MGL (2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) dydžio bauda, visiškai jas sudedant ir D. V. paskirti subendrintą galutinę bausmę - 30 (trisdešimt) parų arešto ir 40 MGL (2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 7 ir 10 punktais, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 9 (devyniems) mėnesiams. Arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu D. V. paskirti šias pareigas - nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, bei neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 valandos, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

Paskirti D. V. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, atimant teisę vairuoti transporto priemones 5 (penkiems) metams, poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugsėjo 22 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 1-2, 5 dalimis paskirti D. V. baudžiamojo poveikio priemonę - turto konfiskavimą ir iš D. V. konfiskuoti automobilio „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1210 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų).

Išaiškinti, kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Priteisti iš D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 147,68 Eur (vieno šimto keturiasdešimt septynių eurų šešiasdešimt aštuonių euro centų) proceso išlaidas už motorinės transporto priemonės - automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinį nuvežimą ir saugojimą Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB „SEB bankas“, naudai.

Priteisti iš D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,37 Eur (penkių eurų trisdešimt septynių euro centų) proceso išlaidas (už teismo procesinių dokumentų įteikimą) valstybei.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.